Partizanai broliai Kudeliai
1949 metų kovo 25 dieną per masinio gyventojų trėmimo operaciją „Bangų mūša“ į Irkutsko sritį kartu su 40 tūkstančių lietuvių buvo ištremti ir Bronius bei Filomena Kudeliai kartu su sūnumi Donatu. Į Lietuvą jie sugrįžo 1958 metų balandžio mėnesį. Ūkininkai Bronius (g. 1890 m.) ir Filomena (Pakalnytė, g. 1900 m.) Kudeliai gyveno Leščiūnų kaime, Gelvonų valsčiuje, Ukmergės apskrityje. Kaimas buvo už šešių kilometrų nuo valsčiaus centro. Turėjo 12 ha ūkį, paveldėtą iš Broniaus tėvų Jono ir Onos Kudelių. Šeima augino penkis sūnus: Leoną (g. 1918 m.), Juozą (g. 1922 m.), Joną (g. 1924 m.), Nikodemą (g. 1929 m.) ir Donatą (g. 1931 m.). Po karo Leonas ir Juozas išėjo partizanauti, jiems talkino Jonas ir Nikodemas.
Deja, Kudelių šeimos gyvenimas susiklostė tragiškai. Lietuvos kariuomenės puskarininkis Leonas Kudelis-Bolševikas tapo Ukmergės LLA, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) būrio vadu. 1945 m. gruodžio mėn. jo būrį išblaškė kareiviai. Gruodžio 18 d. Darvydų girioje jie pateko į pasalą. Nerasdamas išeities, partizanas Bolševikas susisprogdino. Jo palaikai niekinti Gelvonų miestelio aikštėje. Slapta pavogti ir palaidoti girioje.
Likę be vado, 1946 m. spalio mėn. keliolika kovotojų vadu išsirinko žuvusiojo brolį, neaukšto ūgio, šviesiaplaukį mokytoją Juozą Kudelį-Dobilą.
Šviesios atminties Viktoras Alekna, jonavietė Veronika Gabužienė daug laiko skyrė identifikuojant šią partizanų šeimą, ypač apie Juozo Kudelio-Dobilo gyvenimą. Tad šiame pasakojime pasinaudosime ir jų surinkta medžiaga.
Kudelių šeimos istorija
Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos Krikšto sakramentų knygoje kun. dekanas R. Juknys 1922 m. balandžio 23 d. įrašė, kad pakrikštytas prieš dvi dienas, tai yra birželio 21-ąją, gimęs Bronislovo ir Filomenos Kudelių sūnelis Juozas. Krikšto tėvai – Juozas Čirbulis ir Anelė Pakalnytė.
Ėjo penktasis Lietuvos nepriklausomybės pavasaris, šalis nuo svetimų atėjūnų sukelto karo jau buvo atsikvėpusi, visi kalbėjo lietuviškai. 1924 m. visų apylinkės gyventojų džiaugsmui Liukonyse įsikūrė lietuviška mokykla, joje mokytis pradėjo Leonas, po penkerių metų – ir Juozukas. Beje, mokinius tikybos mokė kun. R. Juknys, kuris anksti pastebėjo Juozuko gabumus ir įkalbino tėvus leisti vaiką mokytis toliau. Kai mažasis Juozukas mokyklą baigė, tėvai išsiuntė jį mokytis į Širvintų progimnaziją, mat vaikas svajojo tapti mokytoju. (...)
Stanislovas ABROMAVIČIUS
Nuotraukoje - partizanų vadas Juozas Kudelis-Dobilas. Apie 1945 m.
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 11 (1513)
LPKTS Telšių ir Šiaulių filialų bičiulystė
Kovo 3 dieną įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Telšių filialo ataskaitinis susirinkimas. Renginio dalyviams sveikinimo žodį tarė Telšių miesto seniūnas Česlovas Ubartas. Dalyvavo svečiai iš Šiaulių. LPKTS Šiaulių filialo vadovė Valerija Jokubauskienė negailėjo šiltų sveikinimo ir padėkos žodžių.
Susirinkime buvo pristatytos LPKTS Telšių filialo veiklos ataskaitos, planai, išrinkti delegatai, kurie dalyvaus balandžio 1 dieną įvyksiančiame LPKTS ataskaitiniame suvažiavime. LPKTS Telšių filialo nariai pristatė meninę kompoziciją „Už tikėjimą ir Tėvynę“. Po susirinkimo renginio dalyviai Mažojoje bažnyčioje kartu su parapijos bendruomene giedojo Kalvarijos kalnų giesmes ir dalyvavo šv. Mišiose. Jos buvo aukojamos už mirusius buvusius politinius kalinius ir tremtinius. (...)
Regina ŪKELYTĖ
Nuotraukoje - LPKTS Telšių ir Šiaulių filialų nariai - bičiuliai
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 11 (1513)
Fotografijose įamžintas Vilties kelias
Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos – išvakarėse LPKTS salėje pristatyta fotografo, Lietuvos fotomenininkų ir žurnalistų sąjungų nario Alberto Švenčionio fotografijų paroda „Vilties kelias“. Vardan tų, kurie negrįžo, vardan tų, kurie liko amžino įšalo žemėje...
Tai – dviejų dalių fotografijų ciklas, leidžiantis chronologiškai ir emocionaliai patirti nelengvą mūsų šalies gyventojų kelią į laisvę ir nepriklausomybę. Nors šis kelias kupinas sunkumų, skausmo, netekčių, tačiau visoje kelionėje lydi ir viltis, kurios buvimas juntamas ne tik užfiksuotuose vaizduose, bet ir A. Švenčionio kuriamomis detalėmis, komponavimo būdais.
Pats autorius sako, kad jo tikslas – „leisti žiūrovui suprasti, kas yra tikra ir už ką reikia kovoti“. O kova, galima teigti, yra nuolatinė lietuvių tautos būsena, kurią palaikyti visais laikais padėjo būtent viltis ir tikėjimas.
Albertas Švenčionis, jau daug metų fiksuojantis Lietuvos senąjį paveldą – piliakalnius, surengęs nemažai parodų, jo darbai puošia istorinių leidinių puslapius, albumus.
Apie fotografijų ciklo „Vilties kelias“ parodą rašo menotyrininkė Miglė Morkūnaitė-Vervečkienė: „Šios dalies tema siejama su Lietuvos ir Lietuvoje gyvenančių žmonių tremties laikotarpiu (1941–1953 m.). Tai – A. Švenčionio sumanytos kompozicijos – tremtinių išgyventos deportacijos istorijos įrodymo akimirkos su tai patvirtinančiais dokumentiniais faktais: pačių tremtinių sustabdytų akimirkų vaizdais (fotografijose) bei asmeniniai išgyvenimai, užrašyti nuotraukų nugarėlėse ar dienoraščiuose, piešiniuose, atvirukuose ir dainų tekstuose.“
Pasak A. Švenčionio, šių dienų įvykiai, tokie kaip priešiškos Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje, taikių žmonių žudymas, netgi Rusijos agresyvus pareiškimas ištrinti Ukrainos valstybę iš pasaulio žemėlapio ir taip sunaikinti tautą, kelia nerimą. Visa tai verčia susimąstyti ir prisiminti Lietuvos istoriją, būtent pokario istorijos faktus Lietuvoje, lietuvių tautos genocidą. Todėl savo archyvuose ilgai laikytoms fotografijoms jis suteikia naują gyvenimą ir aktualumą, pristato jas šiandienos neramiame geopolitiniame kontekste. (...)
Dalia POŠKIENĖ
Nuotraukoje - prie A.Švenčionio parodos
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 11 (1513)
Branginkime Laisvę ir vieni kitus
Diena atrištom akim,
Tauta iš kapo pakilus.
Viešpatie, leisk jai atkimt,
Tebūna jos žodžiai kilnūs.
(Justinas Marcinkevičius)
Šiemet minėjome jau 105-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Tad jauskimės laisvi, dalykimės džiaugsmu ir pasiekimais. Mes esame Baltijos valstybė, kuri savo valstybę atkūrė, o neįkūrė. Ir todėl Vasario 16-oji užima ypatingą vietą lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės istorijoje. Tai tautą telkianti ir drąsinanti jėga, padedanti įveikti rūpesčius, stiprinanti kiekvieną iš mūsų, kurianti mus kaip žmones ir kaip tautą. Todėl branginkime laisvę ir vieni kitus.
Šiauliuose po šv. Mišių visi su vėliavomis žygiavome į Prisikėlimo aikštę, kur vyko iškilminga vėliavos pakėlimo ceremonija, buvo sakomos sveikinimo kalbos, klausėmės koncerto. LPKTS Šiaulių filialo nariai gėlių krepšelius išnešė į savanorių kapines, į Ginkūnų tremtinių kapines, ant Sukilėlių kalnelio – prie paminklo „Žuvusiems už Tėvynę“. Visą likusią popietę vyko daugybė šventinių renginių.
Valerija JOKUBAUSKIENĖ
Eduardo Manovo nuotraukoje - prie paminklo „Žuvusiems už tėvynę“
LR Seime Jono Žemaičio-Vytauto 114-ojo gimtadienio paminėjimas
LR Seime vyko Lietuvos partizanų vado gen. Jono Žemaičio-Vytauto, faktiško Lietuvos prezidento, 114-ųjų gimimo metinių pagerbimo renginys, kurio metu buvo prisimintas nuo 1945 metų jo aktyvus partizanavimo kelias.
2009 m. minint Jono Žemaičio-Vytauto 100-ąsias gimimo metines, LR Seimas Joną Žemaitį-Vytautą paskelbė ketvirtuoju prezidentu – taip, kaip ir buvo numatyta laikinojoje partizanų konstitucijoje, 1949 m. Vasario 16-osios LLKS Tarybos deklaracijoje, pasirašytoje vieninteliame vyriausiųjų partizanų vadų ir jų atstovų suvažiavime Minaičiuose. Pasirašęs 1949 m. vasario 16 d. Deklaraciją, Jonas Žemaitis-Vytautas 1953 m. buvo išduotas ir suimtas, o 1954 m. Maskvoje sušaudytas.
Šiame minėjime buvo parodytas dokumentinis filmas „Juozas Jakavonis-Tigras“, kuriame taikliai ir įtaigiai pristatyti ano meto socialinę įtampą keliantys veiksniai. Po filmo įvyko kūrėjų ir ekspertų diskusija, kurioje dalyvavo ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Vėliau minėjimo dalyviai LR Seimo Vitražo galerijoje apžiūrėjo Lietuvos partizaninę kovą pristatančią parodą, kurios pagrindinis eksponatas – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos originalas.
Dėkojame LR Seimo narei Angelei Jakavonytei ir kitiems, kurie prisidėjo prie šio gražaus minėjimo organizavimo.
Raimundas KAMINSKAS
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 11 (1513)
