„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 7 (1557) vasario 16 d.

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“ 2024 metams!

         Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. +370 700 55 400, internetu „prenumeruok.lt“. Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį. Prenumeratos indeksas 0117. 
                      1 mėn. – 4,48 Eur,
                      3 mėn. – 13,44 Eur,
                      6 mėn. – 26,88 Eur,
                    12 mėn. – 53,76 Eur.
         Nelikite be savo laikraščio!
         „Tremtinio“ prenumerata – tai puiki dovana giminaičiui, draugui, kaimynui.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (+370 37) 323 204; +370 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Signataro Petro Bartkaus šeimos istorija


    Anastazija Bartkienė – vieno iš partizaninio karo Žemaitijoje vadų Petro Bartkaus-Žadgailos, Alkupėno, Sąžinės (1925–1949) motina. Jis – jau istoriniu dokumentu tapusios 1949 metų vasario 16 dienos Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaracijos signataras, kaip ir kiti septyni ją pasirašiusieji.
    1949 m. vasarą LLKS prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis-Vytautas paskyrė Petrą, savo tolimą giminaitį, Sąjūdžio organizacinio skyriaus viršininku, savo adjutantu, suteikė partizaninį majoro laipsnį. Iki tol Kęstučio apygardos vado pavedimu jis subūrė partizanus į Prisikėlimo apygardą, buvo paskirtas pirmuoju šios apygardos vadu. Žuvo būdamas vos 24 metų...
    Laisvės kovotojo pareigų ėjimo lape, kurį 1949 m. spalio 31 d. (jau po P. Bartkaus žūties) užpildė J. Žemaitis-Vytautas, nurodytos 1945–1949 m. Raseinių, Tauragės ir Kėdainių apskrityse vykusios devynios kautynės, kuriuose dalyvavo P. Bartkus.
    2010 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu Laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Deklaraciją pasirašiusiems aštuoniems partizanams Petrui Bartkui-Žadgailai, Leonui Grigoniui-Užpaliui, Aleksandrui Grybinui-Faustui, Vytautui Gužui-Kardui, Broniui Liesiui-Nakčiai, Adolfui Ramanauskui-Vanagui, Juozui Šibailai-Merainiui ir Jonui Žemaičiui-Vytautui buvo suteikti signatarų statusai.
    Šiandien žinoma Bartkų sodybos Pakapurnyje vieta ir partizanų žūties Kantaniškėse laukas. Kur žuvo P. Bartkus su draugais stovi paminklas. Po mirties P. Bartkui-Žadgailai suteiktas Laisvės kovotojo karžygio garbės vardas. 1997 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas, o 1998 m. gegužės 19 d. – suteiktas pulkininko laipsnis.

    Apie Bartkų giminę

    Žinoma, kad prieš karą Anastazija (1889–1984) ir Antanas (1870–1943) Bartkai ūkininkavo Pakapurnio kaime prie Dubysos, netoli Raseinių. Šaltiniai teigia, kad apie 1850 m. pietiniame Alkupio upelio krante įsikūrė Mykolo Bartkaus ir Antano Čebato šeimos. Sako, iš pradžių Bartkai gyveno žeminėje. Vėliau jų sūnūs Steponas ir Petras pasidalijo žemę, pasistatė trobesius. Dideliame dviejų galų gyvenamajame name gyveno brolių Petro ir Antano Bartkų šeimos. (...)

    Stanislovas ABROMAVIČIUS
    Nuotraukoje - Anastazija Bartkienė aplankius sūnaus Antano šeimą Komijoje su jų kaimynais: kairėje – Anastazija, Antanas su sūneliu Valduku. Viršuje kairėje – Antano žmona Ona Dulskytė-Bartkienė. Apie 1965 m.

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 7 (1557)

     

    Dar vienas Juozo Šibailos-Merainio nuopelnas Lietuvai: išsaugojo kalaviją, tapusį obelisko Kryžkalnyje prototipu

    Lietuvos partizanų atminimui skirtą Kryžkalnio memorialą sudaro keli simboliai, tačiau ryškiausias iš jų – į pilkapį primenančią kalvą įsmeigtas „kalavijas“ – 25 m aukščio obeliskas, iš toli matomas kraštovaizdžio akcentas. Šį simbolį, kaip ir visą memorialą, sukūrė ir sukomponavo skulptorius Tadas Gutauskas bei architektas Saulius Pamerneckis. Paminklinį kompleksą reprezentuojančioje svetainėje, kurioje perteikiama kūrėjų nuomonė, sakoma, jog „kalavijas, įsmeigtas piliakalnio viršūnėje – tai pergalės ir išsilaisvinimo, gimtosios žemės apsaugos simbolis“. Be to, kaip T. Gutauskas teigė interviu laikraščiui „Alio, Raseiniai“, obeliskas „nėra vienaprasmis. Važiuojant autostrada iš Vilniaus obeliskas atrodo kaip švyturys, iš priešingos pusės, iš Klaipėdos, – kaip kalavijas, primena netgi kryžių“.
    Obelisko „reikšmių“ galima įžvelgti ir daugiau. Archeologai Vytautas Kazakevičius ir Arvydas Malonaitis 2004 m. žurnale „Istorija“ rašė, kad vertikaliai įsmeigti ginklai randami skandinavų, germanų, taip pat ir baltų kapuose. Lietuvoje iki 2004 m. buvo rasta apie 40 tokių V–XII a. kapų. Tiesa, dažniausiai būdavo įsmeigiami ietigaliai ar kirviai, tačiau penkiuose vėlyvojo geležies amžiaus kapuose rasti ir kalavijai. Visi šie kapai aptikti vakarų Lietuvoje – Žąsino (Šilalės r.), Siraičių (Telšių r.), Pavirvytės (Mažeikių r.) ir Akmenskinės (Rietavo sav.) kapinynuose. Kai kuriais atvejais vertikaliai įsmeigti ginklai, matyt, yra svetur žuvusių karių simbolinių kapų (kenotafų) įkapės. Tačiau, minėtų autorių nuomone, „pastebima gana ryški apsauginė, nukreipiančioji jų funkcija“. Taigi ginklai turėjo maginę prasmę, saugojo mirusiųjų ramybę. Prisimintina, kad Lietuvos valstybės herbe taip pat matome kalaviją. Tiesa, ne įsmeigtą, o raito kario pakeltą. (...)

    Vytenis ALMONAITIS
    Nuotraukose - Mokytojas Juozas Šibaila su sūnumi. Apie 1932–1938 m. (fotografija iš Romo Kauniečio „Laisvės kovų archyvo“ fototekos); pagrindinis memorialo Kryžkalnyje simbolis – Desiukiškių tipo kalavijo formos obeliskas. 2020 m. (Vytenio Almonaičio nuotrauka)

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 7 (1557)

     

    Prasmingos veiklos palinkėjo naujajai pirmininkei


    Lietuvos valstybės himnu ir tylos minute už išėjusius į Amžinybę buvusius tremtinius prasidėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Melodingais kūriniais dalyvius pradžiugino moksleivė akordeonistė Emilija Dubro.
    Susirinkusiuosius pasveikino: LR Seimo narė Angelė Jakavonytė, Juozo Jakavonio-Tigro duktė, LR Seimo narės Rimos Baškienės vardu – patarėja Ada Grakauskienė, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, atsakingoji sekretorė Julija Jurgelevičienė, TS-LKD Šiaulių rajono pirmininkas Antanas Mikaitis, Jonas Novogreckis, Alfredas Jonuška, Vytautas Vaišnoras, istorijos mokytoja Violeta Laurutienė. Svečiai padėkojo už gausius ir istoriškai prasmingus, humaniškus renginius, už pastangas įtraukiant jaunimą, linkėdami ir toliau stiprėti, darbuotis Lietuvos labui.
    Renginio metu veikė knygų apie tremtinius parodėlė, fotografijose įamžintų veiklų stendas, kurį paruošė Zita Volkvičienė. Buvo rodomas filmas „Juozas Jakavonis-Tigras“. LR Seimo ir LPKTS valdybos padėkomis apdovanoti filialo jubiliatai ir choro „Tremties varpai“ dainininkai, nauji filialo nariai, kuriais tapo Vidmantas Šulčius ir Vilhelmina Pribušauskienė.
    LPKTS Kuršėnų filialo, įsteigto 1988 m., pirmininkė Marija Šadlauskienė, vadovavusi 10 metų, pateikė ataskaitą už 2023 metus: valstybinių švenčių minėjimai, pagalba filialo nariams, dalyvavimas LPKTS sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, bendradarbiavimas su miesto kultūros įstaigomis, mokyklomis, žiniasklaida, choro „Tremties varpai“ koncertai, atmintinų vietų lankymas, pagalba savo likimo žmonėms.
    Filialo finansinę ataskaitą pateikė skyriaus buhalterė Irena Butvidienė.
    Vyko naujo filialo pirmininko ir valdybos rinkimai. Vieningu balsavimu iš trijų kandidatų LPKTS Kuršėnų filialo pirmininke buvo patvirtinta Irena Butvidienė. Daug nuoširdžių padėkos žodžių buvo skirta ilgametei vadovei Marijai Šadlauskienei, tvirtybės, prasmingų darbų palinkėta naujajai pirmininkei I. Butvidienei.

    LPKTS Kuršėnų filialo inf.
    Nuotraukoje - LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila teikia padėką ilgametei vadovei Marijai Šadlauskienei

     

    Šilutės rajono buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai paminėjo 35-ąsias „Tremtinio“ klubo įkūrimo metines


    Sausio 28 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Šilutės filialas (pirmininkė Regina Tamošauskienė) minėjo 35-ąsias „Tremtinio“ klubo įkūrimo metines. Šilutės Šv. Kryžiaus bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios už gyvus ir mirusius tremtinius, politinius kalinius, kovotojus už Lietuvos laisvę, susirinkusieji pasidalijo prisiminimais.
    Renginyje dalyvavęs Šilutės rajono savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis pasidžiaugė Šilutės filialo aktyvia veikla, tautinės kultūros puoselėjimu, buvusių tremtinių dalyvavimu ne tik vietiniuose renginiuose, bet ir respublikiniuose. Meras linkėjo gražios veiklos bei bendrystės. Po šv. Mišių visus susirinkusiuosius Šv. Kryžiaus bažnyčioje pasveikino Šilutės Vydūno gimnazijos gimnazistai ir jų lietuvių kalbos mokytoja Sandra Tamašauskienė. Mokinių skaitomos tremtinių poezijos posmai pravirkdė ne vieną buvusį tremtinį. Paskui visi uždainavo partizanų dainą „Jei ne auksinės vasaros“.
    Po šv. Mišių buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, jų šeimų nariai, artimieji pabūti kartu, pasidalyti prisiminimais ir pabendrauti prie arbatos puodelio rinkosi Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos namuose. Tylos minute pagerbti į Amžinybę išėję tremtiniai.
    LPKTS Šilutės filialo pirmininkė Regina Tamošauskienė dėkojo klebonui Remigijui Saunoriui už suteiktas patalpas šventei organizuoti, merui Vytautui Laurinaičiui ir kavinės „Klumpė“ kolektyvui – už gardžias vaišes, o Vydūno gimnazijos mokytojai Sandrai Tamašauskienei – už mokinių sveikinimą. (...)

    Edvardas LUKOŠIUS
    „Šilutės naujienos“
    Nuotraukoje - LPKTS Šilutės filialo pirmininkė Regina Tamošauskienė su TS-LKD nariais (iš dešinės): Žygimantu Kurliansku, Sandra Tamašauskiene, Andriumi Romanovu

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 7 (1557)