Rezoliucijos
REZOLIUCIJOS
Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXV sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ rezoliucijos:
Dėl karo veiksmų Ukrainoje
Daugiau kaip penkiasdešimt metų mūsų Valstybė buvo okupuota. Sovietų okupacija nulėmė mūsų tautos visas tolesnes nelaimes – nepriklausomybės praradimą ir ekonominę bedugnę. Esame tikri, kad mūsų, tremtinių, laisvės troškimas, viltis ir tikėjimas padėjo mums išlikti tremtyje nepalūžus, patiriant nežmoniškus sunkumus ir netektis. Dabar, kai esame laisvos, nepriklausomos ir saugios Valstybės piliečiais, mums labai svarbu, kad šalys, kurios trokšta laisvės ir nepriklausomybės, būtų be išlygų remiamos visos Europos. Mes visa širdimi su kovojančia už savo nepriklausomybę Ukrainą, nes puikiai žinome ir prisimename, kas tai yra sovietinė vergovė.
Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – laisvę ir nepriklausomybę Ukrainai. Mes puikiai žinome ir prisimename, kas vyko praeityje su Lietuva, pamename, kad Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą. Buvome okupuojami, tremiami ir žudomi. Praradome savo tėvus, vaikus, sveikatą, o svarbiausia laisvę ir nepriklausomybę. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą dabar, nes jai gresia toks pat likimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus ir jau daugiau nei trejus metus naudoja ginkluotą karinę jėgą prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXV sąskrydžio dalyviai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą:
– reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
– ragina ES ir jos valstybes nares bei Jungtines Amerikos Valstijas ir toliau teikti kuo didesnę ekonominę, finansinę paramą Ukrainai, taip pat ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
Didžiuojamės Ukrainos kovotojų drąsa, pasiaukojimu ir ištverme, nes jie gina ne tik savo, mūsų, bet ir visos Europos laisvę.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Dėl tremtinio statuso suteikimo naujai grupei asmenų
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XXXV sąskrydžio dalyviai reiškia nusivylimą, kad Lietuvoje vyksta procesai, kurie, mūsų nuomone, yra nepriimtini. Tai – siūlymas naikinti Dekomunizavimo komisiją. Toks veiksmas yra žalingas, kertantis per mūsų valstybės istorinį sąmoningumą ir atminties politiką, grįstą pagarba represijų aukoms. Mums, buvusiems tremtiniams, dekomunizavimas – tai būtina istorinio teisingumo dalis, kurios ilgai laukėme. Tai pareiga valstybei įvardyti okupacinio režimo vykdytojus, pagerbti aukas ir humaniškai pašalinti iš viešosios erdvės totalitarizmo simbolius. Todėl reikalaujame tęsti desovietizacijos procesą valstybine apimtimi, neapsunkinant savivaldybių, kuriose nėra nei žmogiškųjų resursų, nei lėšų tam procesui atlikti.
Mes, buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai bei visi kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, prašome tobulinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 penktą straipsnį, kuriame siūloma nustatyti naują asmenų, kurie būtų pripažįstami tremtiniais, grupę.
Į minėtą grupę patektų asmenys, gimę jau Lietuvoje, praėjus ne daugiau kaip dešimt mėnesių nuo jų tremtinės biologinės motinos grįžimo į Lietuvą. Pabrėžtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat įvertinant tai, kad minėtų asmenų gyvybė buvo užsimezgusi dar jų motinai esant tremtyje, būtų pagrįsta šių asmenų gimimo Lietuvoje faktą laikyti skiriamąja sąlyga pripažįstant juos tremtiniams prilygintinais asmenimis.
Įsigaliojus teikiamam įstatymo projekto patobulinimui, tremtiniams prilyginti asmenys įgytų teisę pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymą gauti nukentėjusių asmenų Valstybinę pensiją. Tam reikėtų sąlyginai nedaug valstybės biudžeto lėšų šioms pensijoms mokėti. Preliminariai tokių asmenų, galinčių pretenduoti į nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą, galėtų būti ne daugiau kaip šimtas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Rezoliucijos, priimtos Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga XXXII suvažiavime, vykusiame 2025 metų kovo 29 dieną, Kaune:
Dėl tremtinio statuso suteikimo naujai grupei asmenų
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XXXII suvažiavimo delegatai prašo tobulinti Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnį, kuriame siūloma nustatyti naują asmenų, kurie būtų pripažįstami tremtiniais, grupę.
Į minėtą grupę patektų asmenys, gimę jau Lietuvoje, praėjus ne daugiau kaip dešimt mėnesių nuo jų biologinės motinos, tremtinės, grįžimo į Lietuvą. Pabrėžtina, kad siekiant teisinio aiškumo, taip pat įvertinant tai, kad minėtų asmenų gyvybė buvo užsimezgusi dar jų motinai esant tremtyje, būtų pagrįsta šių asmenų gimimo Lietuvoje faktą laikyti skiriamąja sąlyga pripažįstant juos tremtiniams prilygintinais asmenimis.
Įsigaliojus teikiamam įstatymo projekto patobulinimui, tremtiniams prilyginti asmenys įgytų teisę pagal Lietuvos Respublikos Valstybinių pensijų įstatymą gauti nukentėjusių asmenų Valstybinę pensiją. Tam reikėtų sąlyginai nedaug valstybės biudžeto lėšų šioms pensijoms mokėti. Preliminariai tokių asmenų, galinčių pretenduoti į nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinį statusą, galėtų būti ne daugiau kaip vienas šimtas.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Dėl karo veiksmų Ukrainoje
Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Mes puikiai žinome ir prisimename kas vyko praeityje su Lietuva, pamename, kad Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą. Buvome okupuojami, tremiami ir žudomi. Praradome savo tėvus, vaikus, sveikatą, o svarbiausia laisvę ir nepriklausomybę. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą dabar, nes jai gresia toks pat likimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus ir jau daugiau nei trejus metus naudoja ginkluotą karinę jėgą prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXII suvažiavimo delegatai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą.
– reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
– ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti kuo didesnę ekonominę, finansinę paramą Ukrainai, taip pat ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
Didžiuojamės Ukrainos kovotojų drąsa, pasiaukojimu ir ištverme, nes jie gina ne tik mūsų, bet ir visos Europos laisvę.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXIV sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ rezoliucijos:
Dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos įvertinimo
Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji Sovietų sąjungos komunistų partijos (TSKP) dalis. LKP buvo pagrindinė jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų sąjungos. KP vadovavo trėmimams į Sibirą. Sudarant sąrašus, daugiausia prisidėjo komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo tuometiniai sovietų Lietuvos komunistai Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. 1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo TSKP. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalis išstojo iš Komunistų partijos. Po nepriklausomybės paskelbimo, nemažai komunistų partijos narių, supratę savo padarytą klaidą, bet bijodami patriotiškai nusiteikusios Lietuvos visuomenės pasmerkimo, slėpė savo narystę toje partijoje, nedeklaruodami tos priklausomybės viešai.
LR Seimui buvo siūlyta LKP pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Įstatymo projektas buvo teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla yra nusikalstama, o šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta. Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Dar 2017 m. birželio mėn. Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą.
2024 m. kovo 26 d. teikiant antrą kartą balsavimui, įstatymo dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo projektui Nr. XIIIP-2422(2) pritarė 52, prieš balsavo 4, susilaikė 43 Seimo nariai. Pažymime, kad iki šiol minėtas įstatymo projektas dar nepriimtas. Teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Tačiau tai nereiškia, kad visi buvę komunistai yra nusikaltėliai. Tie, kurie buvo nomenklatūros dalis bei aukšto rango nariai Centro komitete, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų tai deklaruoti, kad rinkėjai žinotų, už ką balsuoja.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXXIV sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus bei Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP nusikalstamą, represinę ir neteisinę veiklą.
Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininkas
Dėl karo veiksmų Ukrainoje
Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Mes puikiai žinome ir prisimename, kas vyko praeityje su Lietuva, nes Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą. Buvome okupuojami, tremiami ir žudomi. Praradome savo tėvus, vaikus, sveikatą, o svarbiausia laisvę ir nepriklausomybę. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą dabar, nes jai gresia toks pat likimas.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir tarptautinius susitarimus ir naudoja ginkluotą karinę jėgą prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXIV sąskrydžio delegatai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą:
– reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
– ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti kuo didesnę ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, taip pat ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
Didžiuojamės Ukrainos kovotojų drąsa, pasiaukojimu ir ištverme, nes jie gina ne tik mūsų, bet ir visos Europos laisvę.
Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininkas
Lietuvos politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių XXXIII sąskrydžio „Su Lietuva širdy“ rezoliucijos:
Dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) veiklos įvertinimo
Sovietmečiu LKP buvo sudedamoji Sovietų sąjungos komunistų partijos (TSKP) dalis. LKP buvo pagrindinė jėga, nulėmusi Lietuvos prisijungimą prie Sovietų sąjungos. LKP vadovavo trėmimams į Sibirą. 1941 m. birželio 4 d. Sovietų sąjungos komisaro pirmojo pavaduotojo Ivano Serovo buvo pasirašyta „Instrukcija dėl antisovietinio elemento išvežimo tvarkos iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos“. Sudarant sąrašus, daugiausia prisidėjo Komunistų partijos nariai. Lietuvoje tremtinių sąrašus patvirtindavo tuometiniai sovietų Lietuvos komunistai Justas Paleckis ir Antanas Sniečkus. 1989-aisiais 20-ajame suvažiavime Lietuvos komunistų partija atsiskyrė nuo TSKP. Dalis komunistų įsijungė į Sąjūdžio veiklą, dalis išstojo iš Komunistų partijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Komunistų partijos vaidmenį, okupuojant ir aneksuojant Baltijos valstybes.
LR Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas siūlo LKP pripažinti atsakinga už piliečių genocidą, trėmimus ir represijas. Įstatymo projektas teikiamas pabrėžiant, kad LKP veikla yra nusikalstama, o šaliai padaryta žala iki šiol nėra deramai įvertinta. Lietuvoje šiuo metu nėra įstatymo, kuriuo LKP būtų pripažįstama nusikalstama organizacija. Politikai primena, kad dar 2017 m. birželio mėn. Seimas buvo priėmęs rezoliuciją, raginančią Vyriausybę parengti projektą, kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija. Tačiau, anot politikų, kol kas tokios iniciatyvos Vyriausybė neparodė. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad LKP sovietinės okupacijos laikotarpiu šalyje įtvirtino diktatūrą ir yra atsakinga už Lietuvos piliečių genocidą, trėmimus, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, terorą, kovotojų už Lietuvos laisvę, taip pat civilių gyventojų naikinimą, režimo priešininkų kalinimą ir kankinimą, sovietizaciją, okupuotos Lietuvos piliečių ir juridinių asmenų turto nacionalizavimą ir konfiskavimą, prievartinę kolektyvizaciją, prievartinę mobilizaciją į SSRS kariuomenę, cenzūrą, kultūros ir religijos paminklų naikinimą ir kitokį pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių paneigimą. Reikia pastebėti, kad teikiamu projektu siekiama istorinio ir moralinio teisingumo. Tačiau tai nereiškia, kad visi buvę komunistai yra nusikaltėliai. Tie, kurie buvo nomenklatūros dalis bei aukšto rango nariai centro komitete, eidami į rinkimus, į diplomatiją, valstybės tarnybą, turėtų tai deklaruoti, kad rinkėjai žinotų, už ką balsuoja.
LPKTS XXXIII sąskrydžio dalyviai ragina Lietuvos Respublikos vadovus bei Seimo narius LR Įstatymu įvertinti LKP nusikalstamą, represinę ir neteisinę veiklą.
Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininkas
Dėl karo veiksmų Ukrainoje
Penkiasdešimt metų mūsų Lietuvos valstybė buvo okupuota, o mes, tremtiniai, politiniai kaliniai ir partizanai, ilgą laiką praleidome tremtyje ir lageriuose. Okupacija nulėmė mūsų tautos visas tolesnes nelaimes – nepriklausomybės praradimą, trėmimus ir tautos genocidą, politinę emigraciją, tikėjimo persekiojimą, kalbos bei papročių nunykimą.
Šiuo metu tokia pat dalia tenka Ukrainai, kuri didvyriškai kovoja už savo žmonių laisvę ir šalies nepriklausomybę. Žinokime, kad Ukrainos laisvė – visos Europos laisvė. Neleiskime, mums, buvusiems tremtiniams, jau gerai pažįstamiems okupantams, pavergti dar vienos trokštančios laisvės šalies. Rusijai užpuolus Ukrainą, mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai bei partizanai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Mes puikiai žinome ir prisimename, kas vyko praeityje su Lietuva, nes Rusijos agresiją esame patyrę ne vieną kartą.
Išreikšdami visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, reikalaujame, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę.
Pritariame Lietuvos Vyriausybės veiksmams teikiant ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, raginame ir kitas ES valstybes toliau teikti kuo didesnę ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, taip pat, ir techninę pagalbą, su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
Gvidas Rutkauskas, LPKTS pirmininkas
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXX suvažiavimo rezoliucija
KAUNAS 2023-04-01
DĖL UKRAINOS OKUPACIJOS
Visas pasaulis žino apie Ukrainą ir ukrainiečius, didvyriškai kovojančius už laisvę ir teisingumą, kenčiančius ir žūstančius nuo okupantų rankos. Mes visi privalome išgirsti ir suprasti, kad karą būtina sustabdyti kuo skubiau – tai mūsų visų bendras reikalas. Dabar Rusija ėmėsi naujų veiksmų, grasindama dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje, tuo mėgindama sukelti Vakarų šalių politikų nepasitenkinimą parama Ukrainai bei įbauginti ją remiančias šalis, tarp jų ir Lietuvą.
Mes, buvę Lietuvos politiniai kaliniai ir tremtiniai, smerkiame šiuos karo veiksmus ir nuoširdžiai sakome – visa širdimi esame su Ukraina. Visa tai puikiai žinome ir prisimename, nes Rusijos agresiją esame patyrę ne kartą: buvome okupuoti, tremiami ir žudomi. Todėl puikiai suprantame ir palaikome Ukrainą, nes jai gresia toks pat likimas. Taip pat suprantame, kad po Ukrainos okupacijos gali būti pradėti tokie pat veiksmai ir prieš Lietuvą.
Atsižvelgiant į tai, kad Rusijos Federacija jau antrus metus tęsia plataus masto karinius veiksmus prieš Ukrainą, išreiškiant visapusišką palaikymą Ukrainos žmonėms, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XXX suvažiavimo delegatai smerkia Rusijos Federacijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą karinę agresiją prieš Ukrainą bei Baltarusijos dalyvavimą šioje agresijoje:
– reikalauja, kad Rusijos Federacija nedelsdama nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas karines ir sukarintas pajėgas bei atitrauktų karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir visapusiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, paisydama tarptautiniu mastu pripažintų jos sienų;
– reikalauja, kad Rusija grąžintų pagrobtus ir išvežtus ukrainiečių vaikus jų tėvams;
– reiškia tvirtą solidarumą su Ukrainos žmonėmis, kurie vieningai ir didvyriškai gina savo šalies laisvę ir nepriklausomybę bei kuo griežčiausiai smerkia Rusijos veiksmus prieš Ukrainą;
– ragina išplėsti sankcijų taikymo sritį ir nustatyti sankcijas, kuriomis būtų siekiama strategiškai susilpninti Rusijos karinį ir pramoninį kompleksą, taigi ir Rusijos Federacijos gebėjimą ateityje kelti grėsmę tarptautiniam saugumui;
– išplėsti sankcijas Baltarusijai dėl to, kad ji Rusijos prašymu sutinka dislokuoti savo teritorijoje branduolinį ginklą, keldama grėsmę pasaulio išlikimui;
– ragina ES ir jos valstybes nares toliau teikti kuo didesnę ekonominę ir finansinę paramą Ukrainai, taip pat, jei tik prireiks, ir techninę pagalbą su gynyba ir saugumu susijusiose srityse.
LPKTS pirmininkas Gvidas Rutkauskas
Remėjai ir PARTNERIAI
Remėjai ir PARTNERIAI
Kontaktai
kontaktai
Būstinė: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, įm. k. 300032645, PMV k. LT100001097819
Laisvės al. 39, 44309 Kaunas, Lietuvos Respublika
El. paštas: lpkts@lpkts.lt
LPKTS atsakingoji sekretorė Julytė Jurgelevičienė
Tel. 0 605 45 067, el. p. sekretoriatas.lpkts@gmail.com
Bendraukime: https://www.facebook.com/LPKTS
Ats./sąsk. AB “SEB”, Nr. LT18 70440600 0425 8365.