_______________________________________________

Atidedamas LPKTS XXVII suvažiavimas

Lietuvos Respublikoje įvedus karantiną visoje šalyje draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai ir susibūrimai.
LPKTS ataskaitinis rinkiminis suvažiavimas, turėjęs vykti kovo 21 dieną, būtų sukvietęs apie 250 delegatų, todėl jis yra atidedamas iki situacija šalyje stabilizuosis.
Apie naują suvažiavimo datą bus pranešta savaitraštyje „Tremtinys“ ir el. paštu.
Filialų pirmininkų maloniai prašome informuoti savo delegatus.
Saugokime save ir kitus. Laikykimės visų atsargumo priemonių, kad dar ilgai galėtume džiaugtis mūsų visų bendryste.

LPKTS valdyba

___________________________________________________________________________

Veikla

LPKTS puoselėja tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, rūpinasi jaunosios kartos patriotiškumo ir pilietiškumo ugdymu, rezistencijos ir tremties atminimo įamžinimu, sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimu ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimu, palaiko šalies politines ir ekonomines reformas, gynybinės galios stiprinimą.
Įgyvendindama savo idėjas LPKTS teikia pirmenybę leidybinei, atminimo įamžinimo bei kultūrinei veiklai.
Nuo 1988 m. spalio 28 d. leidžiamas savaitraštis „Tremtinys“. 1991 m. pradėtas leisti istorijos žurnalas „Laisvės kovų archyvas“.

Istorija

1988 metais pakilusi tautinio Atgimimo banga sužadino viltis kovoti dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Buvę sovietinių lagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji suskato jungtis į organizaciją. Susikūrė „Tremtinio“ klubas, kurio steigiamasis suvažiavimas įvyko 1988 metų vasarą Kaune, o tų pačių metų spalio 29 dieną buvo sušauktas pirmasis tremtinių ir politinių kalinių suvažiavimas. Atskiruose Lietuvos miestuose ir miesteliuose pradėjo steigtis „Tremtinio“ klubo skyriai.
1990 metais nuspręsta pasivadinti Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Iki 1990 metų kovo 11 dienos į LPKTS buvo susibūrę apie 76 tūkstančiai žmonių, organizacija turėjo 58 skyrius visoje Lietuvoje.
1994 metais LPKTS tapo politine organizacija, dalyvavo rinkimuose į Seimą, miestų ir rajonų savivaldybių tarybas.
Nuo 2004 metų LPKTS – visuomeninė organizacija, skaičiuojanti apie 40 tūkstančių narių, veikia 53 filialai. Kone kiekvienas filialas turi chorą ar ansamblį, daugelis įrengę tremties ir rezistencijos muziejų ar ekspoziciją.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga turi paramos gavėjo statusą. Savo veikloje vadovaujasi įstatais ir programa. Aukščiausia valdymo institucija yra atstovų suvažiavimas. Jis dvejiems metams renka pirmininką ir valdybą. Pirmininkas ir valdyba vadovauja sąjungai tarp suvažiavimų. Taryba turi tik patariamąją teisę. Pirmasis LPKTS vadovas buvo Balys Gajauskas, po jo ilgus metus sąjungai vadovavo Povilas Jakučionis ir Antanas Lukša. 2014 metais pirmininku išrinktas Gvidas Rutkauskas.