„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 45 (1451) 2021 m. gruodžio 3 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,81 Eur,
    3 mėn. – 11,46 Eur,
    6 mėn. – 22,92 Eur,
  12 mėn. -- 45,84 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Partizanų pagerbimo šventė Sabališkės miške


    Lapkričio 21 d. Sabališkės miške (Alytaus r., Krokialaukio sen.) paminėtos Dainavos apygardos Dzūkų rintinės vado Jono Kučinsko-Spyruoklio, Tautmylio, Kęstučio tėvūnijos būrio vado Juozo Marčiulyno-Dėdės, partizano Česlovo Juškelio-Deimanto, štabo ryšininkės Ievos Židelevičiūtės-Marytės 70-osios žūties metinės. Partizanai žuvo 1951 m. spalio 19 d. kovoje su sovietų okupacinės kariuomenės daliniais netoli Barkūniškio kaimo.

    Šventė prasidėjo Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje šv. Mišiomis už žuvusius Lietuvos partizanus, kovojusius Dainavos apygardos Dzūkų rinktinėje, veikusioje Alytaus apylinkėse. Šv. Mišias aukojo Alytaus Šv. Angelų Sargų ir Ūdrijos parapijų klebonas, kun. Arūnas Užupis.
    Partizanų pagerbime dalyvavo gausus būrys patriotiškai nusiteikusių žmonių: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Alytaus filialo valdybos pirmininkė Stasė Tamašauskienė ir jos pavaduotojas Romualdas Požėra, Lietuvos šaulių sąjungos Karininko Antano Juozapavičiaus šaulių 1-osios rinktinės vado Skirmanto Valatkevičiaus vadovaujami šauliai, Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos (vadovaujami gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui Aleksandro Kirilovo) ir Alytaus Putinų gimnazijos (vadovaujami šios gimnazijos fizinio ugdymo mokytojo metodininko, jaunųjų šaulių klasių kuratoriaus Gintaro Kličiaus) jaunieji šauliai, Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus ir Miroslavo gimnazijų jaunieji šauliai, Ūdrijos ir Genių kaimų bendruomenių nariai, alytiškiai.

    Pagerbdami žuvusių partizanų atminimą, šventės dalyviai sugiedojo „Tautišką giesmę“. Šventės vedėjas Alytaus rajono Kultūros centro Alovės skyriaus meno vadovas Mindaugas Verbickas pateikė istorinę Lietuvos partizanų kovų apžvalgą, priminė skaudžią partizanų išdavystės ir žūties istoriją. Renginyje skambėjo partizaniškos ir patriotinės dainos, kurias atliko Alytaus rajono Kultūros centro sekstetas (vadovas Edvinas Zaleckas) ir Alytaus rajono Genių bendruomenės ansamblis „Geniai“ (vadovas Mindaugas Verbickas).

    Gintaras LUČINSKAS
    Nuotraukose - renginio akimirkos

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1451)

     

    Iš Dzūkijos krašto sugrįžus


    Prasminga ir turininga lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovams – pirmininkui dr. Gvidui Rutkauskui ir valdybos pirmininkui Vladui Sungailai. Aplankę Alytų ir dalyvavę iškilmingame renginyje prie paminklo Dainavos apygardos partizanams (paminklo autorius skulptorius Gintautas Jonkus), išskubėjo į Lazdijus. Rajono savivaldybės kvietimu, rūpėjo aptarti svarbius Laisvės kovų muziejaus rekonstrukcijos klausimus, senojo pastato likimą.
    Savivaldybės posėdžių salėje, dalyvaujant mero pavaduotojui Valdui Petrui Mikelioniui, administracijos direktorei Ilonai Šaparauskienei, kitiems atsakingiems darbuotojams, LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas pasidalijo informacija apie LPKTS veiklą, struktūrą, papasakojo apie istorinės atminties saugojimą ir puoselėjimą. Plačiau apie rajono savivaldybės rūpesčius kalbėjo V. P. Mikelionis. Aptarę bendradarbiavimo klausimus, LPKTS vadovai kartu su savivaldybės atstovais aplankė Laisvės kovų muziejų.
    LPKT sąjungai priklausančiame pastate Lazdijuose 1992 m. buvo įkurtas Laisvės kovų muziejus. (Pokario metais pastate veikė Lazdijų KGB būstinė.) Tuo metu muziejus buvo pavadintas „Kraujo takais“. Jame buvo įrengtos muziejaus ekspozicijų salės, o veiklą organizavo tuometinė LPKTS Lazdijų skyriaus pirmininkė Jadvyga Sandienė. Muziejuje surinkti politinių kalinių, tremtinių, partizanų ir jų ryšininkų bei kitų gyventojų prisiminimai, daiktiniai liudijimai apie 1944–1953 m. laisvės kovas bei Lazdijų krašto gyventojų trėmimo ir įkalinimo etapus. Tuomet muziejus veikė visuomeniniais pagrindais. (...)

    Parengė Dalia POŠKIENĖ
    Autorės nuotraukoje - Lazdijuose, prie senojo muziejaus pastato rajono savivaldybės, muziejaus ir LPKTS atstovai 

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1451)

     

    Įamžinkime Juozapo Algirdo Katkaus atminimą

    Šiais metais minime 85-ąsias gimimo metines ir 10 metų, kai mirė tremtinys, politikos ir visuomenės veikėjas, inžinierius, doc. dr. Juozapas Algirdas Katkus.
    Juozapas Algirdas Katkus gimė 1936 m. birželio 15 d. Kretingoje. Augo daugiavaikėje ūkininkų šeimoje. 1949 m. kovo 25 d. buvo ištremtas į Irkutsko sr., vėliau perkeltas į Krasnojarsko kr. Tenai dirbo miško darbininku, vairuotoju. Paleistas iš tremties 1957 m. sausio 20 d.
    Grįžęs į Kretingą, dirbo rajono švietimo skyriuje vairuotoju kroviku, mokėsi vakarinėje mokykloje. Baigęs 9 klases, 1960 m. Vilniuje eksternu išlaikė abitūros egzaminus ir įstojo į Kauno politechnikos institutą (dabar – KTU). Jį baigęs, 1964 m. dirbo asistentu Mašinų gamybos fakultete. Mokėsi KPI aspirantūroje, apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją. Iki 1992 m. dirbo KPI asistentu, vyriausiuoju dėstytoju, docentu.
    J. A. Katkus yra 20 mokslinių išradimų ir 50 mokslinių publikacijų autorius. Apie trejus metus dirbo Alžyro universitete. (...)

    Raimundas KAMINSKAS
    Nuotraukoje - Juozapą Algirdą Katkų sveikina Irena Degutienė

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 45 (1451)