„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 17 (1423) 2021 m. gegužės 7 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,74 Eur,
    3 mėn. – 11,24 Eur,
    6 mėn. – 22,47 Eur,
  12 mėn. -- 44,94 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Kaune visuomenei pristatyta Adolfo Ramanausko-Vanago skulptūra


    Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Kaune, pristatyta Lietuvos valstybės, kovojusios su sovietine okupacija, vadovo, 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo A. Ramanausko-Vanago skulptūra. Kartu su skulptūra atidaryta ir nuotraukų paroda „Vanagas su vanagėliais“.
    Skulptūra Vytauto Didžiojo karo muziejuje bus eksponuojama iki birželio 10-osios, vėliau bus pervežta į Merkinę, Varėnos r. Bronzinę skulptūrą nuliejo skulptorius Tomas Vosylius, o jos autorius Gintautas Lukošaitis.
    Pasak skulptoriaus G. Lukošaičio, šio sumanymo tikslas buvo „atkurti atpažįstamą A. Ramanausko-Vanago skulptūrinį atvaizdą pagal kultine tapusią jo fotografiją“. Tačiau skulptorius nusprendė palikti tik vieną „vanagėlio“ figūrą, nes „fotografija ir skulptūra yra šiek tiek skirtingi ženklai, reikėjo daryti tam tikrus kompromisus dėl detalių gausos“. G. Lukošaitis dėkojo Merkinės krašto muziejaus ir Varėnos krašto vadovams už palaikymą bei pagalbą kuriant skulptūrą. „Jeigu mes nesirūpinsime savo istorija, niekas už mus nepasirūpins“, – sakė skulptūros autorius. (...)

    „Tremtinio“ inf.
    Brolių Černiauskų nuotraukoje - Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su krašto apsaugos ministru dr. Arvydu Anušausku

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 17 (1423)

     

    Tokia tai šeimos legenda


    Mūsų Mamelė, Motulė... jau istorija tapę žodžiai, vaikų skirti savo Mamai Onai Vilkaitei-Lukšienei. Šią Tėvynei Lietuvai, savajai šeimai atsidavusią Lietuvos Laisvės kovotojų Motiną prisiminkime 135-ųjų gimimo ir 55-ųjų mirties metinių proga.
    Ona Vilkaitė gimė 1886 m. gegužės 10 d. Prienų valsčiaus, Degimų kaime – ten, Klebiškio miško apsupta, tebuvo vienintelė sodyba, dar vadinta Vilkų lauku. Šeimoje vyriausioji iš vaikų Onutė augo su dviem broliais Jurgiu ir Pranu bei sesute Kazimiera, tebuvusia dvejų metukų, kai per šiltinės epidemiją mirė tėvai. Našlaičius globoti ir 26 hektarus žemės turintį Vilkų ūkį prižiūrėti prisistatė giminaičiai, tačiau netrukus vaikai atsisakė jų globos ir nutarė tvarkytis patys.
    Kai tik Onutei sukako 18 metų, vargo vargelio nevengdama ji ėmėsi „gaspadoriauti“ – besirūpindama jaunesniųjų auklėjimu ir didelio ūkio priežiūra jauna, išdidi mergina nė nepajuto sulaukusi nuotakos amžiaus, tačiau kurti savąją šeimą vis neturėjo laiko – piršliai sukdavosi nieko nepešę. Kartą brolis Jurgis pasišaipė iš jos senmergystės, tuomet Ona pareiškė ištekėsianti už pirmojo įsuksiančio į tėviškės kiemą. Kai 1918 m. iš Veiverių valsčiaus, Juodbūdžio kaimo atvažiavo pagyvenęs 59 metų našlys, turintis tris vaikus, Simanas Lukša (1864–1947), Ona Vilkaitė nedvejodama pasirinko šį vyrą. Tokia tai šeimos legenda...
    Rūpesčių ir darbo užgrūdinta Ona atitekėjo į Pirmojo pasaulinio karo nusiaubtus Simano Lukšos namus, suniokotą 33 hektarų dirbamos žemės ūkį. Čia ji šilčiausius motiniškus jausmus atidavė savo vyro pirmosios santuokos vaikams: Marijai, Angelei ir Vincentui. Su vyru sulaukė keturių savo sūnų: Jurgio (1920–1947), Juozo Albino (1921–1951), Antano (1923–2016) ir Stasio (1926–1947). (...)

    Parengė Dalia LUKŠAITĖ-MACIUKEVIČIENĖ
    Nuotraukoje - po šv. Onos atlaidų Lukšų tėviškės sode. Iš kairės sėdi: Anelė Valentienė, Ona Lukšienė, Grybauskienė, Marija Tūtlienė, tarp vaikų sėdi Antanas Lukša. 1962m.

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 17 (1423)

     

    Grįžtanti Vilniaus universiteto atmintis


    Minint Vilniaus universiteto įkūrimo 442-ąsias metines, balandžio 1 d. Didžiajame iškilmių kieme buvo įteikti Atminties diplomai trims buvusiems studentams: Šv. Kotrynos vienuolijos vienuolei Laimutei Antaninai Vanagaitei (seseriai Linai Marijai), Alfonsui Bujokui ir Zigmui Tamakauskui už nelojalumą sovietinio okupanto primestam režimui, negalėjusiems tęsti pasirinktas studijas šioje aukštojoje mokykloje. A. Bujokui buvo sukliudytos studijos besimokant fizikos-matematikos fakultete, o Laimutei Vanagaitei ir Zigmui Tamakauskui neleista tęsti lituanistinių mokslų studijų.
    Malonu prisiminti, kad prieš kurį laiką Atminties diplomai buvo skirti ir mūsų likimo bičiuliams – Kovo 11-osios Akto signatarui ir publicistui, laisvės kovų dalyviui Algirdui Endriukaičiui, jau į Viešpaties namus iškeliavusiems poetui ir žurnalistui, Čikagos veikiančios Lituanistikos tyrimo bei studijų centro bendradarbiui Leonardui Gogeliui, laisvės kovų dalyviui, redaktoriui Valentinui Ardžiūnui ir kitiems.
    Ši graži tradicija, pradėta 2016 m. prof. Jurgitos Verbickienės iniciatyva, tęsiama jau penkerius metus. Šis diplomas yra kaip pagarbos ženklas ir susigrąžinimo į Universiteto akademinę bendruomenę simbolis. Jis teikiamas vadovaujantis „Grįžtančios atminties“ komisijos teikimu dėl Universiteto administracijos veiksmų ir okupacinių totalitarinių režimų iš Universiteto akademinės bendruomenės pašalintiems asmenims nuo 1940 m. birželio 15 d.
    Vilniaus universitetas buvo ta ryški žvaigždė, kuri švietė ne tik Lietuvos, bet ir kitų žemių mokslo keliams. Ne kartą bandyta tą žvaigždę užstoti, užtemdyti, bet jos šviesa vis tiek vienokiu ar kitokiu būdu prasiskverbdavo. Tad švenčiant Universiteto gimtadienį kiek plačiau pažvelkime į tos keliaujančios žvaigždės kelią, jos buvusius vingius. (...)

    Zigmas TAMAKAUSKAS
    Nuotraukoje - 
    VU rektorius prof. R. Petrauskas, Z. Tamakauskas, prof. J. Verbickienė

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 17 (1423)

     

    Nauji leidiniai LPKTS knygynėlyje

    Po ilgo karantino pradeda veikti LPKTS knygynėlis. Kviečiame susipažinti su naujais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) leidiniais.

    Knygos „Merkio rinktinės štabo dienoraštis 1945–1946“ sudarytojas Algis Kašėta parengė unikalų partizanų laisvės kovų dokumentą pagal Dzūkijos partizanų vado, Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) ginkluotųjų pajėgų vado A. Ramanausko-Vanago dienoraštį. Dokumentas buvo saugojamas Lietuvos SSR Valstybės saugumo komiteto (KGB) (dabar – Lietuvos ypatingasis archyvas) archyve. „Merkio rinktinės štabo dienoraštis“ yra pirmasis autentiškas ir pirminis šaltinis, liudijantis apie ginkluotą pasipriešinimą Lietuvoje. Dienoraštis rašytas paties A. Ramanausko ranka bei skirtingomis rašomosiomis mašinėlėmis. Knyga iliustruota A. Ramanausko-Vanago ir jo bendražygių nuotraukomis, papildytas iššifruotais partizanų slapyvardžiais, asmens dokumentais.
    Skaitantys knygą susipažins su A. Ramanausko-Vanago asmenybe, kuris įvardijamas ir kaip partizanų metraštininku, savo užrašuose palikęs Laisvės kovų istoriją, atspindinčią partizaninio karo įvykius, netektis, kovotojų siekius ir viltis.

    ***

    „Sibiro madona“ – knygos sudarytoja Birutė Panumienė pagal autentiškus tremtinių liudijimus parengė knygą apie sunkų sovietinės okupacijos laikotarpį, apie stiprią tikėjimo reikšmę. Per vienos nedidelės tremties vietos – miško kirtimo punkto Krasnojarsko kr., Korbike, ištremtų ir įkalintų žmonių atsiminimus pasakojama apie politinio kalinio Jono Maldučio išdrožtą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą. Ji buvo pastatyta 1955 m. Korbiko kapinėse. Tai paminklas visoms tremties ir kalinimo aukoms, suteikęs tikėjimo jausmą, padėjęs būti stipresniems ir teikęs sugrįžimo viltį. Knygoje per to meto liudytojų pasakojimus atskleidžiama skulptūros gimimo ir pargabenimo į Lietuvą istorija. 2010 m. Švč. Mergelės Marijos skulptūra pargabenta ir restauruota, 2018 m. sausio 13 d. pašventinta Vilniaus arkikatedros bazilikos tremtinių koplyčioje.

    ***

    Knygos „Prasiveržti pro geležinę uždangą. Lietuvos gyventojų pabėgimai iš SSRS“ autorius dr. Darius Juodis pateikia atskirus pabėgimų iš SSRS laikotarpius. Pirmieji pabėgimai įvardijami jau 1940–1941 metais. Kiti partizanų prasiveržimai ir Lietuvos gyventojų pabėgimai į Vakarus 6–9 dvidešimtojo amžiaus dešimtmečiais. Tai pirmasis toks leidinys, kuriame plačiau apžvelgiami Lietuvos gyventojų bandymai pabėgti, siekiant žmogiškos laisvės, pagarbos asmenybei. Knygoje pateikiami ir pirmųjų pokario metų laisvės kovotojų, buvusių partizanų pasitraukimai ir siekis pranešti pasauliui apie padėtį okupuotoje Lietuvoje. Knygoje gausu nuotraukų, dokumentų iš visuomeninių, asmeninių archyvų, Lietuvos ypatingojo archyvo ir kita.

    ***

    Kita knyga, verta skaitytojo dėmesio – litvakų menininko Samuelio Bako „Nutapyta žodžiais. Vilniaus prisiminimai“. Tai antrasis knygos leidimas, papildytas rašytojo Amoso Ozo pratarme ir daugiau kaip penkiasdešimčia spalvotų iliustracijų. Knygoje autorius, garsus menininkas, pasakoja apie metus Vilniaus gete, apie savo kelią į meno pasaulį, apie šeimos istoriją. Jo rašytuose prisiminimuose, jo drobėse – skausmas, meilė, išgyvenimai, to laikmečio žiaurumas.

    ***

    LPKTS knygynėlyje rasite ir daugiau naujų knygų, kurios papildė patriotinių leidinių rinkinius.
    Šiais metais, kai minime Didžiųjų tremčių 80 metų sukaktį, kai minime Juozo Lukšos Daumanto metus, kviečiame įsigyti ir 2020 m. išleistą enciklopedinio pobūdžio knygą-albumą „Gyvoji atmintis liudija“, kuri turėtų pasiekti kiekvieną LPKTS filialą, kiekvieną, kuris domisi istorija ir laisvės kovotojų atminimo įamžinimu.

    Parengė Dalia POŠKIENĖ