„Tremtinys“

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos savaitraštis
Leidžiamas nuo 1988 m. spalio 28d.

Archyvas

Nr. 29 (1435) 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Projektus „Lietuvos Laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ remia

 

 

Užsiprenumeruokite „Tremtinį“

Prenumerata priimama bet kuriame „Lietuvos pašto“ ar „Pay Post“ skyriuje, per „Lietuvos pašto“ laiškininką, paskambinus informacijos tel. 8 700 55 400, internetu www.prenumeruok.lt.
Prenumeratos indeksas 0117.
Kaina:
    1 mėn. –  3,74 Eur,
    3 mėn. – 11,24 Eur,
    6 mėn. – 22,47 Eur,
  12 mėn. -- 44,94 Eur.

    Dėkojame skaitytojams

----------------------------------------------------------------------------------------------------------------

Savaitraščio „Tremtinys“ redakcija, II a., 5 kab.
LPKTS būstinė, Laisvės al. 39, 44309 Kaunas
Tel. (8 37) 323 204; 8 667 39 218
redakcijos el.paštas tremtinys.redakcija@gmail.com

  • Prano Runo-Daugirdo 70-ųjų žūties metinių minėjimas


    Birželio viduryje Kaune ir Šakių rajone buvo paminėtos Lietuvos laisvės kovotojo, dim. mjr. Prano Runo- Gintaro, Algirdo, Daugirdo 70-osios žūties metinės.
    Kauno Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Kauno Šv. Jurgio konvento gvardijonas, kun. dr. Saulius Paulius Bytautas OFM aukojo šv. Mišias už dim. mjr. Praną Runą-Daugirdą.
    Šakių r., Mikniškių k., dim. mjr. P. Runo-Daugirdo žūties vietoje prie kryžiaus vyko pagerbimo ceremonija, kurioje dalyvavo Daugirdo sesuo Irena Runaitė-Belickienė su šeimos nariais, Birutės Runaitės-Šidlauskienės duktė Laima Urbonienė, kiti artimieji, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Šakių r., Kriūkų seniūnijos seniūnė Ona Rakauskienė, ats. vyr. srž. Kęstutis Veverskis, LŠS Marijampolės 4-osios šaulių rinktinės Šakių 405-osios kuopos vadas Saulius Venskaitis su šauliais, buvę politiniai kaliniai, tremtiniai ir vietos gyventojai.
    Po to Šakių r., Gerdžiūnų k., Laisvalaikio salėje vyko atsiminimų apie dim. mjr. P. Runą-Daugirdą ir laisvės kovas popietė. Renginį organizavo: Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija kartu su Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba.
    Pranas Runas gimė 1916 m. rugsėjo 17 d. Šakių aps., Plokščių valsč., Bundzų k., ūkininkų Prano ir Viktorijos (Girdauskaitės) šeimoje. Buvo agronomas. (...)

    Dr. Raimundas KAMINSKAS
    Nuotraukoje - Partizano Daugirdo sesuo Irena Runaitė-Belickienė prie kryžiaus žūties vietoje Mikniškių k. Šakių r.

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 27 (1433)

     

    Ką tremtis lėmė partizano Juozo Akavicko vaikams


    Jau nuo 1944 m. rudens Juozui Akavickui teko pasitraukti iš namų, nes buvo gavęs šaukimą į sovietinę kariuomenę ir nusprendęs į ją neiti. Slapstėsi Telšių valsč. apylinkėse: Sarakų, Gadūnavo, Buožėnų, Juodinkių ir kituose artimesniuose kaimuose. Susirinkus gausesniam besislapstančių vyrų būriui 1945 m. kovo 11 d. būrys buvo įregistruotas Telšių kopoje. Būrio vadu, kaip vyresnis iš jų pagal amžių, buvo paskirtas Juozas Akavickas, slapyvardžiu Stalinas.
    Ona Stripeikaitė ir Juozas Akavickas susituokė 1937 m. Gadūnavo bažnyčioje, Telšių aps. Juozas buvo siuvėjas. Jo kairė ranka vaikystėje buvo paralyžiuota, bet siuvėjo amatas kaip gydomasis masažas padėjo rankai pasveikti, o partizaninio gyvenimo laikotarpiu ir ginklą įvaldė. Ona ir Juozas Akavickai sulaukė trijų vaikų: 1941 m. gimė duktė Janina, 1942 m. – Adelė, 1945 m. – sūnus Angelbertas. Jau nuo 1944 m. rudens Juozas Akavickas namuose nebegyveno, slapstėsi. Stribai pradėjo persekioti šeimą.

    Vaikai pateko pas giminaitį

    1948 m. žiemą Ona Akavickienė su reikalais išėjo į Telšius pas giminaičius Domininką ir Zofiją Stripeikus, tačiau tą dieną į namus negrįžo. Ji tuo metu laukėsi ir atsargumo dėlei nutarė pernakvoti. Vaikai buvo likę su samdoma nepilnamete aukle. Tą vakarą atvažiavo stribai. Nors tėvų nebuvo, vaikus su aukle susodino į roges ir išvežė į Telšių geležinkelio stotį. Visus šeimos užgyventus baldus, drabužius, apyvokos rakandus ir žiemai paruoštas maisto atsargas trėmėjai išvežė nežinia kur.
    Vaikai visą naktį šalo stotyje. Motina, sužinojusi, kad namai tušti, vaikai stotyje, nuėjo pasitarti su vyru. Juozas patarė nesirodyti: gal vienų vaikų neišveš. Vaikai su aukle ir būtų iškeliavę į Sibirą, bet ryte atėjęs stoties viršininkas neleido išvežti vienų vaikų ir atidavė prižiūrėti stotyje dirbančiam ir Telšiuose gyvenančiam Juozo pusbroliui stribui Vladui Akavickui. Šioje, dėdės Vlado, šeimoje vaikų gyvenimas buvo sunkus, vaikai visą laiką buvo alkani. Abi mergaitės ėjo duoneliauti. Kas duodavo pavalgyti, kas į terbelę įdėdavo duonos gabaliuką. Duonelę nešdavo broliukui Angelbertui. Jam buvo dar tik dveji su puse metukų – nusilpęs, silpnai vaikščiojo.
    Juozas žuvo 1948 m. gegužės 13 d. Rudenį jo žmona pagimdė dukterį Stanislavą. Palikusi mergaitę savo brolio Adomo Stripeikos globai, ji nuėjo pas kunigą Telšiuose pasitarti ir paprašyti, kad jis padėtų iš Vladislovo Akavicko atsiimti vaikus. Zofija pažadėjo sekmadienį vaikus atvesti į bažnyčią, kur jų turėjo laukti mama, tačiau Vladislovas uždraudė. Nesulaukusi vaikų bažnyčioje, motina pati atėjo pas Akavickus. Nepaisydama jų prieštaravimų, ji suruošė vaikus išsivesti, tačiau už durų jau laukė stribai. Motiną areštavo, vaikus paliko. Išvedė ją į kalėjimą. Vaikai vėl liko pas dėdę Vladą. (...)

    Parengė Aleksandra PRIJALGAUSKIENĖ
    Nuotraukoje - Ona Akavickienė su dukterimis uogauja. 1952 metai

    Visą straipsnį skaitykite „Tremtinyje“ Nr. 29 (1435)