1. Bendroji dalis

1.1 Asociacijos pavadinimas yra Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (toliau vadinama LPKTS), teisinė forma – asociacija.
1.2 Asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, sąskaitas bankuose bei simboliką – emblemą (logotipą) ir vėliavą.
1.3 LPKTS veiklos laikotarpis neribotas.
1.4 LPKTS finansiniai metai yra kalendoriniai metai.
1.5 LPKTS gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems LR Civiliniame kodekse, LR Asociacijų įstatyme ir šiuose Įstatuose. LPKTS turi teisę LR teisės aktų nustatyta tvarka įgyti paramos gavėjo statusą bei teikti ir gauti labdarą ir paramą.

2. LPKTS tikslai, uždaviniai ir veiklos sritys

2.1. LPKTS veikia laikydamasi LR Konstitucijos, LR Civilinio kodekso, LR Asociacijų įstatymo bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia šiais įstatais.
2.2. LPKTS turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja šiems įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti.

2.3. LPKTS veiklos tikslas – tautinė, patriotinė, švietėjiška, socialinė bei kultūrinė veikla.
2.4. Siekdama įgyvendinti savo tikslą, LPKTS:
2.4.1.
tautinėje patriotinėje švietėjiškoje veikloje siekia atkurti 1939–1991 m. okupacijų istorinę tiesą apie pasipriešinimą, įamžinti žuvusių laisvės kovotojų ir tremtinių atminimą, skelbti žinias apie okupantų padarytus nusikaltimus, perduoti žinias apie Lietuvos pasipriešinimo istoriją jaunajai kartai;
2.4.2. ragina Vyriausybę derėtis su Rusija kaip SSSR teisių ir pareigų perėmėja, dėl reparacijų mokėjimo už Lietuvai ir jos gyventojams padarytą žalą, reikalauti atlyginimo už priverstinius darbus tremties ir įkalinimo vietose;
2.4.3. gina buvusių politinių kalinių ir tremtinių teises bei teisėtus interesus;
2.4.4. socialinėje veikloje siekia nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos asmenų turtinių ir pilietinių teisių visiško atkūrimo, pagal galimybes remia savo narius;
2.4.5. kultūrinėje veikloje skatina ir remia buvusių politinių kalinių ir tremtinių chorų bei ansamblių veiklą, rengia jų koncertus, išvykas į kitus miestus, skatina jų dalyvavimą šventėse ir kituose masiniuose renginiuose, organizuoja, skatina ir remia tremties ir rezistencijos muziejų veiklą;
2.4.6. palaiko ryšius su tautiečiais, gyvenančiais užsienyje, pagal galimybę padeda jiems išlaikyti lietuvybę;
2.4.7. bendradarbiauja su Lietuvos ir kitų pokomunistinių valstybių buvusių politkalinių ir kitų represuotų asmenų organizacijomis.
2.5. LPKTS gali užsiimti šių rūšių veikla:

Kitų prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse;
Leidyba;
Nuosavybės teise priklausiančių patalpų nuoma;
Socialinio darbo veikla;

Kita pramoginė veikla;
Bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla;
Projektinė veikla.

2.6. Jei pagal galiojančius teisės aktus tam tikrai ūkinei veiklai vykdyti yra reikalinga licencija (leidimas), LPKTS gali verstis tokia veikla tik gavusi reikalingą licenciją (leidimą).

3. LPKTS nariai, jų teisės ir pareigos

3.1. LPKTS nariais gali tapti veiksnūs fiziniai asmenys: nukentėjusieji nuo komunistinio genocido, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyviai, kurie priešinosi okupacijai organizacijose, kovojusiose dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, asmenys iki 1940 m. buvę Lietuvos Respublikos piliečiais, tačiau 1940–1989 m. pasitraukę iš Lietuvos dėl okupantų represijų arba okupantų ištremti ir dabar gyvenantys užsienyje, jų šeimų nariai ir palikuonys, pripažįstantys LPKTS Įstatus ir pateikę atitinkamo filialo valdymo organui raštišką prašymą. Nariais negali būti asmenys, buvę komunistų partijos nariais, komjaunimo organizacijų sekretoriais ar bendradarbiavę su KGB. Sprendimus dėl asmens priėmimo, išstojimo bei pašalinimo priima atitinkamo filialo valdymo organas šių Įstatų ir filialo nuostatų nustatyta tvarka. Filialo valdymo organo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti apskųstas LPKTS valdybai.
3.2. Narys turi teisę stabdyti savo narystę LPKTS.
3.2.1. LPKTS nariais gali būti juridiniai asmenys, dalyvaujantys filialo teisėmis.
3.3. LPKTS narys turi nustatyto pavyzdžio pažymėjimą, kurį gauna užpildęs nario įskaitos kortelę.
3.4. LPKTS narys turi tokias teises:
3.4.1. būti išrinktu delegatu į LPKTS atstovų suvažiavimą;
3.4.2. būti išrinktas į LPKTS valdymo ar kontrolės organus;
3.4.3. dalyvauti komitetų, komisijų darbe;
3.4.4. kelti klausimus, teikti pasiūlymus;
3.4.5. naudotis LPKTS teikiamomis paslaugomis;
3.4.6. susipažinti su LPKTS dokumentais ir gauti visą LPKTS turimą informaciją apie jos veiklą;
3.4.7. bet kada išstoti iš LPKTS. Tokiu atveju stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai negrąžinami;
3.4.8. kitas teisės aktuose ir šiuose įstatuose nustatytas teises.
3.5. LPKTS filialų ir atstovybių buveinėse turi būti visų jų narių sąrašas.
3.6. LPKTS narys privalo laikytis LPKTS Įstatų ir Programos bei LPKTS atstovų suvažiavimo patvirtintų stojamųjų ir nario mokesčių dydžių mokėjimo tvarkos. Pažeidęs LPKTS Įstatus, Programą ar kitus vidaus dokumentus, veikęs priešingai LPKTS interesams, valdybai ar atitinkamo filialo valdymo organui nusprendus, kad tolesnis nario buvimas LPKTS nesuderinamas su jo netinkamu elgesiu ar veikla, narys gali būti pašalintas iš LPKTS šių Įstatų ir filialo nuostatų nustatyta tvarka;
3.7. LPKTS gali turėti Garbės pirmininkus, Garbės narius. Garbės pirmininko vardas suteikiamas atstovų suvažiavimo nutarimu asmenims, ne mažiau, kaip dvi kadencijas vykdžiusiems LPKTS pirmininko ar vadovo pareigas, ir žymiai prisidėjusiems prie LPKTS uždavinių įgyvendinimo. Kandidatus į Garbės pirmininkus, nustatyta tvarka suvažiavimui rekomenduoja /teikia Valdyba.
3.8. LPKTS žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ gali būti apdovanojami LPKTS nariai ir kiti nusipelnę asmenys LPKTS valdybos nustatyta tvarka ir jos sprendimu

4. LPKTS organai

4.1. LPKTS turi aukščiausią organą – LPKTS atstovų suvažiavimą, valdymo organus – kolegialų valdymo organą –valdybą ir vienasmenį valdymo organą – LPKTS pirmininką, kontrolės organus – revizijos komisiją, etikos ir procedūrų komisiją bei patariamąjį organą – tarybą.
4.2. Už LPKTS nario veiklą valdymo organuose jo nariui gali būti atlyginama.

5. LPKTS atstovų suvažiavimas

5.1. LPKTS atstovų suvažiavimas turi visas visuotinio narių susirinkimo teises.
5.2. LPKTS atstovų suvažiavimas:
5.2.1. keičia LPKTS įstatus;
5.2.2. renka ir atšaukia LPKTS pirmininką, valdybą, revizijos komisiją, etikos ir procedūrų komisiją arba atskirus jų narius, tvirtina renkamus tarybos narius;
5.2.3. nustato LPKTS narių stojamųjų įnašų ir narių mokesčių įnašus.
5.2.4. išklauso ir tvirtina LPKTS metinę finansinę atskaitomybę;
5.2.5. priima sprendimą dėl LPKTS pertvarkymo ar pabaigos (reorganizavimo ar likvidavimo);
5.2.6. priima sprendimą dėl kitų juridinių asmenų steigimo ar dėl tapimo kitų juridinių asmenų dalyviu;
5.2.7. sprendžia ir kitus LR Asociacijų įstatyme ir šiuose Įstatuose jo kompetencijai priskirtus klausimus, jei pagal LR Asociacijų įstatymą tai nepriskirta kitų LPKTS organų kompetencijai ir jei pagal esmę tai nėra valdymo organo funkcijos.
5.2.8. neturi teisės pavesti kitiems LPKTS organams spręsti LPKTS atstovų suvažiavimo kompetencijai priklausančių klausimų, išskyrus įstatymų numatytas išimtis.
5.3. Atstovavimo kvotas LPKTS atstovų suvažiavime nustato LPKTS valdyba. Atstovus į LPKTS atstovų suvažiavimą renka filialų visuotiniai narių susirinkimai (konferencijos) filialų nuostatų nustatyta tvarka. LPKTS atstovų suvažiavime sprendžiamojo balso teisę turi visi LPKTS deleguoti atstovai. Vienas deleguotas atstovas LPKTS atstovų suvažiavime turi vieną balsą. 5.4. LPKTS atstovų suvažiavimas šaukiamas valdybos sprendimu ne rečiau kaip kartą per metus, ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuojant skelbimu šiuose Įstatuose nurodytame leidinyje.
5.5. LPKTS atstovų suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 deleguotų atstovų. LPKTS atstovų suvažiavimo sprendimas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Šių Įstatų 5.2.1. ir 5.2.5. nurodytiems LPKTS atstovų suvažiavimo sprendimams priimti reikia ne mažiau kaip 2/3 suvažiavime dalyvaujančių LPKTS narių balsų.
5.6. Jeigu LPKTS atstovų suvažiavime nėra kvorumo, turi būti šaukiamas pakartotinis, kuris turi teisę priimti sprendimus neįvykusio suvažiavimo darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek suvažiavime dalyvavo deleguotų atstovų.
5.7. Neeilinis atstovų suvažiavimas turi būti sušauktas jei to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 narių, LPKTS pirmininkas arba valdyba. Neeilinis atstovų suvažiavimas šaukiamas šių Įstatų punkte nustatyta tvarka.
5.8. LPKTS atstovų suvažiavimas gali būti šaukiamas teismo sprendimu, jei jis nebuvo sušauktas šių įstatų nustatyta tvarka ir dėl to į teismą kreipėsi LPKTS narys ar valdymo organas.
5.9. LPKTS atstovų suvažiavimo rinktus, skirtus ar tvirtintus asmenis ankščiau laiko gali atšaukti tik atstovų suvažiavimas šių įstatų nustatyta tvarka.

6. Valdyba

6.1. LPKTS sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba. Valdyba sudaroma iš 20 asmenų ir yra LPKTS atstovų suvažiavimo renkama 4 metų laikotarpiui. Kai išrinktas valdybos narys jo kadencijos laikotarpiui negali vykdyti savo pareigų dėl svarbių atveju (mirtis, liga, emigracija), valdybos nariu tampa sekantis šiame atstovų suvažiavime daugiausiai balsų surinkęs asmuo.
6.2. LPKTS pirmininkas kviečia pirmąjį Valdybos posėdį. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką, kuris veikia valdybos vardu. Valdybos pirmininkas renkamas slaptu balsavimu iš ne mažiau kaip dviejų kandidatų. Išrenkamas tas kandidatas, kuris gavo daugiau ½ dalyvavusių balsavime balsų. Valdybos pirmininkas gali turėti pavaduotojus, kurie vykdo pirmininko jiems pavestas funkcijas. Pavaduotojai renkami iš valdybos narių tarpo, pirmininko teikimu. Vienas iš pavaduotojų yra pirmais. Valdybos pirmininko atšaukimo iš užimamų pareigų procedūra vykdoma, kai to prašo daugiau nei ½ valdybos narių Valdybos pirmininkas atšaukiamas slaptu balsavimu 2/3 visų valdybos narių balsų dauguma.
6.3. Valdyba gali priimti sprendimus, kai jos posėdyje dalyvauja daugiau kaip 1/2 narių.
6.4. Valdyba veikia vadovaudamasis savo priimtu valdybos darbo reglamentu ir šiais Įstatais.
6.5. Valdyba:
6.5.1. vykdo LPKTS veiklą tarp LPKTS atstovų suvažiavimų;
6.5.2. atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą;
6.5.3. priima ir atleidžia į darbą darbuotojus, su jais darbo sutartis pasirašo valdybos pirmininkas ar valdybos įgaliotas asmuo.
6.5.4. šaukia LPKTS atstovų suvažiavimus.
6.5.5. rengia ir pateikia LPKTS atstovų suvažiavimui LPKTS finansinės veiklos ataskaitą;
6.5.6. formuoja komitetus;
6.5.7. atsako už LPKTS dokumentų ir kitos informacijos saugojimą;
6.5.8. organizuoja savanoriškus darbus Vyriausybės nustatyta tvarka;
6.5.9. priima galutinius sprendimus dėl nario priėmimo, išstojimo ar pašalinimo, kai valdybai yra apskųstas filialo valdymo organo sprendimas dėl nario priėmimo, išstojimo ar pašalinimo bei savo iniciatyva priima sprendimus dėl grubiai šiuos įstatus pažeidusio ir (arba) veikiančio priešingai LPKTS interesams nario, jeigu atitinkamo filialo valdymo organas nesprendžia tokio nario pašalinimo klausimo;
6.5.10. nustato dokumentų ir kitos informacijos apie LPKTS veiklą pateikimo nariams tvarką;
6.5.11. priima sprendimus dėl LPKTS filialų ir atstovybių steigimo bei jų veiklos nutraukimo ir tvirtina jų nuostatus;
6.5.12. atsako už duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui bei kitoms institucijoms įstatymų nustatyta tvarka;
6.5.13. atsako už narių apskaitą;
6.5.14. atsako už LPKTS turto tvarkymą;
6.5.15. sprendžia kitus jos kompetencijai šiuose Įstatuose ir įstatymuose nustatytus klausimus;
6.5.16. priima sprendimą dėl buveinės adreso keitimo.
6.5.17. funkcijas tarp valdybos narių ir kitų asmenų valdyba paskirsto savo darbo reglamento nustatyta tvarka.

 

7. LPKTS pirmininkas

7.1. LPKTS pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, LPKTS atstovų suvažiavimo renkamas 4 metų kadencijai. LPKTS pirmininkas renkamas slaptu balsavimu ne mažiau kaip ½ dalyvavusių balsų dauguma. Kandidatus į Pirmininko pareigas siūlo LPKTS valdyba, filialai. LPKTS pirmininku gali būti tik asmuo, oficialiai pripažintas nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų. LPKTS pirmininką siūlyti suvažiavimui nušalinti nuo einamų pareigų gali ne mažiau kaip 2/3 valdybos narių. Nušalintas, bet ne savo noru išėjęs iš užimamų pareigų pirmininkas, artimiausiame atstovų suvažiavime kandidatuoti į LPKTS pirmininko pareigybę negali.
7.2. LPKTS pirmininkas:
7.2.1.    rengia LPKTS veiklos strategiją ir programą, bei teikia ją tvirtinti LPKTS atstovų suvažiavimui;
7.2.2.    LPKTS vardu skelbia ir organizuoja viešos informacijos paskelbimą;
7.2.3.    atsako už pranešimus visuomenei ir LPKTS nariams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės LPKTS veiklai;
7.2.4.    išduoda įgaliojimus atlikti tiems veiksmams, kurie priskiriami jo kompetencijai;
7.2.5.    vykdo kitas šiuose Įstatuose ir (ar) įstatymuose jo kompetencijai priskirtas funkcijas.
7.3. Santykiuose su trečiaisiais asmenimis LPKTS atstovauja ir sandorius LPKTS vardu pasirašo LPKTS pirmininkas. Pirmininkas gali turėti pavaduotojus, kurių vienas yra pirmasis. Kai LPKTS Pirmininkas negali vykdyti savo pareigų, pirmininką pavaduoja pirmasis pavaduotojas. Pavaduotojai vykdo pirmininko pavedimus. Pavaduotojus, pirmininko teikimu renka Suvažiavimas. Nušalintą arba nusišalinusį savo noru LPKTS pirmininką iki sekančių atstovų suvažiavimo pavaduotoja pirmasis pavaduotojas.

8. Taryba

8.1. Taryba yra patariamasis LPKTS organas, sudaromas 4 metų laikotarpiui.
8.2. Tarybą sudaro:
8.2.1. filialų pirmininkai/valdybų pirmininkai, skyrių pirmininkai;
8.2.2. LPKTS atstovų suvažiavimo renkami 20 valdybos narių;
8.2.3. LPKTS atstovų suvažiavime tvirtinami taryboje išrinkti 25 LPKTS nariai;
8.2.4. Apskričių koordinatoriai;
8.2.5. Revizijos bei Etikos ir procedūrų komisijų pirmininkai.
8.2.6. LPKTS pirmininkas, LPKTS Garbės pirmininkai;
8.3. Taryba svarsto įvairius LPKTS veiklos klausimus bei teikia pasiūlymus LPKTS atstovų suvažiavimui bei LPKTS valdybai.
8.4. Tarybos darbui vadovauja tarybos iš savo narių tarpo renkamas pirmininkas.
8.5. Taryba veikia pagal LPKTS valdybos patvirtintą darbo reglamentą.

9. Dokumentų pateikimas LPKTS nariams, vieši pranešimai, skelbimai.

9.1. Dokumentų ir kitos informacijos apie LPKTS veiklą pateikimo nariams tvarką nustato valdyba.
9.2. Vieši LPKTS pranešimai skelbiami leidinyje „Tremtinys“ Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų tiesės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

10. LPKTS teisės ir pareigos, lėšų ir pajamų naudojimas.

10.1. LPKTS leidžiama nuosavybės ar bet kokiomis kitomis teisėmis valdomą turtą ir lėšas perleisti, užtikrinti juo prievolių įvykdymą ar kitaip apriboti savo valdymo, naudojimo ir disponavimo teises į jį tik tuo atveju, kai tuo siekiama įgyvendinti šiuose Įstatuose nustatytus veiklos tikslus.
10.2. Net ir šiuose Įstatuose nurodytais tikslais LPKTS draudžiama:
10.2.1. neatlygintinai perduoti LPKTS turtą nuosavybėn LPKTS nariui, valdymo organų nariui, LPKTS darbo sutarties pagrindu dirbančiam asmeniui ar su jais susijusiam asmeniui, ar trečiajam asmeniui, išskyrus labdaros ar paramos tikslus, jei jie nustatyti šiuose Įstatuose pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
10.2.2. mokėti LPKTS steigėjui ar nariui išmokas iš pelno dalies ar perduoti likviduojamos LPKTS turto dalį, viršijančią stojamąjį nario įnašą ar mokestį;
10.2.3. LPKTS turtą ir lėšas, įskaitant pelną, jokia forma, išskyrus labdarą ir paramą pagal Labdaros ir paramos įstatymą , skirstyti LPKTS ir (ar) jos valdymo organų nariams, LPKTS darbo sutarties pagrindu dirbantiems asmenims, išskyrus atvejus, kai yra mokamas darbo užmokestis, kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos ir kai autorinės sutarties pagrindu mokamas autorinis atlyginimas, atlyginama už suteiktas paslaugas ar parduotas prekes;
10.2.4. suteikti paskolas, įkeisti LPKTS turtą (išskyrus atvejus, kai turtas įkeičiamas LPKTS prievolėms užtikrinti), garantuoti, laiduoti ar kitaip užtikrinti kitų asmenų prievolių įvykdymą. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų ir kai Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Lietuvos Respublikos įstatymai ar jų pagrindu priimti kiti teisės aktai numato kitaip;
10.2.5. skolintis pinigų iš LPKTS nario ar su juo susijusio asmens ir mokėti palūkanas. Ši nuostata netaikoma, kai skolinamasi iš kredito įstaigų;
10.2.6. skolintis iš kitų asmenų, mokant neprotingai dideles palūkanas;
10.2.7. pirkti prekes ir paslaugas už akivaizdžiai per didele kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
10.2.8. parduoti LPKTS turtą už akivaizdžiai per mažą kainą, išskyrus atvejus, kai tokiu būdu yra suteikiama labdara asmeniui, kuris pagal Labdaros ir paramos įstatymą yra labdaros gavėjas;
10.2.9. steigti juridinį asmenį, kurio civilinė atsakomybė už juridinio asmens prievoles yra neribota, arba būti jo dalyviu;
10.2.10. vykdyti valstybės ar savivaldybių, jų institucijų ar pareigūnų bei valstybės tarnautojų viešojo administravimo funkcijas, jeigu to nenumato kiti įstatymai;
10.2.11. vykdyti profesinių sąjungų, religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų bei pagal jų kanonus, statutus ar kitas normas tos pačios religijos tikslams įgyvendinti įsteigtų juridinių asmenų, kredito unijų ir kitų juridinių asmenų, kurie yra kitos teisinės formos, funkcijas, jei šias funkcijas pagal įstatymų nuostatas gali vykdyti tik tam tikros teisinės formos juridiniai asmenys;
10.2.12. ginkluoti savo narius, organizuoti jiems karinius mokymus ir steigti karinius būrius, išskyrus įstatymų numatytus atvejus;
10.3. Šiuose Įstatuose numatytas su nariu susijęs asmuo yra:
10.3.1 LPKTS nario–fizinio asmens artimasis giminaitis, sutuoktinis (sugyventinis), sutuoktinio (sugyventinio) artimasis giminaitis;
10.4. LPKTS pinigus, gautus kaip paramą, taip pat kitus negrąžintinai gautus pinigus ir kitą turtą naudoja juos davusio asmens nurodytiems tikslams, jeigu asmuo tokius tikslus nurodė. LPKTS šiuos gautus pinigus privalo laikyti atskiroje sąskaitoje, taip pat sudaryti išlaidų sąmatą, jei tai numatyta teisės aktuose arba pinigus davęs asmuo to reikalauja. LPKTS negali priimti pinigų ar kito turto, jei duodantis asmuo nurodo juos naudoti kitiems, negu LPKTS Įstatuose yra nustatyta, tikslams.

11. LPKTS veiklos kontrolės tvarka

11.1. LPKTS valdyba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi parengti ir pateikti LPKTS atstovų suvažiavimui kiekvienų praėjusių finansinių metų LPKTS veiklos ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Kiekvieno fizinio ar juridinio asmens reikalavimu LPKTS turi sudaryti sąlygas LPKTS buveinėje ar kitais būdais su šia ataskaita visiems susipažinti.
11.2. LPKTS veiklos ataskaitoje turi būti nurodyta:
11.2.1. informacija apie LPKTS veiklą įgyvendinant Įstatuose nustatytus veiklos tikslus;
11.2.2. LPKTS narių skaičius finansinių metų pabaigoje;
11.2.3. LPKTS metinė finansinė atskaitomybė;
11.2.4. samdomų LPKTS darbuotojų skaičius finansinių metų pabaigoje;
11.2.5. kita informacija, kurią nustato LPKTS atstovų suvažiavimas.
11.3. LPKTS ūkinę – finansinę veiklą kontroliuoja iš 5 narių sudaryta revizijos komisija, kurią 4 metams renka LPKTS atstovų suvažiavimas. Revizijos komisija iš savo tarpo renka revizijos komisijos pirmininką.
11.4. Revizijos komisijos nariu negali būti LPKTS valdybos nariai ir nariai, su LPKTS susieti darbo santykiais. Revizijos komisija kasmet atsiskaito valdybai ir LPKTS atstovų suvažiavimui.
11.5. Revizijos komisija dirba pagal LPKTS valdybos patvirtintą Revizijos komisijos darbo reglamentą. Pirmąjį Revizijos komisijos posėdį kviečia LPKTS pirmininkas.
11.6. LPKTS Procedūrų ir etikos komisiją, sudarytą iš 5 narių, 4 metams renka LPKTS atstovų suvažiavimas.
11.7. LPKTS Procedūrų ir etikos komisija nagrinėja ginčus, svarsto skundus dėl narių netinkamo elgesio, Įstatų pažeidimų bei valdybai teikia išvadas. Procedūrų ir etikos komisija kasmet atsiskaito valdybai ir LPKTS atstovų suvažiavimui
11.8. Procedūrų ir etikos komisija dirba pagal LPKTS valdybos patvirtintą procedūrų ir etikos komisijos darbo reglamentą.
11.9. Pirmąjį Procedūrų ir etikos komisijos posėdį kviečia LPKTS pirmininkas

12. LPKTS filialai

12.1. LPKTS filialai nėra juridiniai asmenys. Filialai steigiami, jų veikla nutraukiama ir nuostatai tvirtinami LPKTS valdybos sprendimu Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose (savivaldybėse), esant ne mažiau kaip 10 narių.
12.2. Filialas savo veikloje vadovaujasi šiais LPKTS Įstatais ir Programa, LPKTS valdybos sprendimais, filialo visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) sprendimais ir filialo nuostatais.
12.3. LPKTS filialų valdymo organus (pirmininką, valdybą) 4-jų metų kadencijai renka filialų susirinkimai
12.4. LPKTS filialų nuostatų keitimo tvarka
12.4.1. LPKTS filialo Nuostatų keitimo iniciatoriai raštiškai išdėstytus pasiūlymus/pakeitimus teikia LPKTS filialo valdybai.
12.4.2. LPKTS filialo valdyba, apsvarsto pateiktus siūlymus/pakeitimus ir su žyma „pritaria/nepritaria“ teikia visuotinam filialo narių susirinkimui.
12.4.3. LPKTS filialo visuotino narių susirinkimo sprendimas dėl filialo Nuostatų pakeitimo gali būti priimtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 filialo narių ir kai už jį gauta 2/3 susirinkime dalyvaujančių filialo narių balsų dauguma. (Įstatai 5.5).
12.4.4. Jei susirinkime nėra kvorumo, yra šaukiamas pakartotinis susirinkimas ne anksčiau kaip po 15 dienų ir ne vėliau kaip po 30 dienų po neįvykusoi susirinkimo.
12.4.5. Pakartotinis susirinkimas turi teisę priimti sprendimus darbotvarkės klausimais, nesvarbu, kiek susirinkime dalyvauja narių.
12.4.6. LPKTS filialo susirinkimo priimtus Nuostatų pakeitimus, filialo valdyba teikia LPKTS valdybai (Įstatai 6.5.13).
12.4.7. LPKTS valdybos patvirtinti filialo Nuostatų pakeitimai teikiami Notarui patikrinimui, ar priimti filialo Nuostatai neprieštarauja LR Asociacijų įstatymui.

 

 

13. Tarptautiniai ryšiai.

13.1. LPKTS šių įstatų nustatyta tvarka gali įstoti ir dalyvauti tarptautinėse organizacijose, kurių tikslai ir veikla neprieštarauja LR Konstitucijai, LR Asociacijų įstatymui ar kitiems įstatymams.

14. LPKTS Įstatų keitimo tvarka

14.1. LPKTS Įstatai gali būti keičiami tik LPKTS atstovų suvažiavimo nutarimu, priimtu 2/3 suvažiavime dalyvaujančių balsų dauguma, išskyrus LR Asociacijų įstatyme nustatytas išimtis.
14.2. LPKTS atstovų suvažiavimui priėmus sprendimą pakeisti Įstatus, surašomas visas pakeistų Įstatų tekstas ir po juo pasirašo LPKTS atstovų suvažiavimo įgaliotas asmuo.
14.3. Pakeisti LPKTS Įstatai registruojami juridinių asmenų registre įstatymų nustatyta tvarka.

15. Baigimosios nuostatos.

15.1. Šiuose įstatuose neaptarti kausimai bei ginčai tarp LPKTS narių, tarp LPKTS narių ir kitų fizinių ir juridinių asmenų sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2022 m. kovo 26 d.

Pareiškimai, Rezoliucijos

Dėl galimai antivalstybinio ir antikonstitucinio pobūdžio veiklos, Rusijos režimą viešai palaikančios asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ narių bei kitų priešiškai Lietuvos valstybingumo atžvilgiu nusiteikusių asmenų veikos ir viešų pareiškimų

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
Viešas pareiškimas

LR Generalinei prokuratūrai
 

Nepateisinama ir sunkiai suvokiama tai, kad demokratinėje, nepriklausomoje teisinėje Lietuvos valstybėje atvirai, galimai pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstituciją, veikia Lietuvos visuomenei ir demokratijai priešiški asmenys ir jų steigiami juridiniai vienetai. Kai kurie iš jų – steigiami netgi už antivalstybinę veiklą įkalintų asmenų, pavyzdžiui, Algirdo Paleckio, kuris būdamas LR Teismo pripažintas kaltu už šnipinėjimą Rusijai, internetu įsteigė organizaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“.
Asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ ir ją supanti antivalstybines pažiūras propaguojančių asmenų grupė tiesiogiai dalyvauja dezinformacinėse kampanijose Baltarusijoje ir Rusijoje, šlovina arba teigiamai pasisako apie šių režimų politiką ir veiksmus, neigia Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, ir pamina Lietuvoje įtvirtintas konstitucines pamatines vertybes – demokratiją, žmogaus teises, vakarietišką geopolitinę orientaciją bei galimai pažeidžia net keletą LR BK straipsnių. Visi išvardyti faktai sudaro prielaidas rimtai svarstyti apie minėtų organizacijų narių tiesiogiai ir atvirai reiškiamą viziją iš esmės keisti suverenios Lietuvos legitimią valdžią, demokratiją bei egzistuojančią santvarką. Tai būtų traktuotina kaip priešiška ir antikonstitucinė, antivalstybinė veika, kurios transliuojamo turinio įvairiuose socialiniuose tinkluose (Youtube, Facebook) gilesne analize turėtų įdėmiau pasidomėti nepriklausomos Lietuvos teisėsauga. Trumpiau tariant – visa tai yra akivaizdi grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui, ypač šiuo metu vykdomos Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą kontekste.
Kaip dabar ukrainiečiai, taip ir anuomet, tarp totalitarinių režimų krumpliaračių atsidūrusios tautos, kaip latviai, estai, lietuviai, susidūrė su žvėrišku SSRS okupacinio režimo represiniu aparatu ir žiaurumu. Gulagai, masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Sibirą buvo nepriklausomos Lietuvos visuomenės naikinimo projekto dalis. Šį nusikaltimą šiandien pateisinti ar sušvelninti bando Kremliaus ir kitų nedraugiškų Lietuvai režimų propagandos apologetai Lietuvoje, taip pat ir aukščiau minėtos asociacijos veikėjai. LGGRTC duomenimis, 1940–1953 m. laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta 131 600 žmonių. Taip pat 1941–1958 m. buvusios SSRS platybėse amžino poilsio atgulė daugiau nei 50 000 Lietuvos žmonių. Turimais  LGGRTC duomenimis, sovietmečiu buvo įkalinta per 156 000 Lietuvos gyventojų, o tai reiškia, kad maždaug kas dešimtas Gulago kalinys buvo lietuvis. Beveik visi tremtiniai rašė apie gėdą ir pažeminimą, vergišką darbą, nuolatinį badą, šaltį, neįvykdomas darbo normas, darbą be atlyginimo, komendantų žiaurumą, administracijos patyčias, medicinos pagalbos stoką. Gyvenimo pradžia tremtyje nurodoma kaip skausmingiausias ir sunkiausiai išgyventas tremties laikotarpis. Turimais duomenimis, tremtyje žuvo apie 28 000 tremtinių. Todėl dar ir šiandien ši trauminė patirtis ypač skaudi tema ne tik Lietuvos visuomenei, bet ir kiekvienai šeimai, kuri buvo paliesta tremties, kalinimo, ar kitokių represijų bei teroro.
Dar skaudesnis faktas yra SSRS okupacinio režimo nusikaltimų viešas neigimas ar menkinimas bei tą atliekantys asmenys yra visiškai nebaudžiami. Štai jau pagarsėjusio „Tarptautinės geros kaimynystės forumo“ viena iš iniciatorių Erika Švenčionienė 2022-08-01 Youtube kanale „Kazimieras Juraitis – Archyvas“ paskelbė vaizdo įrašą pavadinimu „Pirmosios kelionės į Maskvą rezultatai“. Jame akivaizdžiai buvo išsakomos antikonstitucinės, Lietuvos valstybingumui ir istorijai priešiškos nuostatos, šlovinamas nusikalstamas Putino režimas, neigiamas Lietuvos okupacijos SSRS faktas ir kiti okupacinio SSRS režimo nusikaltimai, menkinamas Lietuvos partizaninis antisovietinis pasipriešinimas, taip pat ir tremtys. Čia bus pateikiama tik viena citata iš minėto vaizdo įrašo, kurioje akivaizdžiai atsispindi pažeidžiamas LR BK 170(2) straipsnis: „(...) Gyveno žmonės vieni turtingai, kiti biednai, ane, reikėjo kažką išvežti, kad pasiimti tą turtą. Rusai gi nesigilino, jie sakė, kad jeigu yra liaudies priešų, jeigu yra žmonių, kurie nenori tarybų valdžios, ir jie to pasekoje eina į mišką, kelia sąmyšį, neleidžia kurtis kolūkiams, kas buvo aktualu po karo, kad išgyventi, kad išsimaitinti, tuos žmones reikėtų izoliuoti ir išvežti. Nenužudyti. Nenuvežti į dujų kameras kaip darė Hitleris. Nepakarti. O skundė tai lietuviai. Ir dar kaip – va čia šitam mano miestelyje čia buvo garsus toks žmogus, kuris paskundė keletą šeimų tam, kad labai stipriai praturtėtų (...).“
Taigi niekinamos ir paneigiamos ne tik Lietuvos šeimų tremtys ir kitos represijos bei SSRS okupacinio režimo teroras, tačiau ir partizaninis antisovietinis ginkluotas pasipriešinimas, kuris teisiškai LR Seimo buvo pripažintas vienintele teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, iškraipomi Lietuvos istorijos faktai bei palaikomas Kremliaus iki šiol kuriamas ir skleidžiamas SSRS nusikaltimus teisinantis naratyvas.
Kreipiamės į Jus, prašydami pagal Lietuvos Konstituciją, LR Baudžiamąjį kodeksą ir kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus minėtos organizacijos ir su ja susijusių asmenų veikas įvertinti teisiškai.

Pagarbiai
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
pirmininkas Gvidas Rutkauskas

 

***

Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veiklos tęstinumo

LPKTS valdybos pareiškimas
2021-02-04

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pareiškimas LR Seimo Pirmininkei V. Čmilytei,
LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui L. Kasčiūnui

Pastarosiomis savaitėmis pastebimai suaktyvėjo tarpžinybinės valstybės institucijos – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau tekste LGGRTC) ir jo naujos vadovybės tendencingas puolimas.
Asociacija – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (toliau tekste – LPKTS), gausiausia nukentėjusių nuo sovietinės okupacijos asmenis ir jų palikuonis vienijanti organizacija, šiuo metu turinti apie 30 tūkstančių narių, nuo pat LGGRTC ištakų glaudžiai bendradarbiauja su Centru iki šiol.
Prašome Jūsų, kaip aukščiausios Lietuvos parlamentinės valdžios, kuri 2020 metais LGGRTC Generalinio direktoriaus pareigoms vykdyti naujai kadencijai paskyrė prof. Adą Jakubauską, nutraukti nepagrįstą kišimąsi iš šalies į LGGRTC organizavimo veiklą, kurios parlamentinei kontrolei vykdyti priskirti du LR Seimo komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos ir Žmogaus teisių, ir užtikrinti šios institucijos veiklos tęstinumą.
Mūsų asociacijai – LPKTS svarbu, kad LGGRTC ir toliau sėkmingai tirtų Lietuvos gyventojų genocidą, nusikaltimus abiejų okupantų – sovietinių ir nacistinių, ginkluotą ir neginkluotą pasipriešinimus, laisvės kovų ir aukų atminimo įamžinimą.
Su naujai paskirtu LGGRTC vadovu prof. A. Jakubausku ir Centro atstovais jau nuo 2020 m. liepos mėn. LPKTS vadovybei teko tartis ir spręsti konkrečias problemas ateičiai – ir dėl muziejų veiklos, ir dėl istorinių paminklų, ir dėl LGGRTC uždavinių ateičiai.
Nors praėjo sąlyginai ne daug laiko pasikeitus LGGRTC vadovui, tačiau pastebėjome jo pastangas aktyvinti Centro veiklą, viešinti tai per informacijos priemones, todėl Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga teigiamai vertina LGGRTC Generalinio direktoriaus dr. A. Jakubausko darbą ir prieštarauja ketinantiems jį pašalinti iš pradėtų vykdyti pareigų.

Vladas Sungaila,
LPKTS valdybos pirmininkas