„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 35 (1441) 2021 m. rugsėjo 17 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,74 Eur,
    3 mėn. – 11,24 Eur,
    6 mėn. – 22,47 Eur,
  12 mėn. -- 44,94 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Aplankykime, pagerbkime, prisiminkime


    Dar žaliuojančiais, vaizdingais keliais iš Vilniaus „Istorinės atminties keliais“ išvyko LPKTS Vilniaus skyriaus organizuota delegacija. Kelionę į Seinų ir Punsko kraštą ilgai ir atsakingai rengė Vilniaus skyriaus pirmininkas dr. Petras Gvazdauskas ir LPKTS tarybos pirmininkas Edvardas Strončikas. Neeilinė išvyka pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius – viena iš LPKTS projekto „Už saugią ir tvarią bendruomenę“, kurį remia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, programos veiklų.
    Apie ypatingą svarbą turėjusį prasmingą renginį liudija išskirtinis dėmesys LPKTS delegacijai. Prie Lietuvos–Lenkijos sienos pagarbiai pasitiko ir kelionėje lydėjo Konsulato Seinuose vadovas ambasadorius Remigijus Motuzas, diplomatas Rimutis Klevečka su žmona, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, konsulato ir valsčiaus atstovai. Kelionė buvo nepaprastai turininga ir visiems parodytas dėmesys,  pagarba paliko neišdildomus įspūdžius.
    Kelionę į Seinus praturtino pastaruosius metus Lenkijoje, Seinuose, reziduojantis konsulas Remigijus Motuzas. Ilgametę diplomatinio darbo patirtį turintis, buvęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamento prie LR Vyriausybės generalinis direktorius, LR nuolatinės atstovybės prie Europos Tarybos patarėjas, LR Užsienio reikalų  ministerijos administracinio departamento direktorius, Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi.
    2004–2006 m. buvo XIII Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras. Buvo Lietuvos ambasadoriumi Švedijoje, Rusijoje, dirbo ir ES institucijose.
    Dar autobuse konsulas R. Motuzas papasakojo apie Seinų kraštą, apie kultūros, švietimo įstaigas, iškilius lietuvių šviesuolius, kurie mokėsi Seinų seminarijoje. Tai jo dėka Seinuose pastatytas skulptoriaus G. Jakubonio ir architekto E. Čekanausko paminklas Seinų vyskupui ir lietuvių poetui Antanui Baranauskui. Metų tėkmėje keitėsi Lenkijos ir Lietuvos visuomeninė politinė vidaus padėtis ir tarpvalstybiniai santykiai. Kažkada viena teritorija buvusi Suvalkijos (Sūduvos) – Lietuvos kraštas, besikeičiančių vertybių kontekste išlaiko tautines tradicijas, kalbą. Čia veikia lietuviški darželiai, pagrindinė mokykla ir „Žiburio“ gimnazija. Ambasadorius pasidžiaugė, kad Punskas išlieka svarbiausiu Lietuvių švietimo ir kultūros židiniu krašte.
    (...)

    Parengė LPKTS kultūros vadybininkė Dalia POŠKIENĖ
    Jono Česnavičiaus nuotraukoje - Kelionės dalyviai Punske, prie
    Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 35 (1441)

     

    Vladas Montvydas-Žemaitis

    Vienas iš ilgiausiai išsilaikiusių apygardų vadų, paskutinis Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Etmonas, Dėdė gimė 1911 m. rugsėjo 9 d. (šiemet minėsime 105-ąsias gimimo metines) Gatautiškės kaime, Šilalės r. Tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai. Šeimoje be Vlado augo du broliai ir dvi seserys.
    Baigęs Poežerės pradžios mokyklą, išmoko staliaus kalvio amato. 1933–1934 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, baigė puskarininkių mokyklą. Grįžęs iš kariuomenės, dirbo Varniuose, įsijungė į visuomeninę veiklą ir buvo Varnių šaulių būrio vadas. 1938 m. susituokė su Bronislava Ralyte ir tapo ūkio šeimininku. Apsigyveno Nevardėnų kaime, Varnių valsč., netoli paslaptingojo Girgždūtės šventkalnio. Atkūrė ūkį, pastatė kalvę, išplėtė bričkučių gamybą. Verslas ir ūkis klestėjo.
    Pirmosios sovietinės okupacijos metu V. Montvydui ir jo šeimai pavyko išvengti sovietinės valdžios represijų, nors buvo įtrauktas į nepatikimų asmenų sąrašą, kaip nacionalistinės organizacijos – Šaulių sąjungos narys ir būrio vadas. Vokiečių okupacijos metais Varniuose įsteigė kooperatyvą ir miestelio gyventojus aprūpindavo maisto produktais.
    Artėjant antrajai sovietinei okupacijai, V. Montvydas, kaip ir daugelis kraštiečių, nepasitraukė į Vakarus, bet ėmė ruoštis partizaniniam karui. Jis nepaliko Žemaitijos ir tada, kai Lietuvos laisvės armijos įkūrėjas Kazys Veverskis, išvykdamas iš Žemaitijos, siūlė kartu persikelti į kitą rajoną, kad būtų saugiau ir išvengtų enkavedistų persekiojimo.
    (...)

    Stasys IGNATAVIČIUS,
    LŠS Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 35 (1441)

     

    Vyčio apygardos partizanų takais – tam, kad išgirstum, suprastum, brangintum

    Rugsėjo 11 d. vyko neeilinė istorijos ir Ukmergės krašto pažinimo pamoka. Jaunimas, kartu su vyresniaisiais, Laisvės kovų dalyviais, buvusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais rinkosi į žygį, skirtą Vyčio apygardos partizanų kovoms atminti. Susirinkusiuosius lepino rudeniška saulė, o turiningi susibūrimai septyniuose objektuose, kurie susiję su Vyčio apygardos partizanų veikla, praturtino ir sustiprino.
    Laisvės kovos apėmė visą Lietuvą, šalyje veikė devynios partizanų apygardos. Viena jų – Vyčio apygarda, veikusi Panevėžio, Ukmergės ir Kėdainių rajonų teritorijoje. Apygardų partizanai bendravo ir bendradarbiavimo Laisvės siekio vedami, na, o jų kovos, žūties vietos įamžintos kryžiais, paminklais, atminimo lentomis.
    „Tol tvirti būsime, kol mokėsime išsaugoti ir norėsime savo atžaloms perduoti žinią, kad Lietuvoje kovota, kad kraujas pralietas vardan tos Lietuvos, kurią mūsų dienomis kuriame ir kurią kurs ateities kartos“, – renginio metu kalbėjo Lietuvos Respublikos Seimo narė Irena Haase. – Džiaugiuosi aktyviu jaunimu, kurie domisi panašiais renginiais, juose dalyvauja. Puikiai suprantu, kad tai yra jų tėvų, senelių ir mokytojų indėlis. Ačiū, Jums už tai, ačiū, kad mokote meilės savo laisvai Tėvynei“.
    Žygio metu buvo aplankyti septyni objektai. Pirmasis jų – paminklinis akmuo, skirtas Vyčio apygardos vadui Juozui Krikštaponiui, esantis pačiame Ukmergės mieste. Pamūšio kaime, į kurį vedė žygio maršrutas, aplankytas atnaujintas kryžius Vyčio apygardos partizanam atminti. Tądien, dalyvaujant gausiam būriui žygio dalyvių bei vietos bendruomenės narių, renginyje dalyvavęs kunigas kryžių pašventino.
    (...)

    Darius JUODAITIS
    Nuotraukoje - LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė ir LR Seimo narė Irena Haase

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 35 (1441)