2026 metų renginiai
Trisdešimt trečiajame LPKTS suvažiavime aptarti nuveikti darbai, apžvelgti ateities planai
Kovo 14 dieną Kauno karininkų ramovė vėl svetingai duris atvėrė buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams susiburti – į trisdešimt trečiąjį ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą iš visos Lietuvos suvažiavo 230 delegatų (iš 258). Suvažiavime Sąjungos pirmininku šeštai kadencijai išrinktas dr. Gvidas Rutkauskas. Vyko naujos Valdybos, Etikos ir procedūrų bei Revizijos komisijų rinkimai, išklausytos ir patvirtintos ataskaitos, priimtos dvi rezoliucijos: „Dėl tremtinio statuso suteikimo naujai asmenų grupei“ ir „Dėl karo veiksmų Ukrainoje“. Savo pastebėjimus ir rūpesčius išsakė filialų pirmininkai ir atstovai. Suvažiavimo delegatus sveikino garbingi svečiai.
LPKTS pirmininkui dr. G. Rutkauskui paskelbus suvažiavimo pradžią, buvo įneštos filialų vėliavos, sugiedotas himnas, tylos minute pagerbtas mirusių tremtinių, Laisvės kovų dalyvių atminimas. Jaunieji šauliai išnešė gėlių puokštes prie Laisvės paminklo, Nežinomo kario kapo ir paminklo Partizanų Motinoms. Kauno miesto dekanato monsinjoras, kunigas Vytautas Grigaravičius palaimino susirinkusiuosius linkėdamas sėkmingo darbo. Pirmosios suvažiavimo dalies pirmininkai buvo Loreta Kalnikaitė (Šilalė) ir Rolandas Raibikis (Marijampolė), antrosios – Rasa Duobaitė-Bumbulienė (Kaunas) ir Juozas Savickas (Kaunas), sekretorės – Raimundė Gečienė (Šilalė) ir Irena Vasiliauskienė (Širvintos).
Suvažiavimo delegatų laukė išties darbinga diena: ketverių metų kadencijai buvo renkamas Sąjungos pirmininkas, nauja Valdyba, Etikos ir procedūrų bei Revizijos komisijos. Kandidatai į pirmininkus buvo trys: prof. Jonas Jakaitis (Vilnius), Gvidas Rutkauskas (Kaunas) ir Vladas Sungaila (Kaunas), kuris prisistatymo metu atsisakė kandidatuoti. Didesne balsų persvara LPKTS pirmininku perrinktas G. Rutkauskas. Jis pavaduotojomis pasirinko teisininkę Ireną Haasę (Šakiai), Rasą Duobaitę-Bumbulienę ir Oną Aldoną Tamošaitienę (Kaunas).
Suvažiavime buvo renkami Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos nariai. Ketveriems metams į Valdybą pateko: Banys Vaidas (Kėdainiai), Černa Saulius (Panevėžys), Duobaitė-Bumbulienė Rasa (Kaunas), Gečienė Raimundė (Šilalė), Haase Irena (Šakiai), Jakaitis Jonas (Vilnius), Jakavonytė Angelė (Vilnius), Jokubauskienė Valerija (Šiauliai), Jurgelevičienė Julytė (Kaunas), Kalesnikienė Aldona (Ukmergė), Kalnikaitė Loreta (Šilalė), Kaminskienė Audronė (Kaunas), Margevičienė Vincė Vaidevutė (Kaunas), Raibikis Rolandas (Marijampolė), Rutkauskas Gvidas (Kaunas), Skudrienė Violeta (Alytus), Stanėnas Juozas (Vilnius), Strončikas Edvardas (Vilnius), Sungaila Vladas (Kaunas), Vailionis Antanas (Druskininkai), Varkala Jonas (Tauragė).
Į LPKTS Revizijos komisiją išrinkti: Akucevičiūtė Teresė (Jurbarkas), Bartkus Zigmas (Alytus), Kaminskienė Janina (Vilnius), Steponavičienė Valerija (Šilalė), Šalaševičiūtė Birutė (Kaunas), Tarbūnaitė Eugenija (Radviliškis), į Etikos ir procedūrų komisiją: Malinauskienė Stasė (Vilnius), Šliaužienė Elena (Alytus), Treikauskienė Gėlytė (Kaunas), Ūksienė Ksavera (Šilalė), Vaišnorienė Irina (Radviliškis).
Suvažiavimo metu patvirtintas LPKTS tarybos narių sąrašas, kuris buvo reitinguotas Tarybos posėdyje vasario 7 dieną: Andrijauskas Arvydas (Tauragė), Antulevičienė Jūratė (Kaunas), Bernatonienė Irena (Klaipėda), Buitvydienė Eugenija (Šiauliai), Bulota Algirdas (Kaunas), Christauskas Česlovas (Kaunas), Cimbolaitis Jonas (Marijampolė), Giedraitienė Ona Regina (Ukmergė), Jasiūnas Ignas (Radviliškis), Jevdokimova Genovaitė (Kaunas), Kaminskas Raimundas (Kaunas), Kandratavičienė Jarūnė (Utena), Kaškonienė Ina (Alytus), Kraukšlienė Laimutė (Marijampolė), Kemėšis Valentinas (Šiauliai), Lekavičius Juozas (Varėna), Lendraitis Vitas (Kaunas), Lisevičienė Virginija (Širvintos), Mickus Vytautas (Klaipėda), Narmontienė Vida (Kaunas), Paulauskienė Janė Danguolė (Jonava), Požarskienė Staselė (Marijampolė), Savickas Juozas (Kaunas), Šmidtienė Laimutė (Šilalė), Vaulinienė Janina (Klaipėda). Į Tarybą taip pat įeina Valdybos ir komisijų nariai, LPKTS filialų pirmininkai, koordinatoriai.
Buvo išklausyta LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos ketverių metų Valdybos veiklos ir LPKTS metinė finansinė ataskaita. Su Revizijos komisijos darbu supažindino komisijos pirmininkė Eugenija Tarbūnaitė. Etikos pažeidimų nebuvo, tad ir komisijos ataskaita buvo trumpa. Ataskaitos patvirtintos bendru sutarimu.
Suvažiavimo dalyvius sveikino Seimo Pirmininkas Juozas Olekas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkas dr. Arvydas Anušauskas, Seimo narės Gintarė Skaistė ir Angelė Jakavonytė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius dr. Arūnas Bubnys, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorė Ramunė Draučiūnaitė, TS-LKD Kauno skyrių Sueigos pirmininkas, miesto tarybos narys Paulius Lukševičius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Pranas Ulozas.
Muzikiniais kūriniais džiugino Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos prof. Sabinos Martinaitytės ir prof. Audronės Eitmanavičiūtės studentai, tarptautinių konkursų laureatai Ugnė Stražinskaitė, Paulius Katiliavas ir Mykolas Mikšys.
Po savaitės naujoji Valdyba išsirinko pirmininką. Juo tapo Vladas Sungaila, pasirinkęs pavaduotojas – Aldoną Kalesnikienę (Ukmergė) ir Loretą Kalnikaitę (Šilalė). V. Sungailai tai antroji kadencija. Jis dėkojo už pasitikėjimą ir žadėjo tęsti pradėtus darbus, daugiau skirti laiko neaktyviems, mažai narių turintiems filialams. Apskričių koordinatoriai ir veiklų komitetai bus suformuoti kitame Valdybos posėdyje, vyksiančiame gegužės 9 dieną.
„Tremtinio“ inf.
Kelių kartų bendrystė, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės dieną
Kovo 10 dieną LPKTS Jurbarko filialo nariai buvo pakviesti į Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnaziją Nepriklausomybės dienos proga organizuotą proto mūšį. Renginys prasidėjo menine programa, kurią atliko Jurbarko kultūros centro buvusių tremtinių moterų ansamblis „Versmė“, vadovaujamas Arūno Samio.
Šį kartą proto mūšis buvo šiek tiek kitoks. Į gimnazijos salę rinkosi ne tik gimnazistų komandos, bet ir mokytojų, moksleivių tėvų, Jurbarko filialo buvusios tremtinės bei ansamblio „Versmė“ dainininkės, komandos iš Jurbarko savivaldybės, Jurbarko krašto muziejaus, Jurbarko rajono viešosios bibliotekos. Proto mūšyje komandos varžėsi trijuose etapuose, kuriuose atsakinėjo į klausimus ne tik apie Lietuvos istoriją, geografiją, bet teko pasukti galvas atsakant į matematikos klausimus. Menine programa visus džiugino gimnazijos muzikos studijos solistai bei choristai, vadovaujami muzikos mokytojos Gražinos Mikšienės.
Renginį organizavo istorijos mokytoja A. Vabalienė, muzikos mokytoja G. Mikšienė, informacijos technologijų mokytoja E. Liutkevičienė, matematikos mokytojas Marijus Matukevičius. Po proto mūšio direktorė Vida Greičiūtė visus dalyvius pakvietė pabendrauti prie arbatos puodelio ir gimnazijos valgyklos darbuotojų iškeptų pyragų.
Kovo 11-ąją Jurbarko kultūros centro buvusių tremtinių ansamblis „Versmė“ buvo pakviestas koncertuoti į Klausučius. Kartu su ansambliu vyko ir K. Glinskio teatro režisierė Danutė Budrytė-Samienė ir aktorius Saulius Ambrozaitis. Salė buvo papuošta Lietuvos trispalve vėliava, gėlėmis. Nemažas būrelis žmonių maloniai klausėsi patriotinių dainų bei skaitomų eilių.
Pabendravę su Klausučių kaimo bendruomene, padėkojome organizatoriams už malonią popietę (B. Jurkšienei ir G. Jokubaitytei), grįžome į namus. O miesto gatvėmis eisenoje dalyvavo ir mūsų aktyviausi buvę tremtiniai. Po eisenos kultūros namuose žiūrėjome meninę programą, kurią atliko Jurbarko meno mokyklos vaikai.
Irina PAŽERECKIENĖ
Bendruomenė siūlo, kaip sutvarkyti aikštę išsaugant paminklą
Pastarosiomis dienomis Ukmergėje daug diskusijų sukėlė planuojamas aikštės-skvero sutvarkymas. Šis klausimas buvo aptartas darbo grupės posėdyje. Vėliau prie aikštės vyko bendruomenės piketas, o gyventojų nuomonė išsakyta ir susitikime su Ukmergės meru bei viešo projekto pristatymo metu.
Susitikimo metu meras viešai patvirtino, kad aikštėje esantis paminklas bus išsaugotas, ir pakvietė bendruomenę pateikti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima sutvarkyti šią miesto erdvę.
Atsiliepdami į šį kvietimą, bendruomenės atstovai parengė ir savivaldybei pateikė pasiūlymus. Juose pabrėžiama, kad aikštę galima atnaujinti ir sutvarkyti taip, kad joje išliktų svarbus istorinis akcentas – paminklas. Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui.
Gyventojai siūlo paminklą išlaikyti dabartinėje vietoje ir integruoti jį į atnaujintos aikštės erdvę. Taip pat siūloma estetiškai sutvarkyti patį paminklą – atnaujinti jo pagrindą, prireikus restauruoti paviršių, paryškinti užrašus. Svarstoma ir galimybė paminklą šiek tiek pakelti ar įrengti aukštesnį postamentą, kad jis taptų dar aiškesniu ir labiau matomu aikštės akcentu.
Pasiūlymuose numatyta ir daugiau aikštės sutvarkymo sprendimų: siūloma atnaujinti kietąją dangą, įrengti gėlynus bei dekoratyvinius želdinius, suformuoti nedidelę poilsio zoną su suoliukais. Taip pat būtų galima sutvarkyti apšvietimą ir įrengti informacinę lentelę su trumpa istorine informacija apie paminklą.
Bendruomenės atstovai pabrėžia, kad atnaujinta aikštė galėtų tapti patrauklia vieta gyventojų poilsiui, tačiau kartu išlikti tinkama vieta valstybinių švenčių minėjimams, atminimo renginiams ir bendruomenės susibūrimams.
„Svarbu, kad tvarkant miesto erdves būtų išsaugota ir gerbiama mūsų istorija. Paminklai yra mūsų atminties ženklai, primenantys apie žmones ir įvykius, kurie kūrė mūsų valstybę“, – sako bendruomenės atstovai.
Tikimasi, kad pateikti pasiūlymai padės rasti sprendimą, kuris suderins miesto erdvių atnaujinimą, gyventojų lūkesčius ir pagarbą istorinei atminčiai.
Aldona KALESNIKIENĖ
Partizanų kovos nemirtingos
Praėjusiais metais, liepos mėnesį, Kasčiūnų kaime, Varėnos rajono savivaldybėje, buvo organizuotas renginys Juozo Jakavonio-Tigro 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Ta proga Varėnos savivaldybė įrengė Kasčiūnų kapinėse palaidotų partizanų antkapinių paminklų tipinius atminimo ženklus „Lietuvos partizanas“. Šiose kapinėse viename kape palaidoti ir kartu žuvę bendražygiai Adomas Volungevičius (g. 1928 m.) ir Vladas Baranauskas-Taugirdas (g. 1925 m.).
Apie Vlado Baranausko-Taugirdo gyvenimą perskaičiau Varėnos rajono savivaldybės specialisto Eugenijaus Peikštenio rajoninio „Merkio krašto“ laikraščio (2025 m. Nr. 52) straipsnyje apie Dainavos apygardos partizanų 100-ąsias gimimo metinių sukaktis. Kadangi V. Baranauskas artimųjų neturėjo, todėl niekas nesikreipė ir jam nėra suteiktas Kario savanorio statusas. Tai mane paskatino surinkti daugiau dokumentinės medžiagos apie Vlado Baranausko-Taugirdo partizanavimo metus, dalyvavimą kovose už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Daug šiltų žodžių apie Taugirdą yra parašęs Adolfas Ramanauskas-Vanagas, kuriuos suradau knygoje „Daugel krito sūnų…“. Buvusio politinio kalinio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo pirmininko, jau išėjusio iš šio gyvenimo, Vytauto Kaziulionio archyvuose suradau vaizdo medžiagą, kurioje nufilmuota Adelės Baranauskaitės, Vlado Baranausko-Taugirdo motinos, pokalbis su Juozu Jakavoniu-Tigru. Įstrigo į atmintį motinos papasakotas momentas, kai įėję į namus, stribai puolė prie puodų, reikalaudami duot valgyt. Vienas pasigyrė, kad jie nušovę tris „banditus“. Pas jį pamatė ir atpažino sūnaus Vlado laikrodį. Žemė slydo iš po kojų, bet motina tvardėsi ir neišsidavė.
Nemažai apie V. Baranauską yra parašęs partizanas Juozas Jakavonis-Tigras savo prisiminimų knygoje „Šalia mirties“. Jie abu buvo vienmečiai iš to paties kaimo.
Surinkęs medžiagą, liudijančią apie V. Baranausko-Taugirdo dalyvavimą ir žūtį už Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo vardu kreipiausi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, dėl Kario savanorio statuso suteikimo (po mirties) Vladui Baranauskui-Taugirdui. Ir štai paskutinėmis šių metų sausio mėnesio dienomis gavau pažymą, kad Vladui Baranauskui suteiktas Kario savanorio teisinis statusas (po mirties). Taip mes, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo valdyba, išreiškėme pagarbą kovotojams už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai lyg skolos atidavimas tiems, kurie aukojo savo gyvybes, kad šiandien mes laisvi ir mūsų Lietuva laisva. Nė vienas kovotojas neturi būti užmirštas. Šią pažymą perdaviau Angelei Jakavonytei, partizano Tigro dukteriai, kaip eksponatą Partizanų muziejui Kasčiūnų kaime, kuriame augo bei žuvo partizanas Vladas Baranauskas.
Juozas STRAMKAUSKAS
Vasario 16-oji – kartų vienybėje
Nepriklausomybės dieną Jurbarko rajono buvę tremtiniai pradėjo švęsti vasario 12 dieną kartu su Jurbarko vaikų darželio mokyklos „Ąžuoliukas“ vaikučiais ir auklėtojoms. Šventė pavadinta „Mažoje širdelėje – Lietuvai dainelė“ suvienijo mažuosius ir suaugusiuosius bendram džiaugsmui, prasmingam buvimui kartu ir nuoširdžiam padėkos jausmui savo Tėvynei.
Salė buvo papuošta Lietuvos vėliavos spalvomis, vaikų rankose plazdėjo mažos trispalvės vėliavėlės. Vaikai drąsiai ir išdidžiai dainavo daineles apie gimtinę, deklamavo eilėraščius, o tautiniai rūbai priminė mūsų tradicijų grožį ir svarbą. Ir kaipgi šventė be dovanų ir be gimtadienio torto? Šventę papuošė simbolinis tortas ir dovanos.
Kartu su vaikais šventėje dalyvavo ir Jurbarko filialo buvę tremtinės: Birutė Kulikauskienė, Teresė Akucevičiūtė, Zita Pinaitienė ir Irina Pažereckienė. Jos po mažųjų pasirodymo nuoširdžiai padėkojo už jų meilę Lietuvai, už skambias dainas ir tyrą tikrą jausmą. Jų ištarti žodžiai priminė, kokia brangi yra laisvė ir kaip svarbu ją saugoti ir puoselėti nuo pat mažens.
O vasario 14 dieną įvyko LPKTS Jurbarko filialo ataskaitinis susirinkimas, kuris prasidėjo menine programa, skirta Nepriklausomybės dienai paminėti. Koncertavo Jurbarko rajono kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių moterų ansamblis „Versmė“, vadovaujamas Arūno Samio, programos vedėjai – Jurbarko kultūros centro K. Glinskio teatro režisierė Danutė Budrytė-Samienė ir aktorius Saulius Ambrozaitis.
Susirinkimo metu meras Skirmantas Mockevičius sveikino buvusius tremtinius ir palinkėjo sėkmės prasminguose darbuose Lietuvos labui. Kartu su pirmininke Irina Pažereckiene ir pavaduotoja Angelina Veniuliene įteikė padėkos raštus Lietuvos atsargos rezervo kariuomenės savanoriams už nuolatinę Lietuvos laisvės gynėjų paminklų tvarkymą ir saugojimą. Garbingu 2-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ buvo apdovanota valdybos narė Zita Pinaitienė. Padėkos raštai įteikti aktyviems mūsų filialo nariams: sekretorei iždininkei Teresei Akucevičiūtei ir Juozui Lieponiui. Filialo iždininkė Teresė Akucevičiūtė pristatė finansinę ataskaitą, o pirmininkė Irina Pažereckienė supažindino su praėjusių metų veikla bei šių metų planais.
Dar ilgai buvę tremtiniai bendravo prie bendrų vaišių stalo, dainavo širdžiai mielas dainas.
Vasario 16-osios šventę filialo nariai pradėjo šv. Mišiomis Jurbarko Švč. Trejybės bažnyčioje. Pasimeldę už visus Lietuvos žmones nuvykome į Jurbarko miesto kapines. Pavaduotoja Angelina Veniulienė su dukterimi Milda uždegė atminimo žvakių prie tremtinių ir partizanų paminklų.
Šventė tęsėsi Jurbarko rajono kultūros namuose, kur vyko „Krištolinių lelijų“ apdovanojimas labiausiai nusipelniusiems žmonėms Lietuvoje ir užsienyje. Apdovanotieji buvo ir mūsų valdybos nariai – Artūras Samys ir Danutė Budrytė-Samienė. Iš visos širdies sveikinome ir dėkojome už jų meilę ir darbą Tėvynės labui.
Šventę vainikavo gražus koncertas ir pabuvimas kartu.
Irina PAŽERECKIENĖ
Laisvės ženklų palytėti
Vasario 11 d. Kaune Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga su partneriais organizavo renginį „Laisvės ženklų palytėti“, skirtą Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienai.
Devyni Kaune žinomi menininkai: Vytautas Stasys Lagunavičius, Virginijus Kašinskas, Marija Rastenienė, Ewa Pohlke (Lenkija), Gintautas Vaičys, Kazimieras Sigitas Straigis, Rimantė Tamoliūnienė, Ringailė Marcinauskaitė ir Artūras Slapšys, susibūrę į grupę „Dailės ratas“ atidarė parodą „Laisvė“ iš ciklo „Lietuvos istorinis kelias“ (parodos kuratorius Artūras Slapšys).
Meninę programą pristatė pianistas Darius Kudirka.
Apie Vasario 16-osios Akto reikšmę, istorinius liudijimus kalbėjo Kristina Giedraitienė ir padovanojo vertingą knygą.
Dr. Raimundas Kaminskas, pristatydamas savo refleksijas apie Lietuvos valstybės atkūrimo šventės svarbą ateities kartoms, aptarė LPKTS buveinės antrojo aukšto fojė atidarytą istorinių leidinių parodą apie Vasario 16-ąją.
Renginio vedėjai Vladas Sungaila ir Dalia Poškienė įteikė padėkas ir dovanėlių.
Dr. Raimundas KAMINSKAS
LPKTS tarybos posėdyje aptarti svarbūs klausimai
Vasario 7 dieną Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos buveinėje, pasibaigus LPKTS valdybos posėdžiui, vyko Tarybos posėdis. Sugiedojus Lietuvos himną, tylos minute buvo pagerbti Amžinybėn išėjusieji tremtiniai, Laisvės kovų dalyviai, negrįžusieji iš Sibiro tolių artimieji. Pasitvirtinus darbotvarkę, reglamentą, pirmininkaujantį ir sekretoriaujantį, išrinkta Balsų skaičiavimo komisija: Valerija Jokubauskienė, Juozas Stanėnas, Loreta Kalnikaitė, Algis Čeponis ir Aldona Kalesnikienė.
LPKTS tarybos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė apžvelgė ketverių metų nuveiktus darbus, priminė gražias iniciatyvas, surengtas parodas. Papasakojo apie paramą mokyklinėmis prekėmis Ukrainos vaikams. Surengtos kelios parodos, kur, nuperkant iš dailininkų paveikslus, pinigai buvo paaukoti Ukrainos kariams. Taip pat ne kartą organizuota tekstilės gaminių parama, kuri nuvežta į Kauno Prisikėlimo bažnyčią, kur nuolat budi žmonės, liejamos apkasų žvakės, pinami tinklai. Tarybos atstovų ir pirmininkės iniciatyva, Raseinių rajone, Ariogalos Dubysos slėnyje, įrengtas dar vienas stovas Raseinių rajono vėliavai iškelti sąskrydžio metu ir t. t.
Kartą per ketvirtį organizuojamas LPKTS tarybos posėdis, kurio metu atvykę filialų pirmininkai turi galimybę papasakoti apie savo veiklas, rūpesčius, padiskutuoti. Dažnai į posėdžius pakviečiami įdomūs, analizuojantys buvusiems tremtiniams rūpimus klausimus, aktualijas apžvelgiantys pašnekovai, įvairių sričių specialistai.
V. Margevičienė padėkojo savo pavaduotojams: Violetai Skudrienei (Alytus), Irenai Vasiliauskienei (Širvintos), Virginijai Skučaitei (Kaunas), Sauliui Černai (Panevėžys), su kuriais ketverius metus darniai bendradarbiavo. S. Černa informavo, kad šį pavasarį bus renkamas naujas LGGRTC direktorius. Iki mėnesio pabaigos siūlomi kandidatai.
Kadangi po mėnesio vyksiantis suvažiavimas – ataskaitinis rinkiminis, paskutiniame Tarybos posėdyje vyksta naujų narių į Tarybą reitingavimas. Patvirtinus LPKTS tarybos veiklos ataskaitą, V. V. Margevičienė supažindino su kandidatais. Išrinktų Tarybos narių sąrašas bus patvirtintas suvažiavime kovo 14 dieną.
Kol vyko slaptas balsavimas, pasisakė filialų atstovai. Dalia Charūnė, Vievio–Elektrėnų filialo pirmininkė, informavo apie gegužės 24 d. vyksiančią Dainų ir poezijos šventę Vievyje. Sakė, labai laukė tos dienos, kai galės buvusių tremtinių chorai koncertuoti jų krašte ir kad visi esame labai laukiami. Jonas Jakaitis, Vilniaus skyriaus narys, papasakojo apie „Inter-Asso“ kongresą Berlyne (buvo rašyta „Tremtinyje“ Nr. 3 (1627).
Įvertinus aktyvią veiklą ir pastangas bendraujant su jaunąja karta, ugdant jų pilietiškumą, patriotiškumą, ir nuveiktus prasmingus darbus, Jonui Arbačiauskui (Kaunas) įteiktas LPKTS I laipsnio žymuo „Už nuopelnus Lietuvai“.
„Tremtinio“ inf.
Balys Gajauskas – žmogus, kurio dvasios nepalaužė 37 įkalinimo metai
Prisimenant ir pagerbiant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, visuomenės veikėją, kovotoją prieš sovietų okupaciją, politinį kalinį, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos garbės pirmininką Balį Gajauską (1926–2017) jo gimimo šimtmečio proga, pirmasis renginys – įžanginė konferencija „Laisvės kovų atmintis Lietuvoje ir pasaulyje“ vyko vasario 7 dieną LPKT sąjungos, kuriai jis vadovavo 1989–1997 m., buveinėje, Kaune. Minėjime dalyvavo Sąjungos valdybos ir tarybos nariai, visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai. Kalbėjusieji akcentavo B. Gajausko asmenybės bruožus, kaip ramybę, kuklumą ir santūrumą. Tai ilgiausiai – net 37-erius metus sovietiniuose lageriuose ir tremtyje už laisvę paaukojęs žmogus.
Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Nuo 1934 m. kartu su skautais minėdavo Vasario 16-ąją prie Jono Basanavičiaus paminklo Panemunėje, Kaune. Vokiečių okupacijos metu platino lapelius, nukreiptus prieš hitlerinius okupantus. Kai Sovietų sąjunga okupavo Lietuvą, įsitraukė į antisovietinį pogrindį, užmezgė ryšius su Tauro apygardos partizanais, platino jų spaudą, už ką 1948 m. buvo suimtas. Beje, suėmimo metu priešinosi – nušovė vieną iš jį bandžiusių suimti sovietų saugumiečių. Už tai 1948 m. gegužės 3 d. B. Gajauskas buvo nuteistas kalėti 25 metus. Kalėjo Balchašo, Džezkazgano, Mordovijos lageriuose.
Atlikęs visą skirtą bausmę, 1973 m. buvo paleistas be teisės gyventi Lietuvoje, tačiau draudimo nepaisė – grįžo į Kauną, kur ir vėl 1977 m. buvo suimtas už antisovietinę veiklą ir nuteistas dešimčiai metų kalėti Permės srities Kučino lageryje bei penkeriems metams tremties. Kalėdamas dalyvavo politinių kalinių akcijose, paremdamas likimo draugų pasipriešinimą lagerio administratorių savivalei.
Prasidėjus Lietuvos Sąjūdžiui ir reikalaujant grąžinti politinius kalinius, 1988 m. rudenį, kai mūsų šalyje jau plevėsavo trispalvės, B. Gajauskas buvo paleistas iš tremties ir netrukus keliems mėnesiams išvyko į JAV, nes būtent šios šalies kongresmenai, aktyviai raginami B. Gajausko tautiečių, net 10 metų siekė jį išlaisvinti iš sovietinių lagerių.
Grįžęs į Lietuvą, B. Gajauskas talkino Audriui Butkevičiui kuriant ir plėtojant būsimą Politinių kalinių ir tremtinių sąjungą, tapo pirmuoju jos prezidentu. Jis buvo išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą, tapo Kovo 11-osios Akto signataru. 1992 m. B. Gajauskas buvo paskirtas Lietuvos Nacionalinio saugumo tarnybos generaliniu direktoriumi.
Išleistos B. Gajausko knygos „Pro spygliuotas vielas matau dangų“ ir „Gulago saulėlydis“. 1979 m. B. Gajauskas buvo nominuotas Nobelio taikos premijai. 1981 m. Hiustone (JAV) jam buvo skirta tarptautinė Taikos ir laisvės premija. Jis yra apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu ir Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju Kryžiumi. B. Gajauskas mirė 2017 m. rugsėjo 27-ąją. Palaidotas Kaune, Seniavos kapinėse, šalia savo motinos.
Konferencijoje sveikinimo žodį ir įžvalgomis apie B. Gajauską pasidalijo LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas. Kalbėdamas apie jo, kaip kovotojo, kelią ir asmenybės bruožus, pirmininkas sakė: „Balys Gajauskas buvo gana ramus, taktiškas ir stiprus žmogus. Nepaisant to, kad jam teko daug savo gyvenimo metų praleisti lageriuose ir tremty, laisvės troškimas negeso, tik stiprėjo“. Jis pacitavo B. Gajausko žodžius: „Mes kovojome be ginklo, bet mes esame kovotojai už laisvę.“
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gen. direktorius dr. Arūnas Bubnys pabrėžė B. Gajausko darbštumą ir ryžtingumą. Stebina, kad tiek iškentėjęs žmogus, grįžęs į Lietuvą, taip daug dirbo ir užėmė svarbius postus. A. Bubnys kartu su B. Gajausku 1993–1994 m. kartu peržiūrėjo KGB archyvus, abu skaitė dokumentus, juos inventorizavo. Darbas truko kelerius metus. Ir 1995 m. spalio mėn. buvo įsteigtas Lietuvos ypatingasis archyvas, kuris dirba iki šiol.
Tas laikotarpis buvo sudėtingas. Vyko akcija „KGB archyvai į švarias rankas“. Buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai labai išgyveno, kad tie archyvai neprapultų. „Kad ir kiek bebūtų įtampos, Balys Gajauskas išliko ramus. Darė įspūdį jo santūrumas ir kuklumas“, – sakė A. Bubnys. LGGRTC direktoriaus nuomone, nėra deramai įamžintas jo atminimas. „Nėra knygos apie B. Gajauską, taip pat nėra atminimo lentos, kur jis gyveno. Tačiau tai reikėtų padaryti visiems kartu“, – pripažino A. Bubnys.
LPKTS kultūros vadybininkė Dalia Poškienė pristatė parodą „Balys Gajauskas – žmogus – epocha. Pirmąjį LPKTS vadovą prisimenant“. Ji padėkojo LGGRTC istorikei, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktorei Ramunei Driaučiūnaitei, padėjusiai rengti šią parodą, LPKTS valdybos nariui Edvardui Strončikui – už archyvinės medžiagos išsaugojimą ir jos atskleidimą. Iki lapkričio mėn. bus renkama medžiaga leidiniui. Iš įvairių šaltinių gauta muziejinė medžiaga – skaitmeninama ir ruošiama kilnojamoji paroda.
Poškienė informavo apie visoje Lietuvoje planuojamus įvairius renginius, parodas ir leidinius, skirtus įamžinti Balio Gajausko atminimą. Į šį darbą įsitrauks apie dešimt LPKTS filialų.
„Tremtinio“ inf.
„Inter-Asso“ 25-asis Kongresas
Berlyne sausio 23 d. vyko „Inter-Asso“ 25-asis kongresas. Mane, kaip Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) tarybos narį, ir LPKTS valdybos pirmininką Vladą Sungailą mūsų bendruomenė įpareigojo atstovauti LPKT sąjungą Kongreso darbe. Renginyje privalėjome ne tik pateikti ataskaitą, bet ir parengti pranešimą apie LPKTS veiklą, susipažinti su kitų šalių organizacijų veiklomis, bet ir dalyvauti priimant sprendimus dėl naujojo „Inter-Asso“ Prezidento ir Prezidiumo narių kandidatūrų tvirtinimo.
Kongresas pradėjo darbą kunigo dr. Ján Košiar, „Inter-Asso“ viceprezidento, palaiminimu. Prisiminta „Inter-Asso“, kaip skėtinės organizacijos, pradėta veikla 1991 metais. Įgyvendindama pagrindinius tikslus „Inter-Asso“ asociacija ir šiandien koordinuoja ir remia nacionalinių organizacijų, savarankiškų politinių kalinių, tremtinių ir komunizmo aukų bei komunizmo nusikaltimų tyrėjų ar atminties puoselėjimo veiklas. Glaudžiai bendradarbiaujant su Federaliniu komunistinės diktatūros Vokietijoje tyrimų fondu, „Inter-Asso“ asociacija turi potencialią galimybę įgyvendinti keliamus uždavinius (Inter-Asso įstatų 2 str. (2)), siejamus su veiksmais tiriant totalitarinių režimų komunistinės bei nacionalsocialistinės ideologijos nusikaltimus ir remiant mokslinių tyrėjų veiklas, nagrinėti teisingumo klausimus nukentėjusiųjų atžvilgiu, o tai, kaip rodo nūdiena, itin svarbu nusikalstamo Ukrainos karo atveju.
Pranešime apie Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklas kėliau klausimus, ar, žvelgiant iš Lietuvos, kaip „Inter-Asso“ nario, perspektyvos, 2023–2025 metų ataskaitiniu laikotarpiu asociacija pasiekė užsibrėžtus tikslus? Ar darbas ataskaitiniu laikotarpiu buvo pakankamai rezultatyvus, efektyvus, o veiklos racionaliai valdomos? Žinoma, tai retoriniai klausimai, tačiau jie tapo viso diskurso kongrese leitmotyvu aptariant „Inter-Asso“ asociacijos valdymo organų veiklas bei kitų šalių ataskaitose minimus įvykius bei nacionalinių organizacijų pakankamo įsitraukimo klausimus, kartu siūlant tam tikras korekcijas.
Savo pranešimo pabaigoje pateikiau apibendrinančias Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos išvadas apie veiklas ir „Baltijos Aljanso“ dokumentus, priimtus 2025 m. rugsėjo 19 d. Estijos Parlamente. Po diskusijų šiuos dokumentus, taip pat ir Albanijos bei Vokietijos rezoliucijas Kongresas priėmė kaip atitinkančius esminius kriterijus siekiant užsibrėžtų tikslų naujai „Inter-Asso“ kadencijai. Taip pat su kolega V. Sungaila anonsavome būsimų Ariogalos sąskrydžio „Su Lietuva širdy“, Dainų šventės „Leiskit į Tėvynę“ Elektrėnų savivaldybėje, „Baltijos Aljanso“ kartu su LPKTS rengiamą konferenciją Lietuvos Respublikos Seime ir kitus filialų renginius, sąsajoje su svarbiausiais trėmimų minėjimais.
Po „Inter-Asso“ narių ataskaitų pristatymo, dalyvaujant Vokietijos, Lietuvos, Albanijos, Kroatijos, Slovakijos, Moldovos, Rumunijos delegatams (į kongresą neatvyko Vengrijos, Estijos, Latvijos, Bulgarijos atstovai, – J. J. pastaba), ataskaitoms vienbalsiai pritarta su perspektyva atkreipti dėmesį į Kongrese iškeltus klausimus ir teiktus pasiūlymus. Taip pat buvo patvirtintos finansinės ataskaitos bei kiti organizaciniai dokumentai.
Po dokumentų tvirtinimo buvo pristatytos „Inter-Asso“ asociacijos naujai penkerių metų kadencijai Prezidento bei Prezidiumo narių kandidatūros. Išklausyti pasisakymai ir apsvarstytos strateginės veiklos kryptys. Po prisistatymų ir debatų „Inter-Asso“ Prezidentu išrinktas istorikas dr. Peter Keup (apie šią, itin sudėtingo likimo ir įdomią asmenybę daugiau informacijos pateiksiu kitose publikacijose. Šiandien, asmeniškai susipažinus, galima pasakyti tiek, kad žmogus kalėjo sovietmečio, Stasi (vok. Staatssicherheit trumpinys), kitaip Valstybės saugumo ministerijos kamerose už keltą bandymų kirsti Rytų–Vakarų Berlyno sieną. – J. J. pastaba).
„Inter-Asso“ Prezidiumo nariais išrinkti ir Kongreso patvirtinti šalių (abėcėlės tvarka) atstovai: Kroatijos – Mirna Sunić-Žakman; Lietuvos – prof. dr. Jonas Jakaitis; Rumunijos – Niculina Moica; Slovakijos – dr. Ján Košiar; Vokietijos – dr. Peter Keup.
Itin šilta atmosfera lydėjo „Inter-Asso“ asociacijos 25-ojo Kongreso bendraminčių forumą. Po formaliosios Kongreso dalies, neformalioje aplinkoje mezgėsi dalykiniai ryšiai, partneriniai kontaktai planuojant būsimas veiklas.
Prof. dr. Jonas JAKAITIS, „Inter-Asso“ Prezidiumo narys
Virginijos Skučaitės naujos knygos sutiktuvės
Sausio 17 dieną Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje vyko žurnalistės Virginijos Skučaitės knygos „Lietuvių Golgota Revučyje“ pristatymo popietė. Renginį vedė ir tremtinių dainas gitara atliko Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, ištraukas iš knygos skaitė aktorė Inesa Paliulytė. Nuotraukas ekrane rodė ir komentavo knygos autorė, žurnalistė Virginija Skučaitė. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras.
Tai septintoji V. Skučaitės knyga, kurioje gausu prisiminimų, liudijimų, faktų, nuotraukų, žemėlapių ir dokumentų. Skaudžios ir tragiškos skirtingų žmonių istorijos liudija sovietinio teroro režimą, atskleidžia žmonių likimus, kalinimo ir tremties esmę. Pati knygos autorė 1952 m. su tėvais buvo ištremta į Sibirą. Ji pateikia savo tėvo ir kitų Krasnojarsko krašto 7-ojo lagerio Revučyje kalintų kalinių atsiminimus.
Popietėje dalyvavo ir tą dieną LPKTS valdybos posėdyje posėdžiavę valdybos nariai, kurie autorei negailėjo gražių žodžių už reikšmingą indėlį atskleidžiant sudėtingą ir labai skausmingą Lietuvos istorijos etapą, linkėjo naujų kūrybinių įkvėpimų.
Stebint dabartinę šiandieną, norisi tikėtis, kad visuomenė supras, jog yra neapsaugota nuo žvėriškų režimų. Taip norisi viltis, kad visa tai nepasikartos.
„Tremtinio“ inf. ir nuotr.
Ukmergėje – jauki ir linksma buvusių tremtinių vakaronė su svečiais iš Utenos ir Širvintų
Ukmergėje surengta buvusių tremtinių vakaronė dar kartą patvirtino, kad bendrystė, atmintis ir gyva tradicija yra tai, kas stiprina mūsų bendruomenę. Į šiltą ir pakilią popietę susirinko gausus būrys ukmergiškių ir jų artimųjų, o vakaronę papuošė svečiai iš Utenos ir Širvintų – jų atvykimas suteikė renginiui dar daugiau džiugesio ir gyvybingumo.
Renginyje netrūko nei jautrių prisiminimų apie patirtus išbandymus, nei linksmų akimirkų. Vakaronę lydėjo dainos, šokiai, gera nuotaika ir nuoširdūs pokalbiai – tarsi dar kartą patvirtindami, kad buvusių tremtinių bendruomenę jungia ne tik bendra istorija, bet ir tvirta draugystė.
Svečių kolektyvai iš Utenos ir Širvintų pasidalijo savo programomis, dainomis ir išgyventomis patirtimis, todėl vakaras tapo spalvingas ir gyvas. Susirinkusieji džiaugėsi galimybe ne tik pabendrauti, bet ir kartu pasijuokti, padainuoti, pajusti tikrą bendruomeniškumo dvasią. Ukmergiškiai dėkojo svečiams už jų nuoširdumą ir aktyvų dalyvavimą, o renginio organizatoriai pabrėžė, kad tokie susitikimai ne tik stiprina ryšius tarp Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos filialų, bet ir padeda puoselėti mūsų tautos istorinę atmintį, perduoti ją jaunajai kartai.
Vakaras baigėsi bendromis dainomis, šypsenomis ir pažadu vėl susitikti. Buvusių tremtinių vakaronės – tai ne tik pagarba praeičiai, bet ir gyvas įrodymas, kad atmintis gali būti šviesi, vienijanti ir kupina džiaugsmo.
Aldona KALESNIKIENĖ
