„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 15 (1565) balandžio 19 d.

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“ 2024 metams!

         Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. +370 700 55 400, internetu „prenumeruok.lt“. Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį. Prenumeratos indeksas 0117. 
                      1 mėn. – 4,48 Eur,
                      3 mėn. – 13,44 Eur,
                      6 mėn. – 26,88 Eur,
                    12 mėn. – 53,76 Eur.
         Nelikite be savo laikraščio!
         „Tremtinio“ prenumerata – tai puiki dovana giminaičiui, draugui, kaimynui.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (+370 37) 323 204; +370 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • LPKTS delegacijos vizitas pas Lenkijos „Sibiro sąjungos“ kolegas, minint trėmimų ir totalitarinio režimo nusikaltimų įvykius


    Balandžio 12 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos delegacija, vadovaujama LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos, Lenkijos „Sibiro sąjungos“ kvietimu lankėsi Vroclave, minint antrojo masinio Lenkijos piliečių trėmimo į Sovietų sąjungos platybes įvykius. LPKTS delegacija: Jonas Jakaitis, LPKTS Vilniaus skyriaus pirmininkas, Saulius Černa, LPKTS valdybos narys, ir Rolandas Raibikis, LPKTS Marijampolės apskrities koordinatorius, dalyvavo „Sibiro sąjungos“ organizuotame „Rytų Golgota“ žygyje, simbolizuojančiame kelionę į tremtį – į kupiną baimės ir alkio Sibiro nežinomybę. Šios atminties simbolis – „Rytų Golgotos“ maršas, kas dvejus metus vyksta Žemutinės Silezijos sostinėje, Vroclave.
    Skaičiuojama, kad tuo metu iš viso buvo deportuota į tolimuosius Sovietų sąjungos rajonus daugiau nei milijonas lenkų. Šimtai tūkstančių Lenkijos žmonių ten mirė.

    LPKTS delegacija tuo pat metu dalyvavo ir Katynės nusikaltimo aukų minėjime. Čia prisimintos ir paminėtos Sovietų sąjungos agresijos, šimtų tūkstančių Lenkijos piliečių tremčių, kalinimų aukos.
    1940 m. balandžio 13 d. prasidėjusio antrojo Lenkijos piliečių trėmimo metu į Sibirą ir Kazachstaną buvo ištremta per 61 tūkstantis asmenų. 1940 m. pavasarį sovietų kankinta ir nužudyta apie 22 tūkstančiai Lenkijos Respublikos elito atstovų – kariuomenės karininkai, uniformuoti tarnybų pareigūnai ir civiliai. Nusikaltimai buvo išaiškinti 1943 m. balandžio 13 d. Todėl šios balandžio mėnesio vidurio dienos Lenkijoje yra simbolinės, minint šiuos ir kitus sovietinės agresijos nusikaltimų įvykius. (...)

    Jonas JAKAITIS,
    LPKTS delegacijos narys
    Nuotraukose - 1) Minėjime dalyvavę svečiai ir miesto vadovai, 2) Vladas Sungaila, Rolandas Raibikis ir Jonas Jakaitis

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 15 (1565)

     

    Praeitis gyva, žinokime apie tai


    Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejuje vyko prasminga paroda, skirta partizanui, Laisvės premijos laureatui, Šilalės garbės piliečiui Albinui Kentrai atminti jo 95-ųjų gimimo metinių proga.
    Albinas gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuometiniame Šilalės valsčiuje. Tėvai buvo aktyvūs visuomenininkai ir Lietuvos patriotai. Dramatiškais Lietuvai metais Kentrų šeima susibūrė aktyviai kovai už Lietuvos laisvę. Po savo gyvenamuoju namu jie išsikasė gynybinį bunkerį, kurio dėl išmanios konstrukcijos NKVD atstovams nepavyko surasti. Broliai žuvo 1949 m. Sesuo Irena įkalinta dešimčiai metų Irkutsko srities lageryje. Partizanų Mama ilgus metus slapstėsi aplinkiniuose kaimuose. Albinas Kentra, bendramokslio išduotas, 1946 m. suimtas ir nuteistas dešimčiai metų lagerio. Į laisvę Albinas paleistas 1954 m. birželio mėnesį. Laimingų atsitiktinumų dėka, jis nuo 1965 m. dirbo Vilniaus universiteto filologijos fakulteto anglų kalbos vyresniuoju dėstytoju. Čia jis vėl surado naujus kovos būdus už Lietuvos laisvę. Ėmėsi naujos veiklos – filmuoti svarbiausius istorinius įvykius, tapo universiteto istorijos vaizdo metraštininku. Jo iniciatyva išsaugotas Vilniaus universiteto pastatų ansamblis bei jo puošyba lietuviškais motyvais: freskomis, gobelenais ir paveikslais.
    Renginį vedė šio muziejaus direktorius Antanas Ivinskis, o jam nuoširdžiai talkino savanorė, LPKTS valdybos narė Loreta Kalnikaitė. (...)

    Raimundė GEČIENĖ
    Nuotraukose - 1) dalyvavo gausus būrys svečių, savivaldybės atstovų bei giminaičių, 2) su jubiliate Elvyra Petkiene

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 15 (1565)

     

    Nuo Biržų iki Krasnojarsko


    Gydytoja, 1941 m. tremtinė Felicija Balbierytė-Karpalova gyvena Biržuose. Užaugino ir į mokslus išleido dukterį Mariją ir sūnų Aleksandrą. Abu Kaune baigė medicinos mokslus, sūnus įgijo ir ekonomisto diplomą. Turi tris anūkus. Moteris Biržų poliklinikoje vidaus ligų gydytoja išdirbo pusę amžiaus, dabar jau užtarnautame poilsyje. Džiaugiasi, kad medicina tapo šeimos profesija: Biržuose šeimos gydytoja dirba ir jos duktė Marija.
    Felicijos vaikystė ir jaunystė prabėgo tremtyje. Baigė rusišką vidurinę mokyklą. Užaugusi labai norėjo tapti gydytoja. Po nesėkmingų bandymų studijuoti mediciną Krasnojarske ir Tomske, 1959 m. ji atvyko į Kauną, vildamasi patekti į Kauno medicinos institutą, kur tuo metu buvo rusų kalba dėstoma grupė. Deja, kaip buvusios tremtinės ir čia jos nepriėmė. Tik siekiai neišblėso.
    Kitąmet svajonė išsipildė: 1960 m. Felicijai pavyko įstoti į Baltarusijos Vitebsko medicinos institutą. Kad ji buvusi Sibiro tremtinė, baltarusiai nepasidomėjo... Baigė mokslus 1966 m., veržėsi dirbti į Lietuvą, tačiau darbo negavo. Tad liko Baltarusijoje, sukūrė šeimą. Tik po penkerių metų pavyko įsidarbinti gimtuosiuose Biržuose, čia jos laukė iš Sibiro grįžę tėvai...
    Moteris sako, kad Kaune jai mieliausia vieta yra Prisikėlimo bažnyčia, kurios atgimimui daug jėgų skyrė jos pusbrolis, mamos brolio sūnus Algimantas Sprindys (1928–2018). „Netgi ten, kur nėra jokios bažnyčios, galima melstis. Net tada, kai trūksta duonos, reikia mokytis ir vaduotis iš tamsos. To netgi sunkiausiomis tremties sąlygomis savo vaikams siekusi mano motina“, – sako Felicija.

    Garbinga giminės istorija

    Felicijos tėvelis Juozas Balbieris gimė 1899 m. Kirdonių kaime, Biržų apskrityje. Buvo žinomas, šviesus žmogus. Gyveno nuosavame name Biržuose, Bažnyčios gatvėje. Jaunystėje jis mokėsi Kauno karo mokykloje, 1923 m. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Tačiau kariškiu netapo. 1923–1929 m. mokytojavo Krakių ir Astravo pradžios mokyklose. Nutaręs keisti profesiją, baigė kooperacijos kursus, tad Biržuose atidarė ūkio reikmenų parduotuvę, Rotušės gatvėje pasistatė mūrinį gyvenamąjį namą. Vedė Elzbietą Sprindytę, 1928 m. gimė dukrelė Regina, po penkerių metų – sūnus Aloyzas. Felicija gimė jau 1939 m. rugsėjį, tad trėmimo į Sibirą metu neturėjo ir dvejų metukų...
    Balbierių šeima buvo tremiama 1941 m. birželio mėnesį. Su tėveliais iškeliavo į nežinomą kraštą ir trys vaikai: 12 metų Regina, 5 metų Aloyzas ir vos 1,5 metukų turėjusi Felicija.
    (...)

    Parengė Stanislovas ABROMAVIČIUS
    Nuotraukoje - Elzbieta ir Juozas Balbieriai su vaikais Felicija, Aloyzu, Regina ir augintiniu. Dešinėje – kaimynė estė. 1950 metai

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 15-17 (1565-1567)