„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 30 (1484) 2022 m. rugpjūčio 12 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama iki kiekvieno mėnesio 24 dienos bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,81 Eur,
    3 mėn. – 11,46 Eur,
    6 mėn. – 22,92 Eur,
Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Sąskrydis „Su Lietuva širdy“ – geriausia pilietiškumo mokykla jaunimui


    Praėjusį savaitgalį Dubysos slėnyje, Ariogalos miestelyje, Raseinių rajone, nuvilnijo gražiausias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos metinis renginys – sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Sąskrydžio dalyvius sveikino šalies vadovai, rajono meras, svečias iš Latvijos represuotų asmenų draugijos, kitų organizacijų atstovai. Buvo priimta LPKTS pirmininko Gvido Rutkausko pristatyta rezoliucija „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“. Skambėjo visos Lietuvos jungtinio buvusių tremtinių choro atliekamos gražiausios lietuvių kompozitorių dainos, koncertavo bardai, kiti žinomi atlikėjai, buvo pristatomos knygos.
    Sąskrydžio dalyvius pasveikinti atvyko Lietuvos Respublikos Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Sveikinimo kalboje premjerė pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą Laisvės kovų dalyviams bei buvusiems tremtiniams.

    „Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones.
    Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija“, – renginyje kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
    Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą.
    LR Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimo žodžius perskaitė patarėjas Povilas Mačiulis.
    (...)

    „Tremtinio“ inf. ir nuotraukos:
    1) Iš kairės: LR Seimo narys Andrius Kupčinskas, LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas, LR Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, prof. Vytautas Landsbergis, kardinolas Sigitas Tamkevičius. Iš dešinės: LPKTS valdybos ir tarybos narys Edvardas Stončikas;
    2) LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos rankose uždegtas fakelas bus perduotas ugnies nešėjams - bėgikams

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 30 (1484) ir skyrelyje „Renginiai“

     

    Janina Judikevičiūtė – kovotoja už tiesą

    Janina Judikevičiūtė gimė 1942 m. liepos 12 d. Rokiškio aps., Kamajų mslt., Jurgio ir Teresės Judikevičių šeimoje. Augo šalia Kamajų esančiame Roblių kaime, kartu su dvejais metais vyresne seserimi Elena ir metais jaunesniu broliu Jonu. Tėvas Jurgis Judikevičius dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime, ginklu padėjo išvyti sovietinius okupantus iš Lietuvos.
    Po 1949 m. kovo 25 d. didžiojo trėmimo, kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“), okupantai neįvykdė trėmimo plano, nes dalis žmonių pasislėpė. Tuomet 1949 m. kovo 27 d. baudėjai atvyko į Judikevičių sodybą, nors pirminiuose planuose jie nebuvo numatyti ištremti, turėjo 14 ha dirbamos žemės (su mišku 27 ha). Budeliai trėmimo metu susiginčijo kaip užrašyti: ar buožių šeima, ar bandito šeima. Teresė Judikevičienė su trimis mažamečiais vaikais ir savo tėvais Benediktu ir Uršule Tumoniais buvo ištremta į Irkutsko sr., Osos r., Ulan-Irchidėjaus buriatų kaimą.
    Alinanti kelionė truko mėnesį. Vaikai Janina ir Jonas susirgo plaučių uždegimu. Tų metų gegužės 7 d. jaunesnis broliukas Jonas mirė tremtyje. Janina penkiolika parų buvo be sąmonės, nedalyvavo broliuko laidotuvėse, bet išgyveno. Kokį siaubą turėjo išgyventi mama – ji viena tremtyje turėjo rūpintis ir maitinti mažus vaikus ir senus tėvus. Dirbo kolūkyje lauko darbuose, gaudavo skurdų maisto davinį, visa šeima badavo. Tai buvo XX a. vergovės forma, darbas už menką maisto davinį, metinis uždarbis – 17 kg grūdų su pelais.
    1952 m. nuo ilgalaikio bado ir ligų mirė Uršulė Tumonienė. Kad gautų bent kiek didesnį maisto davinį, Teresė Judikevičienė įsidarbino Osos miesto krakmolo fabrike, kuris buvo už dešimt kilometrų, ir jį reikėjo pasiekti pėsčiomis. (...)

    Arvydas GELŽINIS
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 30 (1484)

     

    Istorijos atgarsiai Merkio krante


    Liepos 23-iąją Lietuvos partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje, Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone, vyko pilietinis renginys. Ypatingos svarbos iškilmėse dalyvavo Lietuvos partizanų artimieji, Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir prof. Liudas Mažylis, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys ir LGGRTC darbuotojai, Lietuvos miestų ir rajonų merai, savivaldybių tarybos nariai, šauliai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
    Varėnos, Kauno, Alytaus, Pakruojo filialai, Viliaus skyrius ir bendrijos nariai, įvairių pilietinių organizacijų atstovai ir kiti svečiai.
    Partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje atnaujinta Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko-Vanago vadavietė. Susirinkusiuosius į tradicinį renginį „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ pasveikino krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
    Jis pabrėžė, kad ypač šiuo metu, kai visai greta Ukraina ginasi nuo agresoriaus iš Rytų, vėl iš naujo turime įvertinti mūsų valstybės nepriklausomybės ir laisvės kovų svarbą, pokario partizaninio pasipriešinimo reikšmę Lietuvos valstybės egzistavimui, taip pat tinkamai įamžinti Lietuvos laisvės kovotojų neįkainojamą veiklą ir auką.
    „Džiaugiuosi, kad pavyko įgyvendinti Tigro pradėtą darbą – atnaujinti partizanų vadų vadavietę. Kuklaus jaunuolio, 19-mečio, davusio priesaiką Tėvynei ir iki paskutinio atodūsio dirbusio Lietuvos labui, ištvėrusio enkavedistų žiaurius tardymus ir dešimtmečio vergišką darbą Sibire. Tikiu, kad visi čia susirinkusieji, visa Lietuva tęs partizanų, visų paaukojusių gyvybes vardan Lietuvos darbus“, – sakė viceministras V. Semeška.
    Juozas Jakavonis ginkluoto pasipriešinimo okupantams kelią pasirinko būdamas 19-os metų (gimė 1925 m. liepos 10 d. Kasčiūnų kaime, Merkinės valsčiuje). Subrendęs Nepriklausomybės metais, jis iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą, kuris neaplenkė ir jo šeimos. 1944 m. lapkričio 16 d. tapo partizanu.
    (...)

    Parengė Dalia POŠKIENĖ
    Nuotraukoje -
    LPKTS delegacija prie partizanų vadavietės ant Merkio kranto, Kasčiūnai, liepos 23 d.
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 30 (1484)