„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 23 (1429) 2021 m. birželio 18 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,74 Eur,
    3 mėn. – 11,24 Eur,
    6 mėn. – 22,47 Eur,
  12 mėn. -- 44,94 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Apsaugok tą mylimą šalį


    Praėjusį savaitgalį, minint Gedulo ir vilties dieną, vyko daug gražių renginių. Visi jie buvo skirti 1941-ųjų birželio 14-osios tremties 80-mečiui. Vienas toks prasmingas paminėjimas, suorganizuotas bendrijos „Lemtis“ ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo, kvietė apsilankyti Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Čia buvo eksponuojama ir LPKTS Kauno filialo nario, dailininko, architekto Jono Lukšės darbų paroda „Sovietinių genocido aukų atminimo ženklai Kaune“. Šv. Mišias aukojo kunigas Saulius Paulius Bytautas, giedojo kamerinis choras „Cantate Domino“ (vadovas – doc. Rolandas Daugėla).
    Šis renginys ypatingas tuo, kad po šv. Mišių, kaip pabrėžė kunigas Saulius Bytautas, „pirmą kartą Lietuvoje ir pasaulyje“ buvo atliekama „Sibiro Madonos litanija“, kurios žodžius sukūrė poetas Rimvydas Stankevičius. Litaniją nuostabiai ir didingai atliko choras „Cantate Domino“.
    Pakviestas kalbėti žodžių autorius, poetas R. Stankevičius nuoširdžiai papasakojo, kaip gimė ši litanija. „Paskambino man nepažįstamas žmogus Gintautas Bukauskas ir paprašė sukurti žodžius. Neišdrįsau pasakyti „ne“, neišdrįsau pasakyti „taip“ – kas aš toks, kad rašyčiau litaniją. Susiuntė jis man visą informaciją apie politinį kalinį Joną Maldutį, apie Korbike esančią jo išdrožtą skulptūrą Sibiro Madona, kaip žmonės eina prie jos melstis. Atsiuntė nuotraukų... Nuėjau į bažnyčią, pasimeldžiau, ir litanija jau buvo mano mintyse ir širdyje“, – kalbėjo R. Stankevičius. (...)

    „Tremtinio“ inf.
    Nuotraukose: 1) Gieda kamerinis choras „Cantate Domino“; 2) Litanijos žodžių autorius, poetas Rimvydas Stankevičius

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1429)

     

    1941-ųjų birželio 14-oji


    Prieš 80 metų, 1941 m. birželio 14-ąją, prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas. Tai įvyko praėjus metams nuo sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d.
    Jau po kelių okupacijos savaičių, 1940 m. liepos 6–7 d., tuometis Valstybės saugumo departamento direktorius Antanas Sniečkus įsakė pradėti „priešvalstybinių elementų“ areštus. Liepos 10–17 d. buvo suimti 504 asmenys – buvę nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrai, karininkai, teisininkai, policijos nuovadų ir kalėjimų viršininkai, laikraščių redaktoriai, žurnalistai, partijų pirmininkai.
    Suėmimus organizavo okupantų parankiniai komunistai: Icikas Demba, Alfonsas Gailevičius, Judita Komodaitė, Fridis Krastinis, Anupras Macevičius, Eusiejus Rozauskas, Aleksandras Slavinas, Antanas Sniečkus, Danielius Todesas, Juozas Zdanavičius ir kiti. Jų veiksmus kontroliavo ir slapta reguliavo Sovietų sąjungos instruktoriai.
    Suėmimai tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 14-ąją prasidėjusių trėmimų. Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. suimti 3434 žmonės, dar 3915 suimta 1941 m. birželio 14–19 d. Dalis suimtųjų kalinti ir tardyti Lietuvos kalėjimuose, kita dalis išvežti į Maskvos Butyrkų, Lefortovo, Liubiankos ir kitus Sovietų sąjungos kalėjimus.
    1940 m. liepos mėn. prasidėjo ir „antisovietinių elementų“, arba „liaudies priešų“, registravimas, atitinkamų sąrašų sudarymas. Okupacinio režimo priešu laikytas kiekvienas nepriklausomoje Lietuvoje politinį ar visuomeninį aktyvumą rodęs Lietuvos pilietis. Totalus sekimas turėjo apimti kiekvieną socialinę grupę, visų profesijų žmones. Taip siekta sukelti kuo didesnę įtampą, nepasitikėjimą vieni kitais, tikėtasi, kad suardžius senuosius bendruomeninius saitus bus lengviau sukurti „sovietinę liaudį“. (...)

    LGGRTC inf.
    Nuotraukoje iš LGGRTC archyvo - Lietuvos laisvės kovo sąjūdžio (LLKS) Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto sesers Kotrynos ir Rapolo Juškų šeima tremtyje. Šalia tėvų vaikai: Rūta, Ramojus ir Aušra Marija. Ust Lokčimas, Kortkeroso r., Komija. 1947 m.

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1429)

     

    Gimusi tarp dangaus ir žemės


    Marija Pakštytė-Simonavičienė, visų artimųjų vadinama Nijole, gimė 1941 m. birželio 22 d. vagone, vežančiame į Sibirą. Ten užaugo, baigė vidurinę mokyklą, įgijo medicinos felčerės diplomą.
    Marijos tėvai Telesforas ir Marija (Misiūnaitė) Pakščiai gyveno pasiturinčiai. Jauna šeima dirbo 25 ha žemės, svajojo apie šviesią ateitį, laukėsi pirmagimio. Tik 1941 m. gyvuliniame vagone iškeliavo į Sibirą.
    Dabar tiksliai nustatyti sunku, bet galvojama, kad kažkur apie Oršą vagone gimė neišnešiota mergytė. Motina merdėjo, bet įvyko stebuklas – abi liko gyvos.
    Nuvežė į Altajaus kraštą. Neilgai ten gyveno. Išplukdė Lenos upe į Bykovmisą. Ten žmonės mirė iš bado ir šalčio. Naujagimės tremtinių sąrašuose nebuvo. Niekas, niekur jos neregistravo. Užregistravo po metų, kad mergaitė yra gimusi 1942 m. birželio 22 d., vardą užrašė Marija, nors šeima ir artimieji vadino Nijole.
    Gal ketverių, gal penkerių metų mergaitė kartais vaikščiodavo prie jūros. Žvejai ant virvutės perverdavo nedidelę žuvelę ir mergaitė laiminga bėgdavo namo. Vis bus vienu kąsniu daugiau. Kai Marijai Nijolei buvo šešeri metukai, Bykovmise psichikos liga susirgo kažkoks viršininkas. Jį reikėjo palydėti į Jakutską. Lydėti paskirtas Telesforas Pakštys. Pasiprašė, kad visai šeimai leistų. Išleido. Apsigyveno Jakutske. Mama siūdavo drabužius Jakutsko dramos aktoriams, o Nijolė galėjo kada panorėjus eiti į teatrą.
    Jakutske baigė pradinę mokyklą ir pradėjo lankyti penktą klasę. Bet atsitiko nelaimė – mirė tėtis. (...)

    Vlada POVILIŪNIENĖ
    Nuotraukoje - Pakščių šeima. 1950 m. Jakutskas
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1429)

     

    Kaune lamkėsi LGGRTC vadovas dr. Arūnas Bubnys


    Birželio 10 d. Kaune Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinėje lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys ir generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytautas Lukšys. Juos pasitiko LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas ir valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Po ekskursijos po LPKTS pastatą, svečius pakvietėme apsilankyti buvusiame muziejuje Vytauto pr. 46 ir išgirsti atsakymą į mums svarbų klausimą, ar LGGRTC skirs lėšų įrengti šiame pastate šiuolaikinį muziejų, ar bus pratęsta nutraukta panaudos sutartis. Apžiūrėjus pastatą, LGGRTC generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Lukšys pasakė, kad jau prie buvusios LGGRTC direktorės Birutės Burauskaitės buvo paruoštas patalpų panaudos sutarties nutraukimo projektas, kurio tęstinumą atliko Adas Jakubauskas (buvęs LGGRTC direktorius). Pastatas grąžintas ir apie naują sutartį negali būti ir kalbos. Čia reikia didelių kapitalinio remonto investicijų, jis yra paveldo teritorijoje ir pats pastatas – paveldinis, plėtra jo negalima, o esantis pastatas neatitinka muziejui keliamų reikalavimų.
    LGGTC generalinis direktorius paminėjo, kad muziejus planuojamas įrengti buvusiame KGB kalėjime ir tardymo izoliatoriuje, Vytauto pr. Jau ruošiami dokumentai. Tam bus sutelktas pagrindinis dėmesys ir lėšos, kur bus eksponuojami ir LPKTS perduoti eksponatai, kuriuos restauravo ir saugoja LGGRTC.
    Gavus išsamius ir aiškius atsakymus, LPKTS valdyba turėtų priimti sprendimą kaip panaudoti pastatą, kurio turėjimas didina eksploatacines išlaidas ir mažina kuklias pajamas, o pats pastatas be investicijų praranda savo vertę ir toliau nyksta.

    LPKTS valdybos pirmininkas Vladas SUNGAILA
    Nuotraukoje - Prie muziejaus Kaune, Vytauto pr. 46, viduryje – LGGRTC gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys