„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 46 (1356) 2019 m. gruodžio 13 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,67 Eur,
    3 mėn. – 11,02 Eur,
    6 mėn. – 22,03 Eur,
  12 mėn. -- 44,06 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204;
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Žeimelio išvadavimui iš bermontininkų – 100 metų

    „Audringi 1919 metai yra vienas iš gražiausių atgijusios Lietuvos istorijos puslapių. Lietuvių tautai ir jos vadovybei tais metais nepaprastai sudėtingomis vidaus ir išorės sąlygomis kartu teko spręsti daugybę uždavinių, tačiau du yra bene svarbiausi: savų ginkluotų pajėgų kūrimas ir kovų prieš besikėsinančius į tautos laisvę ir krašto nepriklausomybę bolševikus ir bermontininkus organizavimas. Nors minėtų priešo pajėgų pranašumas buvo akivaizdus, jauna Lietuvos kariuomenė, paskubomis organizuota, menkai apmokyta bei aprūpinta, sugebėjo įrodyti, kad pergalę laimi mylintys savo tėvynę, tikintys savo reikalo teisingumu bei pasiaukojama kova. 1919 metais lietuvių ginkluotosios pajėgos tai įrodė darbais ir žygiais.“ (Vytautas Lesčius. Lietuvos kariuomenė nepriklausomybės kovose, 1918–1920. Vilnius. 2004, p. 421.)
    1919 metų lapkričio 20 dieną fronto vadas plk. ltn. K. Ladyga įsakė pradėti puolimą Radviliškio–Šiaulių kryptimi. Pirmiausia numatyta užimti Radviliškį, kuriame buvo įsitvirtinę apie 800 labai gerai ginkluotų bermontininkų. 1919 metų lapkričio 21 dieną greta Radviliškio įvykęs mūšis su bermontininkais kartais pavadinamas „mūšiu, pakeitusiu Lietuvos istoriją“. Jau anksčiau minėtoje V. Lesčiaus knygoje rašoma: „Lapkričio 19 dieną bendromis lietuvių ir latvių pajėgomis buvo išvaduotas Žeimelis, čia priešas neteko 17 nukautųjų. Pasvaliečiams atiteko 2 kulkosvaidžiai, 13 šautuvų, 15 kaspinų kulkosvaidžiams ir kt. Tokiu būdu pasvaliečiai iki lemiamos Šiaulių operacijos sugebėjo išstumti bermontininkus iš Nemunėlio Radviliškio, Mūro Panemunės, Smilgių ir kitų vietovių“. (...)

    Šventė surengta lapkričio 15 dieną. Ji prasidėjo Žeimelio „Žiemgalos“ muziejuje...

    Erika KIŽIENĖ
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46 (1356)

     

    Marijos Samušytės atsiminimai

    Aš neturėjau vaikystės. Ji man buvo šalta, alkana, basa. Kaip išlikome gyvi, nenumirėme iš bado ir šalčio? Kaip išgyvenome pažeminimus svetimame krašte, suaugusieji – sunkų, kartais visai beprasmį darbą? Stebuklas...

    Mano vaikystė

    Dabar Sausininkų kaimas priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybei, jis yra penkių kilometrų atstumu nuo Bartninkų. Čia gyveno mūsų tėvelio Juozo Samušio šeima. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Sausininkų kaimas buvo gana didelis: 60 ūkininkų, septyni vadinamieji „liuosininkai“ (tai kažkada buvę laisvieji valstiečiai).
    Ankstų 1949 metų kovo 25-osios rytą mūsų namuose pasirodė nepažįstami žmonės. Plačiai atsivėrė durys ir įėjo dvi moterys. Aš jau buvau atsikėlusi.
    Buvau girdėjusi kalbas, kad mus veš, įsivaizdavau, kad vyks kažkas baisaus, labai bijojau. Suūžus už lango mašinai, krūptelėdavau: gal jau atvažiuoja?
    Tuo metu namuose gyvenome: mama Ona, gimusi 1910 metais, mes su broliu Antanu, kuriam buvo trylika metų (gimęs 1936 metais), ir mūsų senelė. Aš buvau vos šešerių metukų. Pasirodydavo pas mus valdžios dėdės ir anksčiau. Ateidavo paruošų agentas, ragindamas sumokėti mokesčius, kelis kartus per mėnesį atklysdavo surašinėtoja, visi turėjo įsitikinti, ar mes vis dar gyvenam Sausininkuose.
    Tėvelis dar 1946 metais už neatsiskaitymą su valstybe, tai yra neatidavus vadinamųjų pyliavų, buvo suimtas, teisiamas. Jam skirti dveji metai kalėjimo ir dar treji metai tremties toli nuo Lietuvos. Mūsų tremties metu jis jau buvo Smolensko srityje. Pamenu, šeimos ūkio žemė buvo už Aistos upelio, ant kalnelio. Išeidamas į darbą tėtis pakviesdavo ir mane, sakydamas: „Einam, Maryte!“ Aš eidavau kartu. Tėtis ardavo žemę, o aš vaikščiodavau paskui, knibinėjau sliekus. Man buvo gera. Kartais tėtį užpuldavo kaimynas Simonaitis, jie pykosi, kad tas ganydavo arklius mūsų pasėliuose. Ginčas baigdavosi taikiai. Kai tėvelį suėmė, mama dažnai važiuodavo į Marijampolės kalėjimą, nuveždavo jam maisto. Mes su broliu likdavome vieni. (...)

    Spaudai paruošė Stanislovas ABROMAVIČIUS
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46-48 (1356-1358)

     

    Jonas Žičkus: gyvenimo kelią tėvynė parodė

    Lapkričio mėnesį Birštono viešojoje bibliotekoje atidaryta literatūros paroda „Jono Žičkaus gyvenimo keliu“.
    Metų pabaigoje sukanka 95-eri metai, kai gimė Kęstučio apygardos partizanas, politinis kalinys, knygos „Nueitas kelias“ autorius, buvęs mūsų bibliotekos skaitytojas Jonas Žičkus.
    Jonas Žičkus gimė 1924 metų gruodžio 27 dieną Tauragės apskrityje, Skaudvilės valsčiuje, Norkiškės kaime. (Mirė 2007 metų birželio 5 dieną.) Mokėsi Norkiškės pradinėje mokykloje ir Skaudvilės gimnazijoje.

    Kovotojo veikla

    1944 metais J. Žičkus įstojo į Lietuvos laisvės armiją. 1945 metais kartu su savo bendraklasiais įkūrė pogrindinę moksleivių organizaciją, užmezgė ryšius su Skaudvilės apylinkėse, Viduklės miškuose veikusiu Saturno partizanų būriu, teikė jiems visokeriopą pagalbą. 1945-ųjų kovą jis tapo Lydžio rinktinės Saturno būrio partizanu, slapyvardžiu Daktaras. 1947 metų gegužę grįžo į Skaudvilę, tikėdamasis gauti fiktyvius dokumentus. Čia pat buvo areštuotas ir nuteistas 25 metams bei 5 metams be teisių. Bausmę atliko Pečioros ir Intos lageriuose.
    Lageryje su tautiečiais – kunigu K. Vasiliausku, J. Kudžma, L. Matuzevičiumi, K. Baniu, P. Medeiša, J. Mociumi ir kitais – susitelkė į kultūros būrelį. 1953 metais, atslūgus lagerio režimui, nuteistieji rašė eilėraščius, dainas. Jonas rinko, grupavo lagerių poetų kūrinius. Taip „gimė“ jo ranka perrašyti rinkiniai „Veidu į Tėvynę“, „Saulėtekio link“ – net penki politinių kalinių poezijos sąvadai. 1954 metais kartu su J. Raulynaičiu ranka perrašė „Benamių“ poezijos rinkinį.
    1957 metais Jonas Žičkus grįžo į Lietuvą. (...)

    Genovaitė MAČIŪTĖ
    Nuotrauka iš asmeninio Jono Žičkaus archyvo

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 46 (1356)

    Kubos disidentai prašo paramos


    Gruodžio 10-oji – Žmogaus teisių diena, minima visame pasaulyje kaip Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, šios deklaracijos priėmimo 1948 metais Jungtinėse Tautose, metinės.
    Šiemet ši diena Lietuvoje buvo ypatinga: Vilniuje viešėjo 2010 metais Europos Parlamento įsteigtos A. Sacharovo premijos už minties laisvę laureatas Guillermo Fariñas Hernández iš Kubos.
    Šis visame pasaulyje žinomas žmogaus teisių gynėjas ir politinis disidentas yra daugiau nei 11 metų kalintas Kubos kalėjimuose, Europos Parlamento apdovanojimą atsiėmęs tik 2013 metais, kai spaudžiant tarptautinei bendruomenei, Kubos visuomenei ir Katalikų bažnyčiai Kuboje, buvo išleistas iš kalėjimo į laisvę. Jam buvo leista išvykti iš šalies. G. Fariñas yra psichologijos daktaras ir žurnalistas. Kartu su juo į Lietuvą atvyko žinomas žmogaus teisių gynėjas, kubiečių diasporos atstovas Omar Lopez, šiuo metu gyvenantis JAV.
    Būta nerimo, ar vienam žymiausių Kubos disidentų bus leista išvykti iš Kubos, tačiau viskas baigėsi sėkmingai ir vėlų sekmadienio vakarą Vilniaus oro uoste svečius pasitiko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus vadovai Petras Musteikis ir Petras Gvazdauskas, kiti šios sąjungos atstovai, Kovo 11-osios Akto signatarė, buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė.
    Vizito Lietuvoje metu G. Fariñas ir O. Lopez dalyvavo Žmogaus teisių dienai, gruodžio 10-ajai, skirtuose renginiuose Vilniuje, susitiko su Seimo nariais, Vilniaus arkivyskupu metropolitu Gintaru Grušu. Kubos opozicijos atstovus priėmė Užsienio reikalų viceministras Neris Germanas, URM įvyko svečių susitikimas su Lietuvos diplomatais, dirbančiais žmogaus teisių ir santykių su Kuba srityse. G. Fariñas ir O. Lopez lankėsi Europos Parlamento informacijos biure Vilniuje, susitiko su jo vadove Daiva Jakaite.
     Žmogaus teisių padėtis Kuboje ir vis dar neratifikuotas ES-Kubos bendradarbiavimo susitarimas – temos, kurios buvo detaliai aptartos susitikimuose. Susitikimų metu Kubos disidentai įteikė jų pasirašytą Kreipimąsi į Lietuvos Seimą, Vyriausybę, Katalikų bažnyčią Lietuvoje ir visus Lietuvos Respublikos piliečius, kuriame prašoma paramos ir palaikymo siekiant apginti demokratiją ir žmogaus teises Kuboje, kadangi Lietuva turi tokios patirties.
    Vilniuje svečiai taip pat susitiko su Europos humanitarinio universiteto (EHU) ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesoriais ir dėstytojais, žurnalistais ir kitais. Laimos Andrikienės kvietimu Vilniaus senamiestyje vykusioje vakarienėje Kubos disidento, A. Sacharovo premijos laureato Guillermo Fariñas ir buvusio politinio kalinio, žmogaus teisių gynėjo Omar Lopez garbei dalyvavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai: Edvardas Strončikas, Petras Musteikis, Petras Gvazdauskas. Vakarienės metu daug kalbėta apie Lietuvos žmonių išgyvenimus tremtyje, pokario patirtį, Sąjūdį. Pamatėme, kiek daug panašumų lietuvių ir kubiečių išsivadavimo iš komunizmo kovoje. Omar Lopez neslėpdamas jaudulio sakė, kad žiūrėdamas į poną Gvazdauską jis prisimena savo tėtį, kuris visada sakė jam niekada nebūti komunistu, o po to, kai po įkalinimo buvo priverstas palikti Kubą, jis savo tėvo daugiau nematė. G. Fariñas pasakojo, kad kalėjimai Kuboje statyti pagal sovietinius standartus, ir kad lietuvių kančia, ryžtas jiems yra pavyzdys nenuleisti rankų. Jis mato, kad šiame laisvės siekimo kelyje jie yra ne vieni, dėkojo už palaikymą ir paramą. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkės pavaduotojas E. Strončikas linkėjo kubiečių tautai ištvermės.

    Aldona DRĖGVAITĖ
    Nuotraukoje - Vilniaus oro uoste svečius pasitiko LPKTS Vilniaus skyriaus vadovai Petras Musteikis ir Petras Gvazdauskas bei Kovo 11-osios Akto signatarė Laima Andrikienė