„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 27 (1577) liepos 19 d.

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“ 2024 metams!

         Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. +370 700 55 400, internetu „prenumeruok.lt“. Laikraštis išeina 4 kartus per mėnesį. Prenumeratos indeksas 0117. 
                      1 mėn. – 4,48 Eur,
                      3 mėn. – 13,44 Eur,
                      6 mėn. – 26,88 Eur,
                    12 mėn. – 53,76 Eur.
         Nelikite be savo laikraščio!
         „Tremtinio“ prenumerata – tai puiki dovana giminaičiui, draugui, kaimynui.

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS buveinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (+370 37) 323 204; +370 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Pažintis prie Laptevų jūros

    Būsimasis Lietuvos kariuomenės kapitonas Pranas Tamulevičius gimė 1903 metais didelių miškų apsuptame Marcinkonių miestelyje, esančiame už 21 km nuo Varėnos. Anos nepriklausomybės laikais mediena ir grybavimas buvo pagrindiniai vietos gyventojų pajamų šaltiniai. Jo seneliai Agota (Trainavičiūtė) ir Pranas (Pranas buvo populiariausias vardas giminėje) turėjo žemės ir miško, pinigų išlaidoms, o ūkinių pastatų bei gyvenamojo namo statybai senelis buvo išvažiavęs užsidirbti į Ameriką.
    Kadangi Marcinkonių apylinkėse gyveno daug Tamulevičių, šituos vadino „lesnykais“ (lietuviškai – „miškininkais“), tai yra mišką prižiūrintys. Pranui ir Agotai gimė net 13 vaikų, tačiau išgyveno tik septyni: Pranas, Jonė, Jonas, Juozas, Juzė, Tamošius ir Petras.
    Po Pirmojo pasaulinio karo Marcinkonys pateko Lenkijos valdžion, jai priklausė 1920–1939 m. 1922 m. vasario 3 d. Tautų Sąjungos taryba nustatė demarkacinę liniją tarp Lietuvos ir Lenkijai priskirto Vilniaus krašto. Gyventojai okupuotose mūsų žemėse buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą. Neapsieita ir be aukų – Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija 1920 m. už palankumą Lietuvai nukankino kun. P. Raštutį, 1923 m. – dar du gyventojus.

    Pranas Tamulevičius baigė mokyklą Marcinkonyse. Šaltiniai teigia, kad mokykla čia buvo įsteigta carinės Rusijos okupacijos metais, apie 1900 metus. Iki jos įkūrimo marcinkoniškių vaikai mokėsi lietuviškai slaptai. Juos mokė daraktoriai Lechavičienė, Trainavičius, Česnulevičius. Caro valdžia net ir tokiu būdu vaikus lietuviškai mokyti draudė, vertė vykti į Varėną ar Merkinę. Ten mokytis rusų kalba niekas nenorėjo, tad ir buvo įsteigta mokykla Marcinkonyse.
    Pranas Tamulevičius apie 1921 m. išvyko mokytis į Vilniaus lietuvių mokytojų seminariją, kuri veikė 1918–1927 m. Tada joje dėstė Mykolas ir Viktoras Biržiškos, kun. Mečislovas Reinys, kiti lietuvybės šiame krašte puoselėtojai. Pagrindinis baigusiųjų seminariją mokytojų tikslas buvo atkirstųjų nuo Lietuvos lietuvių tautinės savimonės ugdymas.
    (...)

    Parengė Stanislovas ABROMAVIČIUS
    Nuotraukose - 1) Lietuvos kariuomenės kapitonas Pranas Tamulevičius. 1939 m., 2) Pūtviai su vaikais Lietuvoje

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 27-28 (15771578)

     

    Paminėti žuvę Kęstučio apygardos Jūros būrio partizanai


    Tauragės rajono Žygaičių seniūnijos Kęsčių kaime prieš septyniasdešimt penkerius metus, 1949 metų birželio 14 dieną, žuvo šeši Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros būrio partizanai: Fabijonas Abromas-Pušelė, g. 1920 m. Pryšmantų k., Žygaičių vlsč. Į partizanų sąjūdį įsijungė 1947 m.; Pranciškus Adalbergis-Drugelis (dar vadintas ir Ozbergiu), g. 1924 m. Žygaičiuose, gyveno Ringinių k., Žygaičių vlsč. Partizanavo nuo 1948 m.; Augustas Galinaitis-Nevėžis, Alvitas, g. 1924 m. Šakių ar Vilkaviškio aps. Į partizanų gretas įsijungė 1947 m.; Jonas Jončas-Lakūnas, g. 1924 m. Aukštupių k., Žygaičių vlsč., traukiantis iš Kęsčių buvo sužeistas, pasiekė Būdviečių mokyklą, ten buvo priešų apsuptas. Gyvas nepasidavė; Pranciškus Kakta-Šturmas, Šarūnas, g. 1920 m. Ringinių k., Žygaičių vlsč., partizanas nuo 1947 m., Jūros būrio vado pavaduotojas; Antanas Toleikis-Uranas, g. 1926 m. Vizbutų k., Tauragės vlsč. Partizanas nuo 1947 m.; partizanų rėmėja Petronėlė Samoškienė, g. 1908 m.
    Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ prašymu, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras šiais metais pastatė granitinį tipinį partizanų atminimo ženklą. Jį padėjo pastatyti Žygaičių seniūnija. (...)

    Raimondas MATEMAITIS
    Mindaugo Černecko nuotraukoje - prie paminklo žuvusiems partizanams dedama gėlių

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 27 (1577)

    Laisva Lietuva – kaip Dangaus dovana...


    Šie metai prasidėjo minint Lietuvos vėliavos pakėlimo Gedimino kalne 105-ąsias ir mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio gimimo 310-ąsias metines. Toliau sekė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. pasirašytos Deklaracijos ir Lietuvos partizanų vado, konstitucinio Lietuvos prezidento Jono Žemaičio-Vytauto gimimo jubiliejinės datos. Gražiai paminėjome ir Lietuvos tapimo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos bei Europos Sąjungos nare 20-ąsias metines. Antroje metų pusėje turėtume minėti pirmojo Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos 150-ųjų gimimo metinių jubiliejų ir kitas įsimintinas datas.
    Savo žiedlapius paskleidęs birželis sveikina mūsų dvasinės kultūros lobio atidarytą skrynią – jubiliejinę Dainų šventę ir Lietuvos šaulių sąjungos 105-ąsias veiklos metines. Ryškiau nebuvo paminėta 1949 metais priimtos „Lietuvių chartos“ – lietuvio sąžinės kodekso 75-erių metų sukaktis. Valstybiniu mastu nebuvo minėtas ir 1941 metų birželio mėn. įvykęs Tautos sukilimas.
    Birželio sukilimas, jo žingsnių eiga – tai garbingas mūsų istorijos, mūsų kovų dėl laisvės puslapis, kurio negali užtemdyti jokie pakampių šešėliai. Sukilėliai savo kariniais veiksmais siekė išlaisvinti Lietuvos žemę, apsaugoti nuo sunaikinimo mūsų tautos turtą, išvaduoti suimtuosius, apsaugoti nuo bėgančios raudonosios armijos teroro žmones. Kaip rodo prisiminimų statistiniai duomenys, sukilėliai nuo mirties išvadavo 3336 kalinius, apsaugojo nuo išvežimo ir kalėjimo daugybę Lietuvos gyventojų.
    Šiandien sukilėlių auką, kaip ir patį sukilimą, stengiasi kai kurios jėgos visai neprisiminti arba jį juodinti, sutapatinti su žydų tautos tragedija. Prieš kurį laiką buvo paviešintas kai kurių tituluotų žmonių, kuriuos šviesios atminties Algirdas Patackas pavadino „kvislingais“, laiškas „Dėl J. Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriame smerkiama Lietuvos valdžia, prisidėjusi prie perlaidojimo. Šis laiškas, kaip rašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras A. Patackas, – paniekino žuvusių dėl Lietuvos laisvės auką, kurių vienintelis tikslas buvo nuplauti gėdą dėl nesipriešinimo prievartautojui, jie paniekino tuos neatpažintus žuvusius, kuriuos teko laidoti bendrame kape, kovojusius dėl tautos garbės, dėl jos laisvės. (...)

    Zigmas TAMAKAUSKAS
    Nuotraukoje - minėjimo dalyviai prie pastato, kuriame buvo įsikūręs lietuvių aktyvistų fronto štabas

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 27 (1577)

     

    Istorinei atminčiai ir laisvės kovotojams


    Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Šiame renginyje dalyvavo ir XXVII knygos mėgėjų draugijos nariai Vladimiras Beresniovas, Alvydas Surblys, Raimundas Kaminskas bei LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Renginyje paskaitą apie partizaninės kovos pradžią Lietuvoje 1944 m. vasarą – rudenį skaitė Generolo Jono Žemaičio karo akademijos istorikas Darius Juodis. Buvo pristatyta XXVII knygos mėgėjų draugijos su partneriais LPKTS, PLC organizuoto tarptautinio ekslibrisų konkurso „Istorinės atminties vardai“ paroda.
    Pristatydamas kilnojamąją parodą „Istorinės atminties vardai“ Alvydas Surblys paminėjo, jog į Kauną, Galaunių muziejų, išlydima Šiaulių apskrities Povilo Višinskio bibliotekos parengta jubiliejinė 25-oji respublikinė ekslibrisų paroda, mininti pirmosios lietuvių ekslibriso parodos 1928 m. sukaktį.
    Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Istorinės atminties vardai“ organizuotas XXVII knygos mėgėjų draugijos su partneriais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga bei Pasaulio lietuvių centru, minint Draugijos atkūrimo 30-metį ir LPKTS 35-metį. Konkursą parėmė Lietuvių fondas, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Putvio klubas, Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo 2-oji rinktinė bei mecenatė, Draugijos narė Jūratė Caspersen. Šiuo konkursu buvo pratęstos XXVII knygos mėgėjų draugijos veiklos tradicijos, puoselėjant ir populiarinant ekslibrisų meną Lietuvoje. Tarptautinis ekslibrisų konkursas „Istorinės atminties vardai“ jau penktasis, kurį organizavo XXVII knygos mėgėjų draugija. Jis turėjo įprasminti Lietuvos laisvės kovotojų, Lietuvos kariuomenės kūrėjų vardus, istorines asmenybes, įvykius bei paminėti Tremtinių ir politinių kalinių, V. Putvinskio-Pūtvio metus, LPKTS 35-metį, turėjo paskatinti domėjimąsi laisvės kovų istorija: 1863–1864 m. sukilimu, Lietuvos kariuomenės, šaulių sąjungos kovomis už laisvę ir Nepriklausomybę.
    Konkursui buvo pateikta 42 Lietuvos ir užsienio (Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos, Argentinos, Suomijos) autorių ekslibrisai, suskirstyti pagal tematiką 1863–1864 m. sukilimo, šaulių sąjungos ir Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-mečio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių metų bei LPKTS 35-mečio paminėjimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų ir laisvės kovotojų. (...)

    Dalia POŠKIENĖ
    Nuotraukoje - renginyje Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje su LPKTS Šiaulių filialo nariais
    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 27 (1577)