Atminties ženklu pagerbti Narimanto (Palangos) kuopos partizanai
1944 m. vasarą vėl prasidėjo liūdnas Lietuvos istorijos laikotarpis – reokupacija, sovietizacija. Patriotiškai nusiteikusi tautos dalis pasipriešino okupantams. Žemaitijoje jau 1944 m. pabaigoje Alsėdžių miškuose veiklą pradėjo pirmasis partizanų būrys. Vėliau susikūrė kuopos, rinktinės. 1946 m. įkurta Narimanto (Palangos) kuopa, kuri priklausė Kardo rinktinei. Kardo rinktinės vadu išrinktas majoras Juozas Ožeraitis. Palangos kuopos vadas – Alfonsas Knystautas-Ragūnas. Be Palangos kuopos, Kardo rinktinei dar priklausė šios kuopos: Darbėnų – vadas Vizbutas, Kretingos – Širvydas, Salantų – Slyva, Tauras, Gargždų – Vidmantas, Skuodo – Skirmantas, Mosėdžio – Tautvaiša, Kulių – Daugvaiša. Šiame regione dar veikė Šleiderio būrys ir nedidelės partizanų grupelės, priklausiusios Narimanto kuopai.
Įvyko išdavystė. Išaiškėjo, kad mokytojas Boleslovas slapyvardžiu Rūta, buvo NKVD informatorius ir išdavė partizanų bunkerio vietą.
1949 m. vasario 7 d. bunkerį apsupo 70 čekistų ir stribų būrys. Partizanai sugebėjo dar prasiveržti, bet vėliau buvo apsupti ir didvyriškai kovojo nelygioje kovoje. Žuvo penki partizanai: Pranas Budrys-Šarūnas, baigęs Kretingos gimnaziją, Vytautas Gricius-Žilvinas, baigęs Palangos gimnaziją, Stasys Lisauskas-Antanas. Stasys Lisauskas, buvęs Kretingos gimnazistas, buvo LLA štabo viršininko pavaduotojas. Taip pat žuvo kuopos vadas, Kardo rinktinės skyriaus viršininkas Alfonsas Knystautas-Ragūnas (Darbėnų mokyklos mokytojas), Vytautas Daugintis-Bagūnas (Kartenos ūkininkas).
Kuopa veikė trejus metus. (...)
Arūnas ŠATEIKA
Nuotraukoje - Partizanų pagerbimo vietoje LPKTS Palangos filialo nariai ir kiti svečiai
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 16 (1566)
Prisiminta Bakaloriškių kaimo 1944-ųjų tragedija
Balandžio 13-osios popietę Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos Alytaus apskrities skyriaus nariai aplankė kovingiausio Dainavos apygardos partizanų vado Vaclovo Voverio-Žaibo (1922–1949) ir jo vadovaujamų kovotojų Laisvės kovų įamžinimo vietas: Bakaloriškių kaime, Onuškio miestelyje ir kitose vietovėse Trakų rajone.
Šiemet sukako 80 metų, kai 1944 m. balandžio 12 d. sovietinių diversantų (raudonųjų banditų) gausios pajėgos užpuolė, apiplėšė Bakaloriškių kaimo gyventojus, sudegino beveik visas sodybas, nužudė du vyrus.
Bakaloriškių kaime prie 2014 m. tragedijos atminimui pastatyto paminklo ir pasodinto ąžuolo atvykę alytiškiai bei vietos bendruomenės nariai sugiedojo Tautinę giesmę, tylos minute pagerbė žuvusiųjų atminimą. Buvo padėta gėlių, uždegta žvakelių. Šių eilučių autorius pasidalijo istorinėmis įžvalgomis apie sovietinių diversantų nusikalstamą veiklą 1943–1944 m. laikotarpiu, terorizuojant (apiplėšimai, nužudymai, prievartavimai, turto naikinimas ir pan.) Trakų ir Alytaus apskrityse, savigynos būrių steigimąsi pasipriešinti raudoniesiems banditams. Taip pat prisimintos ir Lietuvos partizanų kovos bei jų atminimo įamžinimas.
Skaudi istorija
Bakaloriškės minimos nuo 1795 m. kaip bajoro J. Jelenskio nuosavybė. Tuomet čia buvo 11 sodybų, gyveno 89 gyventojai. Buvo smuklė (karčema), malūnas. Kaimas vadinamas Jogintais, Bakaloviškiais. 1908 m. Dusmenų bažnyčios parapiečių sąraše įrašytas Bakaloriškių kaimas ir Bakaloriškių viensėdis. Kaime buvo 36 ūkiai, 188 gyventojai (90 vyrų ir 98 moterys), viensėdyje – 10 ūkių, 75 gyventojai (38 vyrai ir 37 moterys). Daugiausia Bakaloriškėse buvo Staniulionių – net 9 šeimos, Pačkauskų (5 šeimos), Buslavičių (4 šeimos),Voverių (3 šeimos). Čia dar gyveno Rinkevičiai, Dambrauskai, Valatkevičiai, Zubrickai ir kt. 1923 m. gyventojų surašymo duomenimis, Bakaloriškių kaime buvo 33 ūkiai (kiemai), 167 gyventojai. Minimas ir Bakaloriškių palivarkas (16 žmonių) bei du Bakaloriškių viensėdžiai. I buvo du ūkiai (14 gyventojų), II – trys ūkiai (14 gyventojų).
Sovietmečiu apie Bakaloriškių kaimo tragediją 1944-aisiais mažai kas žinojo. (...)
Gintaras LUČINSKAS
Nuotraukoje - šioje vietoje 1948 m. spalio 27 d. (Trakų aps., Onuškio valsč., Grendavės k.) V. Voverio-Žaibo vadovaujami partizanai paspendė pasalą ir sunaikino beveik visą Onuškio NKVD įgulą – 19 baudėjų
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 16 (1566)
Adelės Dirsytės 115 gimimo metinių minėjimas
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje rinkosi Lietuvos politinių kalinių bendrija „Kolyma“, kuri jungia kalėjusiuosius Rusijos „Dalstroj“ sistemos lageriuose: Kolymoje, Čiukčijoje, Jakutijoje, taip pat jų šeimos narius ir artimuosius. Kasmet trečiąjį birželio šeštadienį bendrija rengia kolymiečių suvažiavimus Rumšiškėse, Kaišiadorių rajone. Šį kartą kolymiečiai kvietė į konferenciją, skirtą Sibiro lagerių kankinės, Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 115 gimimo metinių ir Sibiro maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ pirmojo leidimo 65-ųjų metinių minėjimą.
Po šv. Mišių Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje svečius pasitiko LPKTS buveinėje parengtos parodos. Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos kunigas teol. lic. Andrius Končius skaitė pranešimą „Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos eiga Vatikane ir jos perspektyvos“. Jam buvo skirta užduotis ištirti A. Dirsytės gyvenimo kelią ir pateikti visus dokumentus Vatikanui tam, kad kankinę A. Dirsytę būtų galima paskelbti palaimintąja. 2017 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas paskyrė kun. A. Končių beatifikacijos bylos postulatoriumi. 2020 m. Kauno arkikatedroje bazilikoje, vadovaujant Kauno arkivyskupui S. Tamkevičiui SJ, pradėtas Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės beatifikacijos bylos procesas, įvyko pirmasis bažnytinio tribunolo posėdis, Šventumo ir kankinystės bylos procesui vesti paskirti teisėjai.
Byla A. Dirsytei (1909–1955) užvesta už kankinystę – nepailstamą Kristaus liudijimą net patiriant pačius žiauriausius kankinimus. Beatifikacijos byloje dirbo didelė komanda: vyskupo delegatas, teisingumo saugotojas, kunigai, postulatorius, istorikai, teologai, medikai, cenzoriai, notarė ir kt. Į Vatikaną atkeliavę dokumentai bus patikėti kardinolų ir popiežiaus tyrimui bei vertinimui. Galutinį sprendimą priims popiežius. (...)
Dalia POŠKIENĖ
Nuotraukoje - konferencijos dalyviai LPKTS muziejuje
Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 16 (1566)
