„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 23 (1573) birželio 21 d.

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“ 2024 metams!

         Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. +370 700 55 400, internetu „prenumeruok.lt“. Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį. Prenumeratos indeksas 0117. 
                      1 mėn. – 4,48 Eur,
                      3 mėn. – 13,44 Eur,
                      6 mėn. – 26,88 Eur,
                    12 mėn. – 53,76 Eur.
         Nelikite be savo laikraščio!
         „Tremtinio“ prenumerata – tai puiki dovana giminaičiui, draugui, kaimynui.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (+370 37) 323 204; +370 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas

    (1941 metų birželio 14–19 dienomis)


    1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo pirmosios okupacijos dienos pradėtas nuoseklus Lietuvos valstybingumo pamatų griovimas, taikių gyventojų persekiojimas ir areštai. Įprastą gyvenimo ritmą pakeitė įtampos ir nerimo dienos. Daugeliui kilo klausimas: kas bus toliau?
    1940 m. liepos 6–7 d. tuometinio Valstybės saugumo departamento direktoriaus Antano Sniečkaus duoti įsakymai, nurodantys, kaip elgtis su „priešvalstybinėmis partijomis“ ir „priešvalstybiniais elementais“, leido pradėti asmenų areštus. Liepos 10–17 d. buvo suimti 504 asmenys – buvę Nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrų kabineto nariai, karininkai, teisininkai, policijos nuovadų viršininkai, kalėjimų viršininkai, laikraščių redaktoriai, žurnalistai, partijų pirmininkai.
    Suėmimai tęsėsi iki pat 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusių trėmimų. Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. suimti 3434 žmonės. 3915 suimta 1941 m. birželio 14–19 d. dienomis.
    Dalis suimtų asmenų kalinti ir tardyti Lietuvos kalėjimuose, dalis išvežti į Maskvos Butyrkų, Lefortovo, Liubiankos ir kitus Sovietų sąjungos kalėjimus.
    1940 m. liepos mėnesį prasidėjo ir „antisovietinių elementų“, arba „liaudies priešų“, registravimas, jų sąrašų sudarymas. Okupacinio režimo priešu laikytas kiekvienas nepriklausomoje Lietuvoje politinį ar visuomeninį aktyvumą rodęs Lietuvos pilietis. Totalus sekimas turėjo apimti kiekvieną socialinę grupę, visų profesijų žmones. Tokiu būdu siekta sukelti kuo didesnę įtampą, nepasitikėjimą vienas kitu.
    (...)

    LGGRTC inf.
    Nuotrauka iš LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1573)

     

    Netradiciškai paminėjome filialo jubiliejų


    Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Rokiškio filialo įkūrimo 35-mečio jubiliejų nusprendėme paminėti netradiciškai. Vietoj pasisėdėjimo prie vaišių stalo ir ilgų kalbų nutarėme vykti į kelionę – ekskursiją į Latviją, Latgalą, Agluoną. Tai norėjome padaryti dar praėjusių metų vėlyvą rudenį, tačiau atėjusi ankstyva žiema sutrukdė. Ir ačiū Dievui. Į kelionę išvykome gegužės mėnesį, kada visur žydėjo sodai ir budo gamta, kada saulė ritinėjosi po dangų. Mūsų susirinko pilnas autobusas, keturiasdešimt žmonių – filialo nariai, buvusių tremtinių choro dalyviai, bendraminčiai ir bendražygiai.
    Kodėl Agluona? Pirmiausia viliojo tai, kad Agluonoje stovi žymiausia Latvijos katalikų šventovė – baltoji bazilika. Tai aštuoniolikto amžiaus pabaigoje pastatyta barokinio stiliaus bažnyčia su dviem 60 metrų aukščio bokštais, šalia pastatytais buvusiais vienuolyno pastatais. Šventovė garsėja stebuklingu Dievo Motinos paveikslu, sukurtu pagal Trakų Dievo Motinos paveikslo pavyzdį. Jis puošia Didįjį altorių.
    Agluoną aplankė ir du popiežiai. Pirmasis tą 1993 m. padarė Jonas Paulius II, į kurio aukojamas šv. Mišias susirinko keli šimtai tūkstančių žmonių. Tai jis 1980 m. suteikė Agluonos bažnyčiai mažosios bazilikos statusą. 2018 m. Agluonoje lankėsi ir popiežius Pranciškus. Į tradicines Žolines susirenka iki 100 tūkstančių žmonių. Tiek tikinčiųjų laisvai gali sutalpinti neįtikėtino dydžio šventorius, didesnis net už Šv. Petro aikštę Romoje. Atvykite ir įsitikinsite.
    Šventoriuje stovi paminklas mūsų karaliui Mindaugui ir jo šeimai. Kodėl? Nes jo žmona Morta (latviškai Marta) buvo latvių kilmės. (...)

    Algis KAZULĖNAS
    Nuotraukoje - Agluonoje prie baltosios bazilikos

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1573)

    Skaudvilėje paminėtos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro Vytauto Gužo žūties metinės


    Tremties ir rezistencijos muziejus kartu su Skaudvilės krašto muziejumi birželio 5 dieną Skaudvilėje organizavo žymaus Lietuvos partizanų vado Vytauto Gužo žūties septyniasdešimt penktųjų metinių minėjimą, kuriame dalyvavo LPKTS Tauragės ir Šilalės filialų nariai. Iš Rokiškio krašto kilęs Vytautas Gužas, partizaniniai slapyvardžiai Galiandra, Mindaugas, Kardas, laisvės kovotojų gretose praleido beveik penkerius metus. 1948 m. gegužės 5 d. įkūrus Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sritį, buvo paskirtas jos štabo viršininku. Pasižymėjo daugelyje kautynių.
    1949 m. vasario 10–20 d. Radviliškio aps., Minaičių k., Miknių sodyboje įrengtame bunkeryje, dalyvavo visos Lietuvos partizanų apygardų vadų ir jų atstovų suvažiavime, kuriame buvo paskelbta apie vieningos pasipriešinimo organizacijos – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimą. V. Gužas kartu su kitais septyniais partizanų atstovais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė LLK sąjūdžio Tarybos deklaraciją. LLKS Taryba pripažinta aukščiausiu tautos politiniu organu, kuris vadovauja politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai, kad Lietuva būtų atkurta kaip nepriklausoma demokratinė respublika. Masinis ginkluotasis pasipriešinimas tapo gerai organizuota karine struktūra. Vytautas Gužas ėjo LLKS Tarybos nario pareigas.
    Vytautas Gužas žuvo 1949 m. birželio 11 d. Tauragės aps., Skaudvilės valsč., Kavadonių k., MGB Tauragės aps. skyriaus čekistų grupės vykdytos karinės operacijos metu. Užkasimo vieta neišaiškinta. (...)

    Raimondas MATEMAITIS,
    Tremties ir rezistencijos muziejaus vedėjas
    Mindaugo Černecko nuotraukoje - kalba LPKTS Tauragės aps. koordinatorius Jonas Varkala

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1573)

     

    Lietuvių karių sukilimas Varėnos poligone 1941 metų birželį

    1940 metų birželį Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą ir netrukus prijungus ją prie Sovietų sąjungos, 1940 m. rudenį Lietuvos kariuomenė buvo performuota į 29-ąjį šaulių teritorinį Raudonosios armijos korpusą ir priklausė Pabaltijo ypatingajai karo apygardai. Pagal pavaldumą korpusas priklausė 11-ajai armijai. Buvo suformuotas korpuso štabas, dvi korpuso šaulių divizijos (179-oji ir 184-oji) ir korpuso pavaldumo dalys (615-asis artilerijos pulkas, 26-asis kavalerijos pulkas, atskiri korpuso ryšių ir pionierių batalionai, zenitinės artilerijos divizionas ir atskira aviacijos eskadrilė).
    1941 m. birželio 22 d. prasidėjusio Vokietijos–Sovietų sąjungos karo pradžią 29-asis šaulių teritorinis korpusas ir Vilniaus pėstininkų karo mokykla sutiko vasaros stovyklose Varėnos ir Pabradės poligonuose. Korpuso dalys ir karo mokykla atsidūrė Vokietijos „Centro“ armijų korpusų puolimo Varėna–Vilnius–Smolenskas kryptimi ruože.
    Vokietijos kariuomenės, turėjusios aiškią tankų, šarvuotos technikos ir aviacijos persvarą, puolimo pradžia buvo veržli. Vilniaus kryptimi vyko Vokietijos kariuomenės 39-asis šarvuočių korpusas, galingas savo ginkluote ir labai paslankus, nes buvo visiškai motorizuotas. Birželio 22 d. rytą lengvai pralaužęs savo bare Sovietų sąjungos pasienio pajėgų pasipriešinimą, jau tos dienos pavakare korpusas pasiekė Alytų ir ten užėmė raudonarmiečių nesuspėtą sunaikinti tiltą per Nemuną. Korpusui buvo įsakyta birželio 23 d. nuo pat ankstaus ryto be perstojo tęsti žygį į Rytus Vilniaus kryptimi per Butrimonis ir Valkininkus. Vykdydamos uždavinį, korpuso divizijos birželio 23 d. vakare jau buvo netoli Vilniaus, apie 10 km atstumu nuo jo.
    Veržlus Vokietijos kariuomenės puolimas buvo palankus lietuviams kariams išsilaisvinti iš Raudonosios armijos, ypač iš tų dalinių, buvusių Varėnos poligone, kurio apylinkes vokiečiai pasiekė jau pirmąją karo dieną. Lietuviams kariams buvo pravartu tai, kad, negavusios aiškių nurodymų, korpuso dalys, išskyrus karo mokyklą, visą pirmąją karo parą liko savo dislokacijos vietose. Gal nurodymai ir būtų pasiekę korpuso štabą, bet nebuvo ryšio. (...)

    Gintaras LUČINSKAS
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 23 (1573)