Kovo 29 dieną Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje, vyko trisdešimt antrasis Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos ataskaitinis suvažiavimas. Jo metu buvo išklausytas LPKTS pirmininko dr. Gvido Rutkausko pranešimas, Valdybos veiklos bei 2024 m. finansinė ataskaitos, kurias pristatė Valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Revizijos bei Etikos komisijų ataskaitos, priimtos svarbios rezoliucijos, išklausyta svečių sveikinimai. Koncertinę programą buvo paruošę Marijampolės kultūros centro buvusių tremtinių choras „Godos“ (vadovė Laima Venclovienė).
Jau nuo pat ankstyvo ryto Karininkų ramovės vestibiulyje rikiavosi vėliavnešiai su savo filialų vėliavomis. Atvykę suvažiavimo delegatai skubėjo registruotis ir džiugiai sveikinosi su seniai matytais bendražygiais. Smagus šurmulys būrėsi ir prie LPKTS knygynėlio, kur buvo galima įsigyti sąjungos ir rėmėjų išleistų leidinių.
LPKTS pirmininkui dr. Gvidui Rutkauskui paskelbus suvažiavimo pradžią, buvo įneštos vėliavos, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas. Pagerbiant Laisvės kovotojus, Amžinybėn išėjusius sąjungos narius, paskelbta tylos minutė. Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės jaunieji šauliukai gėlų puokštes išnešė į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį prie Laisvės paminklo, prie paminklo Partizanų motinoms Vytauto prospekte bei Tremtinių kryžiaus F. Fryko gatvėje. Kardinolo Sigito Tamkevičiaus linkėjimus perdavė ir maldai pakvietė monsinjoras Augustinas Paulauskas, palinkėjęs su viltimi žvelgti į ateitį ir šviesių minčių artėjant šv. Velykoms. Patvirtinti suvažiavimo pirmininkai – Loreta Kalnikaitė (Šilalė) ir Rolandas Raibikis (Marijampolė) bei sekretoriaujančiosios – Raimundė Gečienė (Šilalė) ir Irena Vasiliauskienė (Širvintos).
LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas pasidžiaugė gausiai į suvažiavimą atvykusiais sąjungos nariais, padėkojo neatlygintinai dirbantiems filialų pirmininkams ir jų komandoms. Iš pateiktų metinių ataskaitų galima sužinoti, kiek Lietuvoje yra narių sąrašuose, kiek yra mokančių nario mokestį, kurie filialai aktyviai įsitraukia į veiklą, o kurių tik pavadinimas likęs. Vardydamas nuveiktus darbus, G. Rutkauskas apgailestavo dėl to, ko nepavyko pasiekti. Buvo daug raštų rašyta dėl Lukiškių aikštės Vilniuje. Kaip sakė pirmininkas, sostinės merai keičiasi, bet situacija nesikeičia. Jis priminė balsavimą Seime dėl Komunistų partijos veiklos pasmerkimo ir pripažinimo nusikalstama organizacija – tokią nuostatą palaikė nedaugelis. Skaudu, kad patariamojoje taryboje prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuo LPKTS yra tik vienas žmogus. Baigdamas savo pranešimą G. Rutkauskas kvietė visus būti vieningais, tuomet būsime nepalaužiami.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila papasakojo apie užsimezgusį ir vis labiau tvirtėjantį ryšį su nukentėjusių asmenų organizacijomis iš Lenkijos ir Latvijos. Mūsų sąjungos nariai yra kviečiami ir dalyvauja šių organizacijų renginiuose, o buvę tremtiniai iš kaimyninių šalių mielai atvyksta pas mus. Pernai į tradicinį sąskrydį Ariogaloje atvyko 70 žmonių iš Latvijos. Šįmet jie, sekdami mūsų pavyzdžiu, panašų sąskrydį ketina organizuoti gegužės mėnesio pabaigoje ir kviečia atvykti mūsų buvusius tremtinius. V. Sungaila pristatė projektus, iš kur gaunama finansinė parama, kalbėjo apie internetinės svetainės atnaujinimą ir kitas veiklas.
Su Revizijos komisijos ataskaita supažindino šios komisijos pirmininkė Eugenija Tarbūnaitė, su Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita – Irena Vaišnorienė. Išklausius ataskaitas, joms pritarta vienbalsiai. Taip pat buvo pristatytas tvirtinimui nutarimas dėl nario mokesčio dydžio – 15 eurų per metus, ir stojamasis nario mokestis – 5 eurai. Šiam nutarimui buvo pritarta be diskusijų.
LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas pristatė dvi rezoliucijas: „Dėl tremtinio statuso suteikimo naujai grupei asmenų“ ir „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“ (rezoliucijos spausdinamos atskirai). Dėl pirmosios rezoliucijos pasisakė LPKTS Šilalės pirmininkas Antanas Rašinskas. Apie Baltijos jūros regiono valstybių buvusių politinių kalinių ir tremtinių bendradarbiavimo susitarimą kalbėjo prof. Jonas Jakaitis, „Baltijos aljanso“ koordinavimo komisijos pirmininkas.
Suvažiavimo dalyvius pasveikinti atvyko LR Seimo nariai: TS-LKD pirmininkas dr. Laurynas Kasčiūnas ir TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, Lenkijos Sibiro tremtinių asociacijos ir Latvijos politiškai represuotų asmenų asociacijos vadovai, Lapteviečių bendrijos pirmininkas Jonas Markauskas, LGGRTC atstovė. Sveikinimus atsiuntė LPKT bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Svečiai iš kaimyninių šalių atvyko su dovanomis, o gera nuotaika ir džiugino, ir linksmino suvažiavimo delegatus. Smagu, kad ši užsimezgusi draugystė yra nuoširdi ir praturtina buvusių tremtinių bendruomenę. Lenkijos „Sibiriakų“ draugija LPKTS pirmininką Gvidą Rutkauską apdovanojo žymeniu.
Kalbėjo LPKTS Šakių filialo pirmininkė Irena Haase, savo asmeninius patyrimus papasakojo Irena Poškaitė iš Palangos.
Suvažiavimą gražiu koncertu užbaigė Marijampolės kultūros centro buvusių tremtinių choras „Godos“.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Tokiais žodžiais į susirinkimo dalyvius kreipėsi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių filialo pirmininkė Valerija Jokubauskienė. Ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą pirmininkė pradėjo priminimu apie trėmimą „Bangų mūša“. Ji, kaip ir daugelis susirinkusiųjų, yra šį trėmimą patyrusi, išgyvenusi ir grįžusi Lietuvon. Tad neatsitiktinai ir susirinkimas pasirinktas šiuo metu – parodyti, kad Sibiro užgrūdintieji su meile ir nuoširdumu savo veiklomis, gražiomis iniciatyvomis puoselėja istorinę atmintį, papildo savo darbais LPKT sąjungos gyvenimą, yra reikalingi vienas kitam. Labai jaudinančiai nuskambėjo Valerijos Jokubauskienės paskaitytas Vytauto Cinausko eilėraštis „Tik nepalik šioj žemėj keršto“.
Pasveikinti bendražygius, pasidžiaugti nuveiktais darbais ir su apdovanojimais bei padėkomis atvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkas Vladas Sungaila ir LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė, su gėlių puokštėmis – Telšių filialo pirmininkė Regina Chmieliauskienė su komanda, LPKT bendrijos Šiaulių skyriaus pirmininkė Elžbieta Bagdonienė, TS-LKD Šiaulių skyriaus narys Jonas Bartkus, Šiaulių vyskupijos „Carito“ direktoriaus pavaduotoja Zita Baranauskienė.
Įkvepiančią sveikinimo kalbą pasakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas: „Įmanoma padaryti daug dalykų, jeigu tu stengiesi. Tai toks yra Šiaulių buvusių tremtinių pavyzdys“. Meras palinkėjo pirmininkei ir visam filialui ilgai gyvuoti ir džiuginti aktyvia veikla.
Išklausius sveikinusiųjų kalbas, susirinkimo vairą į savo rankas paėmęs Valentinas Kemėšis sklandžiai tęsė darbą. Pirmiausia buvo aptarti ir patvirtinti filialo nuostatų pakeitimai – panaikinama valdymo organas valdyba, lieka tik taryba. Veiklos ataskaitas pateikė filialo pirmininkė V. Jokubauskienė, Revizijos komisijos – Danutė Kochalskienė, Etikos ir procedūrų – Stasys Steponaitis.
Pagal pirmininkės V. Jokubauskienės pateiktus duomenis, filiale yra 496 nariai, nario mokestį mokėjo 136. Filialo užsibrėžtuose tiksluose – papasakoti istorinę tiesą apie partizaninį pasipriešinimą, vykdyti tautinę patriotinę, švietėjišką bei socialinę ir kultūrinę veiklą. Glaudus ryšys sieja su Telšių filialu ir Šiaulių bendrija, taip pat su TS-LKD Šiaulių skyriumi. Bendradarbiavimą norisi ir ateityje išlaikyti.
Šiaulių buvę tremtiniai dalyvauja visose valstybinėse šventėse: Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją, Birželio 14-ąją skaito ištremtųjų pavardes, Liepos 6-ąją gieda himną. Rugpjūčio pirmąjį šeštadienį apie 70 žmonių kasmet vyksta į tradicinį sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, Rugpjūčio 23-iąją – Juodojo kaspino dieną – Baltijos kelio paminėjimas Pumpėnuose, lapkričio 2 d. kasmet susirenkama prie Balto didžiojo kryžiaus. Gražus renginys vyko Pagyvenusių žmonių dienai paminėti spalio mėnesį, dalyvavo vaikų choras „Dagilėlis“.
Šiaulių filialo būstinėje dirbama dvi dienas per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais, tarybos susirinkimai vyksta kartą per mėnesį. Du kartus per metus organizuojamos talkos kapinėse – prieš Motinos dieną ir prieš lapkričio 1-ąją. Kai praneša artimieji, filialo nariai dalyvauja buvusių tremtinių laidotuvėse. Rašomos rekomendacijos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pašalpoms gauti.
Baigdama veiklos ataskaitos pristatymą, V. Jokubauskienė padėkojo aktyviems nariams: Valentinui Kemėšiui, Eugenijai Buitvydienei, Violetai Murzienei, Liudvikai Astrauskienei, vėliavnešiui Algiui Jaraminui, Onai Jonikienei, Edmundui Vitkauskui ir kitiems.
Buvo išklausytos Revizijos bei Etikos ir procedūrų komisijų ataskaitos. Žinoma, plačiau pakomentuota sulaikyto Eduardo Manovo veikla. Komisija siūlo E. Manovą pašalinti iš narių tada, jei bus teismo pripažintas kaltu, nors valdyba yra nutarusi – šalinti.
Kadangi susirinkimas rinkiminis, iš dviejų kandidatų – V. Kemėšio ir V. Jokubauskienės – buvo renkamas filialo pirmininkas. Pirmininke ketverių metų kadencijai išrinkta V. Jokubauskienė. Iš 16 žmonių išrinkta ir naujoji taryba: Arlauskienė Virginija, Astrauskienė Liudvika, Ašmontas Stanislovas, Buitvydienė Eugenija, Balbierius Rimantas, Jaraminas Algis, Juozapaitytė Marija, Jokubauskienė Valerija, Jonikienė Ona, Kemėšis Valentinas, Murzienė Violeta, Murza Algirdas, Narbutienė Janina, Petreikis Tomas, Vitkauskas Edmundas, Venskūnas Kęstutis.
LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila ir tarybos pirmininkė V. V. Margevičienė už prasmingą, ilgametę veiklą LPKTS Atminimo ženklus įteikė Onai Čepienei, Angelei Mikalkėnienei ir Gediminui Arlingevičiui, Seimo nario Valdo Rakučio padėką – Valerijai Jokubauskienei, aktyviems nariams: V. Kemėšiui, E. Buitvydienei, O. Jonikienei, V. Arlauskienei, A. Jaraminui, M. Juozapaitytei, T. Petreikiui – LPKTS padėkas.
Susirinkimą himnu pradėjo ir vėliau dainomis džiugino Šiaulių kultūros centro choras „Tremtinys“.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Kovo 15 d. Jurbarko krašto muziejuje paminėtas Jurbarko kultūros centro Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių ansamblio „Versmė“ veiklos penkmetis. Ansamblio „Versmė“ ištakos siekia 1990-uosius – Nepriklausomybės atkūrimo pradžią, kai Jurbarko kultūros centre susikūrė mišrus choras „Versmė“ (vad. M. Tautkuvienė). Choras labai gražiai atstovavo Jurbarką, šalies ir užsienio renginiuose.
Metams bėgant, choro gretos retėjo. Buvę tremtiniai, norėdami dainuoti, nuolat būrė ansamblį. Jam savanoriškai vadovavo Valdas Žemaitis, vėliau Ona Patašienė. Ansamblis glaudėsi Smalininkų kultūros padalinyje, Jurbarko filialo būstinėje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, ansamblio veikla visai nutrūko. Labai norėdamos dainuoti, aktyvios dainininkės surado savanorį chorvedį, politinių kalinių sūnų Arūną Samį. (Tėvas Alfonsas Samys, Bacių k. (Jurbarko r.) mokyklos mokytojas, kalėjo Magadano ir Taišeto lageriuose. Mama Ona Šniuolytė-Samienė, ūkininkų duktė, už bandymą pabėgti iš tremties, kalėjo Taišeto lageryje. Abiejų tėvų šeimų nariai buvo tremtyje arba kalėjime. Keturių Šniuolių šeimos narių palaikai 1989 m. parvežti į Lietuvą ir palaidoti Šiaulių Ginkūnų kapinėse. Senelio Mykolo Šniuolio, užkasto Karagandos lageryje, vieta nerasta.)
Po ilgos pertraukos ansamblio narės, gydytojos Nijolės Bartkutės-Kiudienės, gimusios Krasnojarsko krašte, paskatintas A. Samys pradėjo repetuoti su atsikuriančiu ansambliu. Tremties poetų dainas papildė lietuvių liaudies ir kovojančios Ukrainos dainos, kurios prasidėjus karui, suskambo ir Lietuvoje. Ansamblis sugrįžo į JKC patalpas. Vadovas A. Samys tapo oficialiu ansamblio vadovu. 2021 m. rudenį atsinaujinęs ansamblis „Versmė“ atliko keletą dainų trėmimo operacijos „Osenj“ minėjimo renginyje. Koncertų vis daugėjo. Dainavo partizanų ir tremtinių atminimo vietose, minėjimuose. 2022 m. dalyvavo LPKTS dainų šventėje „Leiskit į Tėvynę“, Kryžkalnyje, o 2023 m. sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Ariogaloje.
Kadangi renginys vyko tą pačią dieną, kai minima Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vado gen. J. Žemaičio-Vytauto gimimo sukaktis, ansamblis IV Lietuvos prezidento, kurio vadavietė buvo Šimkaičių girioje (Jurbarko r.), atminimui, paskyrė kovojančios Ukrainos poeto T. Ševčenkos žodžiais parašytą dainą, kuri prilygsta Maironio „Lietuva brangi“ – „Reviet Dniepr širokij“. Gražiais, pritariančiais puoselėjamai atminčiai ir pagarbai kovojančiai Ukrainai, žodžiais dėkojo šilališkė dainininkė, politinių kalinių duktė Raimundė Gečienė: „Tai buvo puiki proga dainose išreikšti pagarbą ir meilę Lietuvai ir tiems, kas kovojo už jos Laisvę. Dėkoju renginio organizatoriams už kvietimą ir dėmesingumą. Likome sužavėtos ir laimingos“.
Į šventę atvyko Telšių KC buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“ (vad. Milda Ulkštinaitė), Šilutės KC mišrus choras „Pamario aidas“ (vad. Nijolė Sniečkuvienė), Šilalės KC vokalinis ansamblis „Aušrinė“ (vad. Laima Petkuvienė). Ansamblį „Versmė“ sveikino Jurbarko r. meras Skirmantas Mockevičius, kuris pasidžiaugė ansamblio ir LPKTS Jurbarko filialo veikla. Kovo 11-ąją Jurbarko rajono savivaldybės ženklas „Už nuopelnus Jurbarko kraštui“ buvo įteiktas LPKTS Jurbarko filialo pirmininkei Irinai Pažereckienei. Sveikinimus ir padėką už išaugusį ansamblio meninį lygį išsakė Jurbarko kultūros, švietimo ir sporto skyriaus specialistė Aida Bliundžiuvaitienė. Gražiu tautos atminties saugojimu džiaugėsi Jurbarko krašto muziejaus direktorius Arvydas Griškus.
LPKTS Jurbarko filialo pirmininkė Irina Pažereckienė, dėkodama svečiams, renginio dalyviams ir ansamblio dainininkams, įteikė padėkos raštus nuo LPKTS pirmininko dr. Gvido Rutkausko ir LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos.
Danutė BUDRYTĖ
Šiais metais iškiliai paminėtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metis. Po šv. Mišių Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje ir iškilmingo minėjimo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salė vos talpino svečius ir minėjimo dalyvius.
Pirmojoje renginio dalyje – LR Seimo nario Kazio Starkevičius sveikinimo žodis, jo globojamų Pramonės skyriaus ir Kovo 11-osios gimnazijos, Simono Daukanto progimnazijos moksleivių koncertas. Šventinio renginio dalyvius pasveikino TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkas, miesto tarybos narys Paulius Lukševičius. Antrąją renginio dalį organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga. Pristatyta unikali filokartijos ir filatelijos paroda „Nepriklausomybės keliu“ iš Henriko Kebeikio kolekcinių rinkinių. Joje eksponuojami pirmieji pašto ženklai, sukurti dar iki 1918 metų, pirmieji nepriklausomos Lietuvos žemėlapiai, valstybės vadovai. Parodoje – ir Atkurtosios Nepriklausomos Lietuvos signatarai.
Svečiai galėjo susipažinti ir su Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio paroda „Vasario 16-osios Akto signatarų autografai“, dr. Raimundo Kaminsko dokumentų, istorijos fragmentų nuotraukose ir kituose leidiniuose paroda. Parodas pristatė pirmininkė D. Poškienė. Patriotinių dainų koncertą parengė Šilainių bendruomenės centro folkloro ansamblis ,,Slaunos su škarpetkutėm” (vadovė Herminija Vokietaitienė).
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila padėkojo atlikėjams, svečiams, įteikdamas Romualdo Ozolo paramos fondo leidžiamus istorijos ir kultūros žurnalo „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ numerius.
Dalia POŠKIENĖ
Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo praėjusių metų veiklos ataskaitą pristatė filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė, buvęs tremtinys Aleksandras Gražys, knygos „Aplink tik Sibiro taiga“ autorius, papasakojo apie šios knygos gimimą. Buvo pagerbti aktyviausi filialo nariai, daug gražių padėkos žodžių filialo vadovei ir valdybai išsakė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, miesto vadovai. Skambiomis dainomis džiugino vyrų ansamblis „Bočiai“ (vad. Marija Barkauskienė) ir ansamblis „Retro“ (vad. Marius Mikučionis).
Sugiedojus himną kartu su vyrų ansambliu „Bočiai“ ir pasiklausius keletos jų atliekamų dainų, filialo pirmininkė A. Kalesnikienė vardijo nuveiktus darbus ir akcentavo, kas jiems yra svarbiausia. Ukmergės filialas didelį dėmesį skiria kultūrinei-švietėjiškai veiklai, siekdami įtraukti ir jaunimą, rūpinasi istorinės atminties įamžinimu, organizuoja patriotinius renginius, minėjimus, rūpinasi filialo narių socialine gerove, aktyviai dalyvauja Nevyriausybinių organizacijų rajono bendruomenių veikloje. Palaiko draugiškus ryšius su kitais filialais, ypač su kaimyniniais – Širvintų ir Utenos.
Kaip žinome, Ukmergės krašte pagerbiant Laisvės kovotojus, pastatyta daug partizanų kovoms atminti atminimo ženklų ir paminklų, tad juos tvarkyti ir prižiūrėti taip pat filialo rūpestis. Skaidrėse įamžintos akimirkos, kaip buvę tremtiniai ukmergiškiai dirba prie atminimo ženklų Pivonijos šile, Vaivadiškyje ir kitur.
Aktyviai vykdyta ir projektinė veikla – per metus 5 projektai. Organizuoti renginiai, edukacinės programos, dalyvauta mokymuose, seminaruose, paskaitose, konferencijose. Tremtiniai noriai dalyvauja LPKTS organizuojamose šventėse – visi vyko į dainų ir poezijos šventę „Leiskit į Tėvynę“ Utenoje, į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Filialas surengė nemažai ekskursijų, išvykų, dalyvavo žygiuose partizanų takais, parengė parodą LPKTS Ukmergės filialo 35-mečiui, birželio 14-ąją į Deltuvą vyko su savo vėliavnešiais Kaziu Daruliu ir Ričardu Šeiboku.
Visi šie darbai vykdomi ne vienerius metus, jie yra ir ateities planuose: prižiūrėti paminklus, atminimo ženklus pokario laisvės kovų dalyviams, tremtiniams, dalyvauti projektinėje veikloje, organizuoti renginius, minėjimus kartu su jaunimu, dalyvauti LPKTS organizuojamuose renginiuose. Labai svarbi užduotis artimiausiu metu – paminklų registravimas ir įteisinimas bendradarbiaujant su rajono savivaldybe. Taip pat numatoma tęsti leidybinę veiklą, organizuoti išvykas, stiprinti ryšius su filialais.
LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas, tardamas sveikinimo žodį, pabrėžė, kad Ukmergės filialas yra vienas iš aktyvesnių filialų, kurio indėlis yra svarus ir sąjungos veikloje. Jis kartu su filialo pirmininke įteikė padėkas aktyviausiems filialo nariams: Nijolei Gružauskienei, Danutei Darulienei, Alvydui Puišiui, Vlado Šlaito bibliotekos kraštotyros skyriaus vedėjai Vitai Jasionytei-Dagienei ir vyr. bibliotekininkei kraštotyrai Ritai Adomonytei, kurios labai padeda organizuojant renginius, knygų pristatymus, parodas. Sąjungos pirmininkas LPKTS III laipsnio žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“ įteikė Aldonai Rozmanienei.
Renginyje dalyvavo ir daug svečių: tai Seimo narė Indrė Kižienė, rajono savivaldybės meras Darius Varnas, vicemeras, tarybos nariai, Utenos filialo pirmininkė Emilija Tūbienė ir nariai. Vadovai dėkojo pirmininkei A. Kalesnikienei ir filialo nariams už prasmingą veiklą, kuri praturtina ir Ukmergės krašto istoriją, linkėjo ir toliau nesustoti ir puoselėti istorinę atmintį.
Veiklos ataskaitos pristatymą užbaigusi A. Kalesnikienė sakė: „Tremtys yra artima tema mums visiems palikusi skausmingą patirtį mūsų artimų žmonių: senelių, prosenelių širdyse, kurios nepavyksta užmiršti net ir po daugelio metų. Tai ne tik istorija, bet ir visos tautos atmintis: skausmo ir praradimo, išlikimo, išdrįsimo ir stiprybės“.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Vasario 22 dieną Lietuvos laisvės kovos įamžinimo sąjūdžio (LLKĮS) nario Algimanto Stalilionio pakviesti krašto istorijai neabejingi asmenys vyko į talką – į Raguvos miške tvarkė Lietuvos partizanų atminties vietas. LLKĮS yra pilietinė iniciatyva, jungianti akademinės bendruomenės narius, kraštotyrininkus, kūrėjus ir visus geros valios žmones, kurie puoselėja 1944–1953 metų Lietuvos partizaninio karo atminimą.
Susirinkęs nemažas būrelis iniciatyvių žmonių: žygeiviai, šauliai, Seimo narys Andrius Busila, su darbo priemonėmis (kirviais, pjūklais, kirtimo kardais) nuvyko į Raguvos mišką. Nors buvo truputį pašalę, bet reikėjo meistriškumo važiuoti dabarties miško keliukais. Dirbo kas ką galėjo, be nurodymų ir didelių planų. Darbai rikiavosi pagal aplinkybes. Svarbiausia yra noras ir šalia esantys bendraminčiai – seni keliautojai ar dalyvaujantys pirmą kartą.
Tvarkyta nežinomo partizano kapas, poeto partizano Broniaus Krivicko ir jo bendražygių bunkeriai, kovos bei žūties vietos. Raguvos miške partizanų bunkeryje 1952 m. rugsėjo 21 d. žuvo LLKS Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) Partizanų srities Visuomeninės dalies viršininkas, poetas Bronius Krivickas-Vilnius ir Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies viršininkas Mykolas Blinkevičius-Nemunas. Jie vietinių gyventojų slapčia yra palaidoti Putiliškių kaimo kapinėse.
Tą dieną ne tik dirbta, bet ir dainuota, diskutuota. Algimantas Stalilionis perskaitė poeto partizano Broniaus Krivicko eilėraštį:
„Mūsų liko gal iš šimto vienas.
Bet kova vis tęsias atkakli.
Užtat turim būt savam kely
Šimtą kartų tvirtesni nei plienas,
Nes per vėtrą švilpiančio metalo,
Per marias nelaimių ir kančių
Mūsų rankos lig dienų skaisčių
Vėliavą kovos išnešt privalo“.
Uždegtas laužas, šildytasi karšta arbata, bendrauta. Apie praeities į vykius kalbėjo raguviškis Jonas Balčiūnas, savanoriškai prižiūrintis partizanų kapus ir atmintinas vietas. Pasveikintas talkoje dalyvavęs Seimo narys Andrius Busila gražios sukakties proga. Puikiai padirbėta prisidedant prie atminties ženklų išsaugojimo.
Varėnoje įvyko kasmetinė konferencija, kurioje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo nariai aptarė nuveiktus praėjusių metų darbus, kalbėjo apie savo veiklą ateityje, pasidžiaugė į filialą atėjusiais naujais nariais ir vieni kitų bendryste. Varėnos „ešelonų brolius ir seses“ pasveikino ir jų aktyvia veikla pasidžiaugė kasmetinėje konferencijoje dalyvavę Varėnos rajono savivaldybės vadovai, svečiai.
Į savo būstinę Varėnos kultūros centro kino ir parodų salių patalpose gausiai susirinkusius Varėnos buvusius tremtinius ir politinius kalinius pirmiausia pasveikino LPKTS Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas. Jis kalbėjo apie praėjusių metų filialo veiklą, kurioje filialo nariai buvo tikrai aktyvūs. Aktyviausieji susirenka būstinėje kiekvieną ketvirtadienį: aptarti būsimus darbus, padainuoti tremties ir partizaniškų dainų, pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais. Taip pat pasidžiaugė, kad į filialo veiklą įsijungia nauji nariai, kurių tėvai, seneliai, kiti giminaičiai buvo partizanai, ryšininkai ar Sibirą iškentėję tremtiniai, politiniai kaliniai.
„Prabėgo metai, ir mes susirinkome peržvelgti ir įvertinti savo praėjusių metų veiklą. Sąrašuose Varėnos rajone dabar yra 235 buvę politiniai kaliniai tremtiniai, turintys nukentėjusiojo statusą. Aišku, šie sąrašai nėra tikslūs, nes jie gali būti išvykę pas vaikus ir ten gyvena arba jau palikę šį pasaulį ir palaidoti kitame rajone. LPKTS – viena iš gausiausių visuomeninių organizacijų, tačiau ir sparčiausiai mažėjančių narių skaičiumi. Gyvų tremtinių kasmet lieka mažiau ir mažiau, juk ir jauniausieji, tremtyje gimę, jau yra pensinio amžiaus. Todėl ir norisi savo veikla parodyti, kad mes dar esame, kad mes nepamiršome praeities, nepamiršome tų kančių, kurias teko iškęsti mūsų tėvams, broliams, sesėms, o ir mums patiems. Taip pat pritraukti naujų narių, jaunesnių, kurie turi giminystės ryšių su buvusiais politiniais kaliniais ar tremtiniais. Ir tai mums iš dalies pavyksta. Kasmet filialo narių gretos pasipildo 2–3 naujais nariais“, – kalbėjo J. Stramkauskas.
„2024 metais filialo nariai aktyviai dalyvavo valstybinių švenčių, kitų svarbių datų minėjimuose. Per metus filialas dalyvavo, surengė arba prisidėjo rengiant 22 tokius renginius. Keletą svarbesnių paminėsiu. Sausio mėnesį minėdami Laisvės gynėjų dieną, kartu su savivaldybe surengėme kilnojamą parodą, skirtą Antano Lukšos 100-osioms gimimo metinėms. Taip pat buvo pristatytas filmas „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Dalyvavome Vasario 16-osios minėjime prie savivaldybės. Kovo mėnesį pasveikinome ir išlydėjome į žygį „Aš einu už laisvę“ jaunuosius šaulius, žygį organizavo Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos jaunųjų šaulių būrelis, jame dalyvavo didelis būrys ir iš kitų mokyklų. Aš irgi dalyvavau šiame žygyje ir ėjau visą 12 kilometrų trasą.
Dalyvavome LGGRTC organizuotame Vaclovo Voverio-Žaibo žūties 75-ųjų metinių paminėjime jo žūties vietoje Žemaitėlių kaime, Alytaus rajone. Balandžio mėnesį Varėnoje įvyko mums reikšmingas respublikinis renginys – moksleivių dainų festivalis „Dainos iš tremties“. Jame dalyvavo gausus būrys kolektyvų iš įvairių respublikos rajonų. Mes taip pat dalyvavome padainuodami tremtinių dainą. Birželio mėnesį paminėjome svarbią mums, buvusiems tremtiniams, datą – Gedulo ir vilties dieną Varėnoje, prie paminklo tremtiniams ir prie buvusio NKVD pastato. Kartu su LPKT sąjungos nariais aš ir Jonas Vaičiulaitis Latvijos buvusių tremtinių kvietimu dalyvavome pažintinėje kelionėje po Latvijos atmintinas vietas. Liepos mėnesį dalyvavome Kasčiūnų kaime organizuotoje „Partizanų dainų popietėje“. Rugpjūčio mėnesį 22 filialo nariai dalyvavo respublikiniame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Ariogaloje, LGGRTC kvietimu dalyvavome Valdovų rūmuose surengtame filmo apie P. Plechavičiaus rinktinę premjeroje. Atsiliepdami į LPKTS organizuotą akciją „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“, Visų Šventųjų dieną uždegėme žvakučių prie tremtinių paminklo Varėnoje, prie Merkio rinktinės partizanų paminklo Senosios Varėnos kapinėse, Gudžių k., savanoriams Babriškių k. Lapkričio mėnesį surengėme ekskursiją į Kauną „Ąžuolo“ gimnazijos moksleiviams. Buvo aplankyta LPKTS buveinė, Karininkų ramovė ir buvusi Prezidentūra. Pagal gimnazistų atsiliepimus, ekskursija jiems paliko gerą įspūdį. Jie susikaupę klausėsi pasakojimo apie trėmimus, tremties vietas ir apie ekspozicijas, demonstruojamas nedideliame muziejuje, įrengtame LPKTS būstinėje“.
Filialo pirmininkas paminėjo, kad nariai nuolat dalyvauja LPKTS tarybos posėdžiuose, kituose sąjungos renginiuose, stengiasi palaikyti ryšį su visuomene, bendrauja ir bendradarbiauja su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazija, Varėnos kuopos šauliais, su kitų rajonų filialais. „Palaikome glaudų ryšį su rajono savivaldybe, jos vadovais. Jeigu reikia kokios nors pagalbos, visuomet gausi teigiamą atsaką. Be galo esame dėkingi merui už suteiktas mums patalpas ir sudarytas palankias sąlygas. Mes už patalpas nieko nemokame, neturime problemų ir su transportu, jei reikia kur nuvažiuoti. Malonu, kad mums neatsisako padėti ir paremia finansiškai UAB „Vytkerta“, vadovaujama Vyto Važgio, „Senukų“ direktorius Kęstutis Jurgelionis. Esame jiems labai dėkingi už suteiktą paramą. Nemažai lėšų paaukojo ir mūsų filialo nariai“, – kalbėjo J. Stramkauskas. „Noriu ypač padėkoti už aktyvų dalyvavimą mūsų filialo veikloje šiems nariams: Jadvygai Akulavičienei, Marijai Macidulskienei, Marytei Semsienei, Birutei Keršulienei, Aldonai Sikorskienei, Vincutei Valackienei, Marijai Vaitulevičienei, Auksei Makaravičienei, Pranui Lekavičiui, Jonui Vaičiulaičiui, Petrui Šimkūnui ir Rimui Stramkauskui. Taip pat ir kitiems mūsų filialo nariams, kurie prisidėjo ir prisideda prie mūsų veiklos“.
Filialo finansininkė Marytė Macidulskienė apžvelgė finansinius reikalus.
Į konferenciją susirinkusiuosius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Jis prisiminė pirmąjį steigiamąjį Varėnos buvusių tremtinių ir politinių kalinių skyriaus susirinkimą, kuris buvo gausus, pasidžiaugė ilgamečiu bendradarbiavimu: „Mūsų bendra iniciatyva Varėnoje buvo pradėtas moksleivių rašinių konkursas „Lietuvos laisvės ir kančių istorija“, respublikinis moksleivių renginys „Dainos iš tremties“. Meras taip pat kalbėjo, kad Varėnos rajono savivaldybės iniciatyva bendradarbiaujant su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru partizanų ir ryšininkų kapai bus pažymėti specialiu ženklu. „Labai džiaugiuosi, kad Varėnos filialas yra pavyzdinis. Linkiu Jums sveikatos, stiprybės“, – sakė meras.
Konferencijos dalyvius pasveikino Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Stasė Bingelienė. „Jūs man esate kiekvienas mielas, jumyse matau savo tėvų, taip pat nuėjusių tą sunkų kelią, istoriją. Ką mes galime padaryti dabar? Turime pas tremtinius, politinius kalinius atsivesti savo vaikus ir vaikaičius, kad šita visa istorija nebūtų tik istorija, kad tai būtų šeimos vertybė, kuri eitų į kitas kartas“.
Filialo narys, buvęs Varėnos rajono savivaldybės meras Kazimieras Velžys padėkojo visiems aktyviems nariams už darbą, taip pat išsakė rajono problemas, kurios rūpi ir buvusiems tremtiniams. Vienas iš jo pastebėjimų, kad Senojoje Varėnoje, M. K. Čiurlionio gimtinėje, iki šiol nėra Čiurlionio muziejaus.
Stramkauskas įteikė LPKTS nario pažymėjimus naujiems nariams, pakvietė juos aktyviai įsijungti į filialo veiklą. Jautriai nuskambėjo visų sudainuota tremties daina „Ešelonų broliai, ešelonų sesės…“. Konferencijos metu buvo pasveikinti jubiliatai Aldona Žilinskienė ir Rimas Stramkauskas, jiems sugiedota „Ilgiausių metų“, palinkėta stiprios sveikatos, aktyvios, širdžiai mielos veiklos.
Po renginio visi filialo nariai tradiciškai sustojo bendrai nuotraukai, o vėliau susėdo prie gausaus savo rankomis paruoštų vaišių stalo – pasivaišinti, pasižiūrėti nuotraukų iš buvusių renginių, pabendrauti, padainuoti patriotinių dainų.
Už puikų vadovavimą filialui padėkų sulaukęs J. Stramkauskas jautriai kalbėjo, jog jaučia savo asmeninę pareigą stengtis, kad partizaninių kovų ir tremčių istorija būtų prisimenama. „Prieš tremtinius, partizanus visada jaučiu skolą. Juk jie gynė Lietuvą ir žuvo už mus. Jei mes nieko nedarysim, tai jie, paguldę galvas už Lietuvos laisvę, jaunajai kartai taps mitiniai herojai, kaip kunigaikščiai Vytautas, Gediminas ar kiti. Partizanų vadus minim, o daug eilinių partizanų jau užmiršti, juos prisimena tik artimieji. Taip neturėtų būti. Mes turime kuo daugiau, kiek įmanoma, palikti jų atminties ženklų“.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Eugenijus Peikštenis pakvietė buvusius tremtinius būtinai dalytis prisiminimais, užrašyti juos: „Jūs dar žinote tikrąją istoriją, reikia rinkti prisiminimus, perduoti juos. Rinkti nors ir mažus faktelius, kurie irgi gali liudyti to meto istoriją“.
Apibendrindamas nuveiktus ir būsimus darbus, J. Stramkauskas sakė: „Mūsų rajone labai daug padaryta įamžinant laisvės kovotojų atminimą. Mums dabar reikia išlaikyti tai, kas padaryta, reikia pagal galimybes prižiūrėti paminklus, tvarkyti aplinką ir svarbiausia, ką mes dar galim, tai atmintinomis dienomis pagerbiant laisvės kovotojus jų žūties, palaidojimo vietose, kur stovi paminklai, kryželiai, uždegti žvakutes. Vienas iš svarbesnių renginių – tai moksleivių dainų festivalis „Dainos iš tremties“. Mums reikia būtinai prisidėti prie šio renginio organizavimo. Neseniai LPKTS valdyba paskelbė 6–12 klasių mokinių rašinių konkursą „Su Lietuva širdy“, skirtą XXXV Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydžio, įvyksiančio pirmą rugpjūčio šeštadienį, garbei. Su šio konkurso nuostatais supažindinau rajono švietimo skyrių, taip pat išsiuntinėjau rajono mokykloms. Galima ne tik per mokyklas, bet ir asmeniškai paraginti vaikaičius, pažįstamus vaikučius. Konkurso nugalėtojai bus apdovanojami sąskrydžio metu“.
Nepaprastai jautru visada matyti, kaip nuoširdžiai bendrauja susitikę bendražygiai, likimo broliai ir sesės – tie Sibire iškentėję ir daug baisumų patyrę, bet šviesiais veidais pagyvenę žmonės. Kiekvienas iš jų – atskira tremties istorija. Būtina jų prisiminimus įamžinti. Kad nė viena istorija nenueitų užmarštin. Kad jaunoji karta tai žinotų, brangintų ir saugotų.
Rūta AVERKIENĖ
Savaitgalį vykusiuose Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos ir tarybos posėdžiuose buvo aptarti buvusių tremtinių bendruomenei aktualūs klausimai, pateikta informacija apie valdybos darbą, pasiruošimas LPKTS XXXII ataskaitiniam suvažiavimui, kuris vyks kovo 29 d., šeštadienį, Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, 11 val. (suvažiavimo delegatų sąrašus siųsti sekretoriatui iki kovo 15 dienos). Išsamiai buvo pristatyta projektinė veikla, kalbėjo naujai išrinkti filialų pirmininkai: Antanas Vailionis – Druskininkų, Elena Povilaitienė – Klaipėdos, Emilija Tūbienė – Utenos ir Antanas Rašinskas – Šilalės.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos aktualijas apžvelgęs LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas kalbėjo apie rezoliucijas, kurias reikės paruošti artėjančiam suvažiavimui. Pirmininkas išreiškė susirūpinimą, jog į posėdžius atvyksta mažokai narių, tad kai reikia balsuoti svarbiais klausimais, nebūna kvorumo. Smarkiai brangstant pašto paslaugoms ir mažėjant prenumeratai, neaišku, koks laikraščio „Tremtinys“ tolesnis likimas. G. Rutkauskas kvietė teikti siūlymus ir pastabas rugpjūčio 2 d. vyksiančiam jubiliejiniam sąskrydžiui „Su Lietuva širdy“ ir kt.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila pasidalijo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu perduoti nebenaudojamus archyvus. Galbūt filialuose yra susikaupę nemaži archyvai: iš įvairių renginių, paminklų statymo, atidengimo, palaikų pargabenimo, partizanų palaikų perlaidojimo ir pan., taip pat tremtinių, politinių kalinių ar jų giminių prašymai, pareiškimai, nuotraukos, dokumentai, kuriuos norėtų perduoti LGGRTC. Visa ši archyvinė medžiaga būtų saugoma LGGRTC Memorialinio departamento Atminimų programų skyriuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, ir skirta naudotis istorikų tyrimams bei atminties išsaugojimui.
LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė atkreipė dėmesį, kad didelė problema – neįteisinti paminklai, kiti atminimą žymintys ženklai. Pavyzdys – Širvintose yra namas, ant kurio yra atminimo lentelė čia gyvenusiam politiniam kaliniui, vertėjui, kunigui Česlovui Kavaliauskui. Naujieji namo šeimininkai nori lentelę nukabinti. Kur ją dėti?
Projektinę veiklą pristatė kultūros vadybininkė Dalia Poškienė. Ji detaliai papasakojo, kam buvo rašyta projektai, kokia gauta finansinė parama, kokie projektai nebuvo finansuoti ir t. t. Ji dėkojo filialams, aktyviai dalyvaujantiems projektinėje veikloje, bei išvardijo juos: Radviliškio, Pakruojo, Širvintų, Jurbarko, Šiaulių, Šilutės, Šilalės, Ukmergės, Utenos, Varėnos, Alytaus, Klaipėdos r., Kretingos, Kauno ir Vilniaus skyrius. Taip pat kvietė atidžiau teikti ataskaitas, nes atsiskaitymas yra labai svarbu.
Kaip vykdoma veikla, kas gero nuveikta ir su kokiomis problemomis susiduria, kalbėjo prisistatę naujai išrinkti filialų pirmininkai. E. Povilaitienė, Klaipėdos skyriaus pirmininkė, pasakojo apie puikiai pavykusius renginius ir ateities planus, A. Vailionis pasidžiaugė, kad Druskininkų filialo nariai aktyviai dalyvauja veikloje, nario mokestį moka beveik 98 proc. narių. E. Tūbienė, dirbanti ir Utenos krašto istorinės atminties komisijoje, vykdo projektą, nors dar finansavimas negautas, – filmuoja vyresnio amžiaus buvusių tremtinių pasakojimus. A. Rašinskas vardijo, kiek pastatyta paminklų, kokie darbai atlikti. Norėtų įamžinti karių savanorių kapus, rašė projektus, bet atsakymas neigiamas. Jis atkreipė dėmesį, kad LPKT sąjungoje nėra Garbės pirmininkų portretų.
Tarybos posėdžio metu pasveikinti jubiliatai, himną padėjo sugiedoti ir keletą partizaniškų dainų atliko Kauno Vytauto Didžiojo 2-osios šaulių rinktinės ansamblis „Žaibas“.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Gausiai susirinkę Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Druskininkų filialo nariai 2025-uosius pradėjo pirmajame metiniame susirinkime. Pagal seną tradiciją, Druskininkų filialo nariai susirenka pabendrauti ir aptarti filialo reikalų kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį. Tokie reguliarūs susitikimai padeda organizacijai visada būti informuotai apie aktualijas, aptarti situaciją Lietuvoje ir už jos ribų, dalytis idėjomis bei planuoti ateities veiklas.
Susirinkimo metu filialo pirmininkas Antanas Vailionis pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Druskininkų filialo nariai aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose: keliavo po partizanų bunkerius, prisimindami kovotojų už laisvę istorijas, o tremtinių choras dalyvavo Lietuvos šimtmečio dainų šventėje bei tradiciniame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“, Ariogaloje. Laisvės kovų dainos skambėjo ir Partizanų dainų festivalyje „Laisvės kelias“ Druskininkų „Atgimimo“ mokykloje, kur susirinko jaunieji dainorėliai iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Be praėjusių metų rezultatų aptarimo, susirinkime buvo diskutuojama apie ateities planus ir tolesnę veiklą. Aptarti nauji projektai, renginiai ir iniciatyvos, kurios padės dar labiau stiprinti bendruomenę ir skleisti laisvės idėjas.
Susirinkimo pabaigoje buvo pagerbtas monsinjoro Alfonso Svarinsko atminimas. Šiais metais šiai ryškiai asmenybei būtų sukakę 100 metų. Monsinjoras Svarinskas pasižymėjo giliu tikėjimu ir patriotizmu, jo veikla apėmė dvasinę tarnystę, pasipriešinimą sovietų valdžiai ir aktyvų dalyvavimą tautos gyvenime. Jo gyvenimas buvo kupinas išbandymų, tačiau jis išliko nepalaužiamas ir ištikimas savo idealams. Jo pavyzdys primena, kad tikra laisvė prasideda žmogaus viduje – gebėjime atsilaikyti prieš neteisybę ir saugoti dvasinę nepriklausomybę.
Filialo nariai peržiūrėjo dokumentinį filmą apie Alfonsą Svarinską, kurio turinį papildė Eugenija Sidaravičiūtė, o prisiminimais apie monsinjorą pasidalijo Angelė Priekulienė. Ši pagarbos akimirka dar kartą priminė apie laisvės kovotojų svarbą ir jų neįkainojamą indėlį į Lietuvos istoriją. Jų gyvenimai liudija, kad tautos dvasia stipriausia tuomet, kai atsiranda drąsių žmonių, gebančių pasiaukoti bendrajam gėriui.
Tokie susitikimai ne tik stiprina bendruomenę, bet ir primena apie svarbias istorines asmenybes bei įvykus, kurie formavo mūsų tautos tapatybę ir vertybes. Jie skatina susimąstyti apie laisvės prasmę – ar ji yra tik politinė nepriklausomybė, ar ir kiekvieno žmogaus vidinė harmonija ir atsakomybė už savo bei bendruomenės ateitį. Istorija moko, kad laisvė nėra duotybė, o nuolatinė pastanga, reikalaujanti išminties, drąsos ir solidarumo.
LPKTS Druskininkų filialo inf. ir nuotr.
„Lietuva, Lietuva, tu gražiausia šalis, Lietuva, Lietuva, tu motulės širdis“, – tokiais žodžiais vasario 13 d. Jurbarko vaikų darželio vaikučiai pradėjo švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Prie jų prisijungė ir Jurbarko kultūros centro buvusių politinių kalinių ir tremtinių ansamblis „Versmė“, vadovaujamas Arūno Samio.
Šventė buvo graži. Dainavo mažieji, dainavo ansamblis. Pasiklausėme vaikų deklamuojamų eilėraščių, pažaidėme kartu. Jurbarko kultūros centro režisierė Danutė Budrytė-Samienė trumpai papasakojo vaikams apie tremtį. Akcentavo, kokia yra brangi Laisvė ir kaip yra gera laisvai švęsti Lietuvos gimtadienį.
Miela ir malonu pasidžiaugti mažąja karta. LPKTS Jurbarko filialo valdybos pirmininkė Irina Pažereckienė dovanojo vaikučiams pasakų knygelių.
Vasario 16-ąją buvę tremtiniai dalyvavo šv. Mišių aukoje Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje. Kartu su kitomis vėliavomis Algimantas Istratijus garbingai įnešė ir tremtinių vėliavą. Po šv. Mišių prie Vytauto didžiojo paminklo vyko minėjimas. Jam pasibaigus – bėgimas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Bėgime dalyvavo per 300 jurbarkiečių.
Ansamblis „Versmė“ su savo programa išvyko į Girdžių kultūros centrą. Mus pasitiko kultūros centro direktorius Algimantas Vizbara. Gražiomis eilėmis pradėjo renginį Loreta ir Algimantas. Mūsų ansamblio „Versmė“ koncertą paįvairino Jurbarko kultūros centro režisierė Danutė Budrytė-Samienė, skaitydama gražius ir jautrius eilėraščius.
Pabaigoje visi kartu padainavome K. Vasiliausko dainą „Žemėj Lietuvos“. Grįžome namo kupini malonių įspūdžių.
Irina PAŽERECKIENĖ
1949 m. vasario 2–22 dienomis partizanų vadų suvažiavimas buvo neeilinis – tiek atstovavimo prasme (dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos), tiek atliktų darbų kiekiu ir kokybe, vyko pasitarimai ir konsultacijos. Suvažiavimas įvyko Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje, tarp Baisogalos ir Radviliškio, Minaičių kaime. Pietų Lietuvos sričiai atstovavo Adolfas Ramanauskas-Vanagas (Pietų Lietuvos srities vadas), Aleksandras Grybinas-Faustas (Tauro apygardos vadas), Rytų Lietuvos sričiai – Juozas Šibaila-Merainis (BDPS Prezidiumo visuomeninės dalies viršininkas), Vakarų Lietuvos sričiai – Petras Bartkus-Žadgaila (BDPS Prezidiumo sekretorius), Vytautas Gužas-Kardas (Vakarų srities štabo viršininkas), Leonardas Grigonis-Užpalis (Prisikėlimo apygardos vadas), Bronius Liesys-Naktis (Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas), taip pat Jonas Žemaitis-Vytautas (BDPS Prezidiumo pirmininkas).
Nors pusę metų vyko paruošiamasis darbas, konsultacijos, suvažiavimas vyko ilgai – 20 dienų. Jame buvo apsvarstyti 23 klausimai. Vienas iš jų – organizacijos pavadinimo pakeitimas. Konstatuota, kad Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) pavadinimą gali panaudoti MGB, ir norint išvengti painiavos, 1949 m. vasario 10 d. organizacijai suteiktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (toliau – LLKS) pavadinimas.
Suvažiavime buvo pristatyti tokie svarbūs Sąjūdžio dokumentai, kaip statutas, Sąjūdžio politinė programa, taktikos kryptys. Sąjūdžio statutą buvo nutarta toliau tobulinti, priimant dvi jo dalis.
Politinę programą pristatė jos autorius J. Šibaila-Merainis. Ją sudarė 12 punktų. Programoje buvo akcentuojama, kad galutinis kovos tikslas – parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas 1920–1926 m. pavyzdžiu.
Ši programa buvo išdėstyta Deklaracijoje, pasirašytoje vasario 16 d. Svarbu, kad šiame dokumente buvo išlaikyti Pietų Lietuvos srities vadovybės, BDPS Prezidiumo deklaracijos principai, papildant juos kokybiškai naujais aspektais. Taip buvo stengiamasi išlaikyti vyriausiosios vadovybės tęstinumą (ypač svarbu tai buvo dėl santykių su užsieniu). Visi aštuoni Deklaracijos signatarai žuvo nesulaukę laisvos ir nepriklausomos Lietuvos atkūrimo.
Vasario 16-osios išvakarėse Minaičių kaime vyko LLKS tarybos Deklaracijos paskelbimo 76-erių metų minėjimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialo nariai. Jie prie paminklo LLKS Deklaracijai ir jos signatarams atminti uždegė žvakelių, aplankė klėtelėje įrengtą ekspoziciją.
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną LPKTS Kauno filialo nariai pradėjo švęsti dalyvaudami šv. Mišiose, kurias aukojo kapelionas kun. Tomas Karklys, Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Vėliau dalyvavo šventiniame minėjime Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, kur padėjo gėlių puokštes prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo. Iš minėjimo sugrįžę į savo būstinę, klausėsi buvusių tremtinių choro „Ilgesys“ koncerto. Šia prasminga proga Kauno filialo gretas papildė dvi naujos narės. LPKTS pirmininko pavaduotojas Juozas Savickas tremtinio pažymėjimus įteikė buvusiai Irkutsko sr. tremtinei Marytei Bandonienei ir Editai Nedzinskei.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Istorinės atminties puoselėjimo renginys, skirtas Vasario 16-ajai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje subūrė nemažą būrį lankytojų. Pristatyta unikali Europos Parlamento nario, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario prof. Liudo Mažylio kolekcija „Vasario 16-osios Akto signatarų autografai“. Ši sukaupta kolekcija atspindi įvairialypes signatarų asmenybes, visai nežinomas ar mažiau pažįstamas jų biografijos detales. Tai tikrai unikali proga geriau pažinti tuos, kurių ryžto ir diplomatinio išmanumo dėka 1918 m. buvo atkurta Lietuvos valstybė.
Akto atradimas Berlyne paskatino profesorių toliau gilintis į signatarų asmenybes, jų veiklą įvairiais gyvenimo laikotarpiais. O pirmieji autografai asmeninėje prof. L. Mažylio kolekcijoje atsirado dar 2015 m., kai juos aptiko savo šeimos archyve. Parodoje eksponuojami laiškai, atvirlaiškiai, išleisti pašto ženklai ir kitokie dokumentai, atskleidžiantys išskirtinių asmenybių neeilinius vaidmenis.
Kita paroda „Vasario 16-osios istorijos fragmentai nuotraukose ir kituose leidiniuose“ iš LGGRTC Sekretoriato vyresniojo patarėjo, XXVII knygos mėgėjų draugijos nario dr. Raimundo Kaminsko kolekcinių rinkinių. Metraštininku vadinamas dr. R. Kaminskas, pristatydamas parodą, pasidalijo domėjimosi istorija pradžią, pateikė retų leidinių, bylojančių apie Vasario 16-osios minėjimus išeivijoje. Parodos autorius parengė ir išsamų pranešimą apie Vasario 16-osios reikšmę Lietuvai, apie Nepriklausomybės apgynimą ir atkūrimą Kovo 11-ąją, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą Kaune, Lietuvoje.
Kas mums Vasario 16-oji, kaip ji vertinama jaunimo, studentijos ir vyresnio amžiaus žmonių, kalbėjo Kauno TAU rektorė prof. Nijolė Petronėlė Večkienė.
Renginio metu buvo apžvelgtos ir pristatytos knygos „Signatarų genealogijos. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai“ (išleido Pasaulio lietuvių centras). Knygos parengimą ir išleidimą inicijavo asociacija „Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija“ (vadovė Kristina Giedraitienė). Joje – dvidešimt Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų genealoginių schemų su apžvalginiais straipsniais, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės, o didžioji dalis publikuojamų nuotraukų ir archyvinių dokumentų publikuojama pirmą kartą. Kiti leidiniai, kuriuose spausdinami straipsniai apie Vasario 16-osios Akto signatarus – XXVII knygos mėgėjų Metraščio 7 ir 8 tomai.
Parodas, veikiančias LPKTS, kviečiame aplankyti iki kovo 10 d.
Dalia POŠKIENĖ
Grupelė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės filialo narių turėjo puikią galimybę išsamiau susipažinti su atnaujinta informatyvia Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus ekspozicija. Muziejaus darbuotojo istoriko, buvusio tremtinio Jono Gustaičio įdomaus pasakojimo Dėka pagilino žinias apie laisvės kovas Sūduvos krašte 1945–1952 m. Istorikas priminė ir Lietuvos gyventojų tremtis 1941–1953 m. Surinkti eksponatai, fotografijos, sukaupta ir susisteminta istorine medžiaga: asmeniniai laisvės kovotojų daiktai, atkurtos uniformos, surinkti ginklai, leidiniai, atsiminimai, žuvusių partizanų įkapės, rastos jų žūties ar užkasimo vietose, išlikę dokumentai, darbo įrankiai, tremtinių rūbai, rankdarbiai liudijantys patirtą skurdą, badą, kančias ir lageriuose ar tremtyje išsaugotą tikėjimą bei viltį.
Marijampolės politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva 1993 m. lapkritį Marijampolėje duris lankytojams atvėrė Tauro apygardos partizanų ir pokario ginkluotos kovos atminties, tremties muziejus – vienas pirmųjų tokio pobūdžio muziejų, įkurtų Lietuvoje. Jam vadovauti pradėjo buvusi partizanų ryšininkė, politinė kalinė ir tremtinė Aldona Sabaitytė-Vilutienė, kuri pagrįstai nusipelnė ir muziejaus įkūrėjos vardo. Pirmieji eksponatai: kryželiai, rožiniai, pagaminti iš duonos, siuvinėtos servetėlės, pagalvėlių užvilkimai, laiškai ant medžio tošies ir kt., buvo gaminti Marijampolės kalėjime, Intos, Irkutsko, Mordovijos, Krasnojarsko ir kt. sovietiniuose lageriuose ar tremtyje.
1999 m. įrengtos naujos ekspozicinės erdvės, skirtos Tauro apygardos partizanų kovas bei tremtis įamžinti. 2019–2021 m. buvo vykdomi ekspozicijų atnaujinimo darbai. Galėjome pamatyti kaip atrodė NKVD, KGB tardytojo kabinetas, kalėjimo kamera, kalinių ir tremtinių drabužiai.
Buvę tremtiniai turėjo progą padėkoti pirmosios Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus vadovės, buvusios partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Aldonos Sabaitytės-Vilutienės sūnui Gintarui Vilučiui (įmonės Ekosta, UAB vadovas), šio muziejaus įkūrimo, buvusių politinių kalinių ir tremtinių veiklos, kultūros renginių mecenatui.
Laimutė KRAUKŠLIENĖ
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Utenos filialo ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas prasidėjo himnu, kurį kartu su gausiai susirinkusiais filialo nariais ir svečiais sugiedojo Utenos kultūros centro moterų choras „Selija“ (vadovė Sandra Čipkutė). Susirinkimo metu išklausytos ataskaitos, gausūs ir nuoširdūs svečių sveikinimai, vyko pirmininko rinkimai. LPKTS Utenos filialo pirmininke išrinkta Emilija Tūbienė, iš septynių žmonių patvirtinta nauja valdyba. Prasmingais įvertinimais ir gražiais žodžiais padėkota buvusiai pirmininkei Jarūnei Kandratavičienei, per dvejus metus subūrusiai narius ir sėkmingai atgaivinusiai filialo veiklą.
Tylos minute pagerbus į Amžinybę išėjusius filialo narius, išrinkta susirinkimo pirmininkė ir sekretorė, patvirtinta darbotvarkė. Pirmininkė J. Kandratavičienė pateikė veiklos ataskaitą nuo 2022 m., kai rugpjūčio 1 dieną įvyko bendras susirinkimas su bendrijos nariais. Dalyvavo LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas, bendrijos Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė ir keli nariai. „Tokia po ilgos pertraukos buvo pradžia: septyni nariai, filialo antspaudas ir suplyšusi vėliava,“ – apie filialo atgaivinimą su šypsena pasakojo Jarūnė.
2022 m. lapkričio 18 d. įvyko pirmasis susirinkimas, kuriame dalyvavo jau 26 buvę tremtiniai. Buvo aptartas ateinančių metų veiklos planas, kokius darbus reikėtų pirmiausia padaryti. Taip žingsnis po žingsnio filialas judėjo į priekį. Per praėjusius metus įstojo 14 naujų narių. Dabar filiale yra 61 narys. 2024 m. septyniolika narių šventė jubiliejinius gimtadienius, visi pasveikinti savaitraštyje ,,Tremtinys“, padovanota savaitraščio prenumerata.
Filialo nariai nuolat dalyvauja valstybinėse šventėse – Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir kituose renginiuose. Po iškilmingos dalies renkasi TS-LKD būstinėje, kur prie arbatos pasikalba apie rūpimus klausimus, dalijasi prisiminimais, pasveikina narius, negalinčius atvykti dėl sveikatos problemų.
Svarbus filialo darbas – daug jėgų pareikalavęs partizanų žūties vietos įamžinimas Užpalių seniūnijoje, Kušlių miške. Buvo pastatytas metalinis kryžius, sutvarkyta aplinka aplink partizanų žūties vietą, pagaminta atminimo lentelė su žuvusių partizanų pavardėmis ir slapyvardžiais. Organizuota iškilminga paminklo atidengimo šventė, kuri Gintaro Bikero dėka įamžinta dokumentiniame filme.
Prie paminklo Liūto rinktinės partizanams atminti nuimta sukrypusi medinė tvorelė, sutvarkyta aplinka. Tačiau labai trūksta informacinių rodyklių, nukreipiančių bunkerio link. Kreiptasi į savivaldybės kultūros skyrių dėl partizanų bunkerio ženklinimo rodyklių parengimo.
Kiekvienais metais filialo nariai dalyvauja Gedulo ir vilties dienos renginiuose Laisvės kovų muziejuje, kur skaitomos iš Utenos rajono 1951–1952 m. ištremtų žmonių pavardės. „Visada prie paminklinio vagono dedame gėles, uždegame žvakes. Šiuo metu vagono stovis kritinis, buvusiems tremtiniams ši vieta yra labai svarbi. Dėl remonto kreipėmės į Utenos rajono savivaldybės merą,“– su nuoskauda kalbėjo J. Kandratavičienė.
LPKTS Utenos filialas bendradarbiauja su kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Kartu su POLO organizacija dalyvauja renginiuose ,,Kultūra gydo“, „Vilties kelias“, „Mes už gyvenimą“ ir kt.
Dalyvavo seminare apie savanorystę ir kartų solidarumą, skirtą buvusiems tremtiniams ir jų šeimų nariams. Seminarą rengė LPKT bendrijos pirmininkė Zita Mackevičienė. Filialo narė Emilija Tūbienė deleguota į Utenos krašto istorinės atminties komisiją.
Visiems dalyvavusiesiems ir miesto bendruomenei nepamirštamą įspūdį paliko birželio 15 d. vykusi Respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė ,,Leiskit į Tėvynę“. Filialo nariai aktyviai dalyvavo pasiruošimo darbuose, pasirūpino sunkiai vaikščiojančiaisiais, kad galėtų atvykti į šventę.
Kandratavičienė nuoširdžiai padėkojo už bendrystę ir įvairiapusę pagalbą organizuojant renginius Užpalių seniūnijos seniūnui Eugenijui Keraminui, Utenos kultūros centro Užpalių skyriaus organizatorei Birutei Minutkienei, Utenos rajono savivaldybės vicemerui Rimantui Dijokui, filialo nariams, valdybai, pavaduotojai Irenai Ragauskienei, sekretorei Valentinai Gimbutienei, Emilijai Tūbienei, Viktorijai Baltuškienei, rėmėjams ir visiems pagalbininkams, be kurių nuoširdžios paramos ir pagalbos veikla sunkiai įsivaizduojama.
LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila, dėkodamas J. Kandratavičienei už aktyvią veiklą ir įvertindamas jos pastangas ir ryžtą prikelti Utenos buvusių tremtinių filialą, įteikė LPKTS garbės kryžių. Jarūnės darbštumą ir gerus darbus vardijo ir pasveikinti, ir padėkoti atvykę svečiai: LR Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Utenos rajono savivaldybės vicemeras Rimantas Dijokas, savivaldybės tarybos narė Kristina Gogelienė, LPKTB Utenos skyriaus pirmininkė Zita Mackevičienė, LPKTS Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė su komanda ir gausiomis dovanomis.
Kaip jau buvo minėta, naująja pirmininke išrinkta Emilija Tūbienė, valdybos nariai: Viktorija Baltuškienė, Laima Dicevičienė, Valentina Gimbutienė, Rita Janulienė, Rima Kulikauskienė, Irena Ragauskienė ir Stasys Stukas. Naujai išrinktai pirmininkei ir valdybai palinkėta sėkmingai tęsti pradėtus darbus, nepritrūkti išradingumo, kad pradėta veikla toliau klestėtų ir garsintų Uteną.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Sausio 13-oji Lietuvoje yra laba svarbi data, nes ji simbolizuoja laisvės ir nepriklausomybės gynimą. Prieš 34 metus 1991 metų sausio 13 dieną lietuviai apgynė savo laisvę. Ši diena svarbi ir buvusiems tremtiniams, politiniams kaliniams. Daugelyje Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos filialų vyko atminimo popietės. Viename iš jų – „Laisvės kovotojams atminti“, kurį organizavo LPKTS Širvintų filialas (pirmininkė Irena Vasiliauskienė), su programa dalyvavo ir kauniečiai: rašytojas Stanislovas Abromavičius, LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila. Rengio vedėjai – Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Alma Kanapienienė, l. e. p. direktorė Vaiva Daugėlienė.
Ypatingas dovanas bibliotekai įteikė S. Abromavičius: Igno Šeiniaus dvitomį, „Ūžė žalia giria“, „Žalias Velnias“, „Didžioji kova“ ir kt. Šis kraštas rašytojui itin svarbus, nes nemažai laiko skirta pasipriešinimo kovų tyrinėjimui ir aprašymui šiame regione. 1995 metais pasirodė pirmoji S. Abromavičiaus knyga „Žalio Velnio takais“ apie Didžiosios kovos apygardą (DKA), kuriai priklausė Vilniaus, Trakų, Kaišiadorių, Širvintų, Molėtų, Ukmergės rajonai ir rytinės Kauno apylinkės. Papildyta naujais dokumentais ir liudijimais 1999 m. išleista knyga „Didžioji kova“. Vėliau pasirodė knyga „Žalias Velnias“, pasakojanti apie partizaninio karo kovas. Rašytojas pasidalijo ir knygų apie tremtis priešistore. Surinkti, užrašyti buvusių tremtinių atsiminimai, jų šeimų likimai. Keturios knygos „Tremties vaikai“, jaunajam skaitytojui skirta „Vaikystė Sibiro toliuose“, knyga „Childhood in forced exile“, pasiekusi atokiausiuose Pasaulio kraštuose gyvenančius lietuvius. Renginyje atversta ir naujausioji rašytojo knyga „Atminties verpetuose“. LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila kalbėjo apie laisvės kovų įprasminimą, Sąjungos veiklos sklaidą.
Širvintų rajono Igno Šeiniaus viešąją biblioteką papuošė kauniečių atvežta ukrainiečių dailininkų paroda „Tremtis“. Parodos kuratorė Elvira Drozdova, dailininkai Andrej Jermolenko, Nikita Titov, Oleksej Kustovsky, Sergii Brylov savo darbuose pasakoja apie kovojančią Ukrainą. Paroda skirta Krymo totorių tautos genocido 80-mečiui.
Kitas įsimintinas renginys vyko Kaune, LPKTS buveinėje. Pagerbtas Sausio 13-ąją prie TV bokšto žuvusio Tito Masiulio atminimas. Apie jo vaikystę, keliones, apie pilietinę brandą pasakojo Tito Masiulio Mama Vitalija Krivickienė. Jos prisiminimus papildė Tito sesuo Giedrė Prialgauskienė. Išsaugoti fotografuoti kadrai, virtę nepaprastais vaizdiniais, šių moterų dėka eksponuojami parodoje „Laisvės ir kalnų šauksmas“. Parodą papildė ir S. Abromavičiaus knyga apie Tito Masiulio gyvenimą ir žygdarbį „Gyvenkit laisvi ir laimingi“, Živilės Baltės sukurta poema „Titas“. T. Masiulio mama, saugojanti sūnaus atminimą, prisideda ir prie unikalių paveikslų iš skiautinių kūrimu. Ji aktyvi Kauno klubo „Skiaučių menas“ narė. Dalis darbų, skirtų istoriniams ženklams, eksponuojama LPKTS Kauno filialo patalpose.
Laisvės gynėjų dienai skirtame renginyje dalyvavo pirmasis LK Kauno savanorių rinktinės vadas, ats. mjr. Vitalijus Edvardas Straleckas. Garbusis svečias pasakojo apie mažai kam iki šiol žinomus sausio 8–13 dienų įvykius. Sausio 8 d. jis sulaukė Krašto apsaugos departamento direktoriaus Audriaus Butkevičiaus prašymo padėti ginti Parlamentą. Dar tą pačią dieną į Vilnių buvo išsiųsta 100 žmonių. Sausio 9-ąją sostinės link pajudėjo dar pusšimtis. Gynybos štabui, kurį sudarė aštuoni žmonės, vadovavo A. Butkevičius. Štabo viršininku buvo paskirtas plk. Jonas Gečas. Kauno rinktinės vadui V. E. Straleckui buvo patikėta vidaus tvarka. Dalis savanorių budėjo pirmame ir antrame aukštuose, likę – ant Aukščiausiosios Tarybos stogo. Jis buvo užminuotas, susmaigstyti strypai, jei rusų okupantai bandytų brautis vidun pro stogą. Sausio 8–9 d. savanoriams teko kovoti su „Jedinstvos“ žmonėmis. Svečias pasakojo apie tuometinių jaunųjų karių jauseną, ryžtą, priesaikos priėmimą ir žuvusiųjų aukos reikšmę Laisvės gynime. Mjr. V. E. Stralecko pasakojimą apie Parlamento gynimą, apie Kauno „Sąjūdį“ papildė istoriniais dokumentiniais kadrais, kuriuos užfiksavo Kauno „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės, tarybos ir „Sąjūdžio“ Seimo narys. Leonas Vytautas Glinskis. Dokumentinio filmo apie Sausio 13-ąją „Laužai prie parlamento“ kadrai ne vieną sujaudino, kvietė susimąstyti, kokia Laisvės kaina ir kaip ją saugojame šiandien.
Apie Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos įprasminimą kalbėjo visuomenininkas, LGGRTC sekretoriato vyresnysis patarėjas dr. Raimundas Kaminskas. Dainavo buvusių tremtinių choras „Ilgesys“ (vadovai – Bronė Paulavičienė, Mindaugas Šikšnius).
Skaitytojus kviečiame aplankyti veikiančias parodas, o knygynėlyje yra ir minėtų knygų.
Dalia Poškienė
Žodžiai iš legendinės dainos „Broli, neverk“, sukurtos 1991 metais Šiauliuose. Taigi prieš 34 metus po Sausio 13-osios nakties įvykių susibūrę Šiaulių muzikantai įrašė bendrą dainą sovietinio teroro aukoms atminti. Teksto autorius – Paulius Arlauskas, muzikos autoriai – Aurelijus Ščiuka ir Gediminas Dapkevičius. Sausio 13-oji primena mums didžiausią vertybę – Laisvę, už kurią gyvybes paaukojo Lietuvos žmonės.
Marijampolėje Laisvės dienos minėjimo renginiai prasidėjo tradicine pilietine akcija „Pergalės šviesa“. Aštuntą valandą ryto languose vėl degė žvakės, simbolizuodamos šviesą, vienybę ir viltį. Vidurdienį Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje šv. Mišias už Laisvės gynėjus aukojo Marijampolės įgulos kapelionas mjr. Edvardas Baniulis. Susirinkome, kaip sakė kapelionas, tam, kad dėkotume. Dėkotume žuvusiems, stovėjusiems tą naktį, visiems dalyvavusiems, padėjusiems… Ta naktis buvo kitokia. Tyla kitokia, laukimas kitoks, maistas, kurį atsinešė (ar atnešė močiutės), buvo kitoks. Tąnakt apsikabinę tokią vienybę jautė, ir niekas nesivaržė ašarų… Skambėjo dainos. Ir partizanų, ir karo. Po įvykių dažnas klausė savęs – ar dar susirinktume, ar dar pajaustume tą patį. Ši diena gali mus daug ko pamokyti. Kaip daug galime pasiekti be pavydo, be pykčio, be melo. Tik turintys drąsą ir dvasines vertybes aukosis už Tėvynę, už šeimą, už ištikimybę.
Po šv. Mišių Atminties valandai marijampoliečiai rinkosi senosiose Marijampolės kapinėse, norėdami pagerbti šviesų Laisvės gynėjo Rimanto Juknevičiaus atminimą. Amžinojo poilsio atgulė, kritęs nuo rusų kulkos prie Televizijos bokšto. Dalyvavo Rimanto mama Vanda ir jaunesnysis Rimanto brolis Tomas su šeima, Marijampolės savivaldybės vadovai, Tarybos nariai, TS-LKD ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Marijampolės filialo nariai bei gausus būrys marijampoliečių, kariuomenės, jaunimo atstovų. Rimanto Juknevičiaus atminimas pagerbtas tylos minute, prie paminklo padėta gėlių, uždegta žvakių.
Miesto gatvėse vyko tradicinis Sausio 13-osios bėgimas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Bėgimą kasmet inicijuoja ir kartu bėga Sūduvos gimnazijos, kurią baigė Rimantas Juknevičius, kūno kultūros mokytojas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys Valdas Pileckas. Lietuvos valstybės vėliavos spalvomis pasipuošę bėgikai startuoja nuo gimnazijos ir baigia prie senųjų miesto kapinių. Dalyvavo apie šimtas bėgikų.
Vakare prie laužų J. Basanavičiaus aikštėje, rankomis susikibo mažas, jaunas ir Sausio 13-osios įvykius išgyvenęs marijampolietis ir… širdies šiluma susiliejo su laužų kaitra, skambėjo dainos kartu su operos solistu Liudu Mikalausku ir moderniojo folkloro grupe „Balti vėjai“.
„Spindulio“ kino teatre pristatytas dokumentinio filmas „Prezidentas“ – kūrinys apie Vienybės ir Laisvės vertę – apie prezidentą Valdą Adamkų, jo požiūrį į Lietuvą, meilę gimtajai šaliai ir žmonai Almai.
Sausio įvykių nuotaikos, įspūdžiai liko mūsų jausmuose, mintyse – kovoti reikia vien tam, kad būtume, kad įsirašytume į demokratinių, suverenių tautų grupę. Ši diena mūsų atmintyje išlieka kaip Laisvės gynimo ir Tautos vienybės diena. Apie laisvą Lietuvą daug metų svajojome, dabar – laisvę turime, patriotiška drąsa ir pasiaukojimas padėjo ją sukurti. Stovėjo beginkliai. Vienybė ir laisvės troškimas buvo didesnis už pavojus, už grėsmę. Jaunimui reikia nuolat priminti, kodėl ir kaip viskas vyko. Tai mūsų istorija, mūsų kova. Laisvę pasiekėme ne ginklais, o daina. Ir to niekada nereikia pamiršti. Budėkim, branginkim ir puoselėkim Laisvę, istoriją pasakokim vaikams, nebijokim, prireikus ją ginti.
Laimutė Kraukšlienė
Sausio 12 dieną Ukmergės rajone buvo paminėta skaudi sukaktis – prisiminti prieš 80 metų Lėno miške žuvę Lietuvos partizanai. Minėjimas prasidėjo Ukmergėje prie 1996 metais atidengto paminklo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui sugiedojus Lietuvos himną. Tylos minute susirinkusieji pagerbė laisvės kovotojus, kurie savo pasiryžimu kovoti, meile Tėvynei, pasiekė, kad mes galėtume gyventi laisvoje Lietuvoje.
LR Seimo narys Vytautas Sinica pabrėžė partizanų didvyriškumą ir kai kurių veikėjų bandymus iškraipyti istorijos faktus, apšmeižti laisvės kovotojus, pateikti visuomenei klaidingą nuomonę. Renginio vedėja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkė Aldona Kalesnikienė pakvietė padėti gėlių ir uždegti žvakeles Juozo Krikštaponio atminimui.
Dalyviai nuvyko į 1945 metų sausio 12 dieną Lėno miške vykusio mūšio vietą. Ten prie obelisko, skirto Vyčio apygardos žuvusiems partizanams, tylos minute pagerbtas miškuose kovojusių ir žuvusių jaunuolių atminimas. Partizanų žūties vietoje buvo uždegta žvakelių, o istorikai Vladas Kovarskas ir Gintaras Vaičiūnas papasakojo apie vykusį Lėno mūšį ir žuvusius kovotojus.
Vėliau žygio dalyviai vyko į Lėno Šv. Antano Paduviečio bažnyčią, kur Jo Eminencija, vyskupas Jonas Kauneckas aukojo šv. Mišias už partizanus, laisvės kovotojus. Po šv. Mišių Lėno kapinėse prie mūšyje žuvusiems laisvės kovotojams Dirsės sukurto paminklo A. Kalesnikienė kalbėjo, kad patriotiškumo idėja, meilė Tėvynei ir viltis drąsino jaunuolius stoti į kovą su priešu. Ir tą istoriją turime prisiminti ir jos neužmiršti. O kaip ir kokiomis sąlygomis buvo palaidoti 1945 metų sausio 12 dieną žuvusieji papasakojo istorikas V. Kovarskas. Jis priminė, kad Juozo Krikštaponio ir jo brolio Jono kūnus NKVD smogikai išsivežė ir nėra žinoma jų užkasimo vieta. Vyskupas Jonas Kauneckas pakvietė pasimelsti už žuvusiuosius.
Renginys tęsėsi Prezidento Antano Smetonos pastangomis pastatytoje Užugirio mokykloje, kurioje šiuo metu yra įkurtas muziejus. Renginio vedėja kalbėjo apie tuos jaunuolius, kurių karta nenujautė savosios žiaurios lemties ir kuriai likimas lėmė atlikti žygdarbius, aukojant savo jaunas gyvybes. Jie – Lietuvos sakalai, išskridę į savo nemirtingą skrydį, iš kurio, deja, nebuvo lemta grįžti.
Apie šio krašto partizaninį judėjimą, jo priežastis, nulėmusias didelį vietos gyventojų palaikymą, kalbėjo Ukmergės kraštotyros muziejaus istorikas V. Kovarskas. Renginį papuošė Ukmergės kultūros centro choro „Tremtinys“ (vadovė Julė Juodienė) atliekamos dainos.
Šio žygio metu, nors oro sąlygos ir nelepino, norėjome prisiminti ir priminti istoriją, o ji yra atminties gaivintoja. Taip pat padėkoti visiems dalyvavusiesiems – neužmirškime savo tautos didvyrių.
Aldona Kalesnikienė
Vos prasidėjus 2025-iesiems Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų filialas sukvietė narius į ataskaitinį-šventinį posėdį, kuris vyko UAB „Lelija“ Širvintų komercinio centro salėje. Posėdis prasidėjo darniu ,,Tautiškos giesmės“ giedojimu. LPKTS valdybos pirmininkė Irena Vasiliauskienė pasiūlė tylos minute ir trumpa maldele prisiminti iškeliavusius į Amžinybę filialo narius.
Bendru sutarimu patvirtinus posėdžio pirmininką ir sekretorę, buvo patvirtinta valdyboje priimta darbotvarkė. Posėdžiui pirmininkavo I. Vasiliauskienė, sekretoriavo Valentina Murauskienė. Pirmas darbotvarkės klausimas – valdybos pirmininkės ataskaita. Pirmininkė apžvelgė praėjusių metų nuveiktus darbus, pasiūlė patvirtinti naują 2025 metų LPKTS Širvintų filialo veiklos planą. Išsamioje ataskaitoje akcentuoti filialo darbai laisvės kovų istorijai viešinti (lankstinukas, nuotraukų rinkiniai, viešinimas elektroninėje erdvėje (https://www.atrasksirvintas.lt/marsrutai/).
Filialo nariai kartu su Širvintų bendruomene organizavo žygį partizanų takais, skirtą Žaliojo Velnio būrio 80-mečiui paminėti, inicijavo ir organizavo Vilties ir gedulo dienos minėjimus, filmų bei parodų peržiūras ir kt. Įsimintina filialo narių kelionė į Asvejos regioninį parką, aplankant Molėtų krašto istorines vietas. Filialo nariai ir choras dalyvavo dainų ir poezijos šventėje Utenoje ,,Leiskit į Tėvynę“, LPKTS suvažiavime, tarybos posėdžiuose, tradiciniame sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Raseinių rajone, ir kt.
Naujame veiklos plane numatyti renginiai skirti iškilių asmenybių (buvusių politinių kalinių), gyvenusių Širvintų krašte paminėjimui, gyvosios istorijos pamokos jaunimui ir vaikams, Žaliojo Velnio štabo įkūrimo 80-mečio minėjimas ir kt.
Susirinkusieji pritarė ataskaitai bendru sutarimu. Finansinę ataskaitą pristatė Irena Kavaliauskienė. Ataskaitai pritarta. Posėdį vainikavo naujų narių priėmimas ir svečių iš LPKTS Ukmergės filialo sveikinimai bei bendradarbiavimo tęstinumo patvirtinimas. Į filialą įstojo trys nauji nariai.
Pasibaigus posėdžiui, susirinkusieji nesiskirstė – bendravo, dalijosi prisiminimais, dainavo partizanines ir tremtinių dainas.
LPKTS Širvintų filialo valdybos inf.