LPKTS XXVI ataskaitinis suvažiavimas

Archyvas

LPKTS atstovų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas surengtas 1988 m. Kauno sporto halėje. Ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kasmet, kas antrus metus – rinkiminis.

 

 

 

LPKTS XXVI ataskaitinis suvažiavimas

 

Balandžio 6 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVI ataskaitinis suvažiavimas. Susirinkusiuosius pasveikino LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, padėkojo visiems, kurie buvusius tremtinius gerbia ir palaiko, ir pristatė suvažiavimą gausiai aplankiusius svečius.

Iškilmingai įneštos filialų vėliavos, sugiedotas Lietuvos Respublikos himnas. Išneštos gėlių puokštės prie Nežinomo kareivio kapo, Partizanų Motinai ir Laisvės paminklų bei „Tautos kančios“ memorialo Petrašiūnų kapinėse. Nuskambėjo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos moksleivių dovanotas muzikinis sveikinimas.
Suvažiavimo dalyvius palaimino Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius. „Tremtiniai buvo mūsų tautos pamatas. Labiausiai sąmoningi, tautiški, krikščioniški, todėl bolševikai tokius žmones naikino,“ – sakė S. Tamkevičius ir palinkėjo toliau išlikti moraliniu valstybės stuburu.
G. Rutkauskas suvažiavimui pirmininkauti pakvietė Vilhelm Haase ir Loretą Kalnikaitę, sekretoriauti – Audronę Kaminskienę. Patvirtinta suvažiavimo darbotvarkė, reglamentas ir balsų skaičiavimo komisija.
Pirmininkaujantieji vieną po kito kvietė pasisakyti garbingus svečius. Kandidatė į Prezidento postą Seimo narė Ingrida Šimonytė dėkojo, kad „esate įkvėpimo, tikėjimo, meilės artimui ir tėvynei simbolis“. Gitanas Nausėda kalbėjo: „Laisvės kova nėra baigtinė, ji vyksta nuolat, įvairiomis formomis. Ir tada, kai reikia paramos ir suvokimo, mes atsigręžiame į jus, nes jūs geriausiai atskiriate balta nuo juodo“.
Europos Parlamento narė Laima Andrikienė pakvietė atsakingai balsuoti artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose. Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius palinkėjo stiprybės, sveikatos, vienybės, darbuojantis tėvynės labui. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovas Benas Navakauskas perdavė generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės sveikinimą ir pakvietė pasidalinti prisiminimais Altajaus krašto tremtinius ir visus, kurių likimus palietė Korbiko Madonos istorija.
Suvažiavimą sveikino ir būrys Seimo narių: TS-LKD PKTF pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kvietė labiau pasitikėti vieni kitais: „Pasitikėdami būsime stipresnė bendruomenė, stipresnė valstybė“. Arvydas Anušauskas džiaugėsi dėl Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimo sovietų vykdytą partizanų ir jų rėmėjų naikinimą pripažinti genocidu. Audronius Ažubalis teigė turįs vilties, kad bus priimtas įstatymas, įpareigojantis nuimti iš viešųjų erdvių okupantus garbinančius paminklus. Žygimantas Pavilionis kvietė dalyvauti referendume dėl pilietybės. Andrius Kupčinskas džiaugėsi LPKTS atminimo įamžinimo iniciatyvomis, dėkojo už „Partizanų alėją“. Kazys Starkevičius atkreipė dėmesį į mažas buvusių tremtinų pensijas. Monika Navickienė dėkojo už vertybinį pagrindą, kuris neleidžia išklysti iš kelio.
Buvusi Seimo narė Vida Marija Čigriejienė palinkėjo gero suvažiavimo, teisingų sprendimų.
Pranešimą apie LPKTS veiklą perskaitė sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas (spausdiname atskirai). Valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pateikė valdybos veiklos (spausdiname atskirai) ir finansinę ataskaitas. Kartu su Garbės pirmininku Povilu Jakučioniu ji LPKTS pirmininkui G. Rutkauskui įteikė 1-ojo laipsnio žymenį „Už nuopelnus Lietuvai“.
Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė šios komisijos narė Regina Kazlauskienė, Etikos ir procedūrų komisijos ataskaitą – Eugenija Buitvydienė. Ataskaitas suvažiavimas patvirtino bendru sutarimu.
LPKTS Garbės pirmininkas Povilas Jakučionis džiaugėsi, kad mūsų organizacija – gausiausia ir veikliausia iš visų visuomeninių organizacijų. Vylėsi, kad mūsų pradėti darbai nenunyks, nes darbų estafetę sėkmingai perima jaunimas, pavyzdžiui, organizuoja žygius partizanų takais.
Valdybos pirmininkės pavaduotoja Ona Aldona Tamošaitienė suvažiavimui pristatė pasiūlymus dėl LPKTS nario mokesčio pakeitimo: 10 arba 12 eurų per metus. Suvažiavimo dalyviai gausiau balsavo už 10 eurų metinį LPKTS nario mokestį.
LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas perskaitė suvažiavimo rezoliucijas: „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos“ ir „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“. Suvažiavimo dalyviai rezoliucijoms pritarė.
Diskusijose dalyvavusi LPKTS Alytaus filialo pirmininkė Stasė Tamašauskienė visus pakvietė gegužės 25 dieną dalyvauti žygyje Dainavos apygardos partizanų takais. LPKTS Vilniaus skyriaus vienas iš vadovų Petras Musteikis atkreipė dėmesį, kad knygoje „LPKTS kūrėjai“ nepaminėtas Balys Gajauskas, todėl knyga tarsi netenka savo vertės.
Renginys iš dalies paremtas iš LPKTS projekto „Esame stiprūs, reikalingi ir vieningi“, finansuojamo SADM.

Jolita NAVICKIENĖ
Pauliaus Rutkausko nuotraukos

 

Susitelkime bendram darbui

LPKTS pirmininko dr. Gvido RUTKAUSKO pranešimas LPKTS XXVI suvažiavime

Mes, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir partizanai, su dideliu skausmu prisimename visus be išimties trėmimus, kurie buvo įvykdyti 1939–1953 metais, o šiemet minime antro pagal masiškumą trėmimo, pavadinimu „Priboj“, 70-ąsias metines. Trėmimais sovietų valdžia siekė pašalinti aktyvius, valdžios atžvilgiu priešiškai nusiteikusius gyventojus, užvaldyti jų turtą. Buvo ištremta daug ir visiškai su tuo nesusijusių žmonių. Pagrindiniai 1949 metais sovietų vykdytos masinio gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ tikslai buvo ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo užgniaužimas, ištremiant rezistencijos dalyvių šeimas, bei palankių sąlygų masinei žemės ūkio kolektyvizacijai sudarymas, konfiskuojant ir panaudojant kolūkių reikmėms ištremtų ūkininkų ir pasiturinčių valstiečių turtą.
Nuo ankstesnių masinių deportacijų operacija „Priboj“ skyrėsi tuo, kad ji tuo pačiu metu vyko trijose Baltijos šalyse, gyventojai buvo tremiami šeimomis, tremties terminai nebuvo numatyti, o tai reiškė, kad šeimos ir pavieniai asmenys faktiškai buvo tremiami iki gyvenimo pabaigos.
Visa tai vertiname kaip nusikaltimą žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraišką.
Tačiau grįžkime į šiandieną. Čia, Kauno įgulos karininkų ramovėje, susirinkome jau į XXVI mūsų suvažiavimą. Mums be galo malonu pabūti kartu su savo likimo broliais, pasidalinti džiaugsmais ir rūpesčiais, aptarti rūpimus ne tik buvusių tremtinių ir politinių kalinių, bet ir valstybės klausimus. Svarbiausia – parodyti, kad esame protingi, stiprūs, kovingi, reikalingi ir vieningi kilniems Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo ir įtvirtinimo darbams.
Gaila, kad LPKTS prisimenama tada, kai reikia tvarkyti pensijų reikalus arba užklumpa kitos su tremtinių klausimais susijusios bėdos. O mes labai laukiame bendram darbui buvusių tremtinių, politinių kalinių ir visų kitų kovojusių už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę žmonių. Tačiau mums ne pakeliui su tais, kurie ir šiandien nenori pripažinti laisvos ir nepriklausomos Lietuvos statuso, kurie nenori prisipažinti, kad apakinti Stalino „saulės“ šviesos prarado protą ir sąžinę ir, aišku, suklydo. Ir, be abejo, laukiame jaunesnių išsilavinusių, sąžiningų Lietuvos piliečių, tačiau vengtume tų, kurie perdėtai, laikinai pradeda gerbti tremtinius iki rinkimų, o po rinkimų vėl užmiršta tremtinių bėdas iki kitų rinkimų.
Šiandien galime džiaugtis ir didžiuotis, kad, nors mūsų gretos ir natūraliai nežymiai mažėja, tačiau neatlygintinai dirbančių, veiklių, protingų ir patriotiškai nusiteikusių žmonių tikrai nestokojame.
Per 2018 metus praradome per 600 mūsų narių. Tačiau kaip ir praėjusiais metais, didžiausi mūsų filialai, kurie turi daugiau nei 400 narių, rikiuojasi į tokią eilę (skliausteliuose – narių skaičius): Kaunas (2400), Klaipėda (1500), Panevėžys (1100), Šiauliai (800), Šilutė (550), Biržai (450), Anykščiai (400) ir Varėna (400). Kiti filialai, kurių iš viso yra 53, – mažesni, o juose narių skaičius svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų. Mažiausi savo narių skaičiumi yra Grigiškių (26) ir Druskininkų (27) filialai. Tačiau filialo atliktų darbų skaičius ir kokybė ne visada priklauso nuo narių skaičiaus.
Iš ataskaitų matyti, kad ne visuose filialuose jaučiamas narių mažėjimas. Džiugu pranešti, kad per 2018 metus Anykščiuose į mūsų gretas įstojo 64, Biržuose 79, Ukmergėje 11 ir Vilniuje 3 nauji nariai. Iš viso į LPKTS gretas 2018 metais įstojo daugiau kaip 160 naujų narių.
Vienu iš svarbiausių mūsų darbų laikau naujų narių į LPKTS priėmimą. Kiekvienas paraginkime savo tremtinius likimo draugus, vaikus, vaikaičius papildyti mūsų organizacijos gretas.
Labai svarbu, kad aktyviai dalyvautume ir šalies politiniame gyvenime. Šiemet vyko merų ir savivaldybių tarybų rinkimai. Turėjome TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pasiūlytų kandidatų, deja, ne visi mūsų palaikomi pateko į savivaldybių tarybas ar buvo išrinkti merais. Prisiimkime ir mes dalį atsakomybės. Nors visi esame laisvos Lietuvos piliečiai ir balsuojame taip, kaip norime, bet ar susimąstome, kad niekas kitas mumis taip nepasirūpins, kaip tie, kurie patys buvo tremtyje.
LPKTS valdybai ir tarybai pritarus, vykdėme darbus pagal įstatuose numatytas kryptis: dalyvavome tautinėje, patriotinėje, švietėjiškoje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje.
Kalbant apie LPKTS veiklą, galima tik didžiuotis nenuilstamu ir pasiaukojamu visų filialų žmonių darbu. Išanalizavę ir įvertinę pateiktas 2018 metų filialų veiklos ataskaitas, galime teigti, kad visų be išimties filialų nariai mini valstybės šventes, prižiūri, stato bei atstato paminklus, partizanų žemines, dalyvauja ekskursijose po atmintinas kovų už laisvę vietas, rengia mokinių bei mokytojų konferencijas, rengia inscenizuotas partizanų kovas, dalyvauja knygų apie tremtinius aptarimuose ir įvairiuose LPKTS įstatuose numatytas veiklas atitinkančiuose projektuose, turintys chorus – koncertuoja, dalyvauja chorų festivaliuose, turintys muziejus – dalyvauja muziejų veikloje. Taip pat mūsų sąjungos nariai rašo knygas, kurių šiemet išleista net keletas. O kur dar tradicinis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, respublikinė buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“.
Dalyvavome ir kituose svarbiuose, nors ir nelinksmuose renginiuose. Su giliu liūdesiu laidojome Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus, kurie dar nebuvo radę savo Amžinojo poilsio vietos, taip pat tik ką atsisveikinome ir su partizanu Vytautu Balsiu-Uosiu.
Per šiuos metus LPKTS atliko ir daugiau reikšmingų darbų: periodiškai leidžiamas savaitraštis „Tremtinys“, sėkmingai baigti vieni ir laimėti kiti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei kitų programų projektai.
Nors jau daugiau nei dvidešimt dvejus metus LPKTS deda didžiules pastangas dėl Lukiškių aikštės Vilniuje paskirties ir paminklo „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymo, tačiau gerų žinių šiuo klausimu kol kas dar neturime. Įvykęs teismas dėl neteisėto konkurso atidėtas iki birželio mėnesio. Buvę Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovotojai sutvarkytoje aikštėje norėtų matyti aiškiai suprantamą paminklą, skirtą Laisvės kovoms įamžinti. Laisvės kovotojai mano, kad visų laikų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą gali įprasminti ir viena iš istorinio Vyčio modifikacijų. Paminklui Dainavos apygardos partizanams iki šiol taip ir neparinkta vieta Alytuje. Tikėkime, kad naujai išrinktas meras šią problemą išspręs.
Šiais, kaip ir praėjusiais metais, LPKTS finansinė padėtis yra nebloga, nesame turtuoliai, tačiau būtiniausioms išlaidoms lėšų turime. Tačiau turiu pastebėti, kad yra filialų, kurie nepateikė metinių ataskaitų ir akivaizdu, kad nepervedė numatytų 10 procentų nuo surinkto nario mokesčio. Tai tikrai nepasitarnauja sąjungos gerovei. Labiausiai reikia pagirti mažesnius filialus, kur nario mokestį moka 100 procentų jo narių. Nerimą kelia, kad Garliavos, Ignalinos, Kazlų Rūdos, Lentvario, Lazdijų, Švenčionių, Raseinių ir Vilkijos filialai ataskaitų nepateikė jau nuo 2013 metų, o Kazlų Rūdos, Naujosios Akmenės ir Zarasų – net nuo 2010, 2012 metų. Nesuprantama ir tai, kad Raseiniuose ir Vilkijoje prieš kelis metus išrinktos naujos jaunos pirmininkės nepateikė ataskaitų nuo savo kadencijos pradžios. Tokia situacija verčia galvoti, kad jaunimu ne visada galima pasitikėti, filialuose nevyksta joks darbas. Manome, kad visi paminėti filialai reikalauja dėmesio ir kardinalių sprendimų, keičiant jų pirmininkus, nes nuo iniciatyvaus ir autoritetingo pirmininko priklauso filialo darbo rezultatai.
Nuoširdžiai dėkoju LPKTS etatiniams darbuotojams, valdybai, tarybai, pavaduotojams, visiems palaikiusiems, patarusiems, padėjusiems ir, žinoma, negailėjusiems nuoširdžios kritikos.

 

Valdybos veiklos ataskaita

 

Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kolegialaus valdymo organo – valdybos veiklos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2018 metų balandžio 7 dienos (tada įvyko LPKTS XXV suvažiavimas) iki 2019 metų balandžio 6 dienos (iki šio LPKTS XXVI suvažiavimo).

Per šį laikotarpį įvyko 11 (vienuolika) valdybos posėdžių, iš kurių vienas išvažiuojamasis posėdis Šilalėje, ir 4 (keturi) LPKTS tarybos posėdžiai. Neatidėliotini klausimai aptariami elektroniniu būdu (tokiu būdu dažniausiai sprendžiama dėl finansinių išlaidų ar pareiškimų/kreipimųsi). 
Valdybos veikla buvo organizuota siekiant įvykdyti 2018 metų sąjungos veiklos programą.
Šiuo laikotarpiu suorganizuoti didieji LPKTS renginiai: birželio 16 dieną – respublikinė politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ Šilalėje, šiame mieste visi renginiai būdavo puikūs. Rugpjūčio 4 dieną – sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Pastebime dalyvių gausėjimą – jaunesnioji karta atranda šį renginį, tai džiugina. Rugsėjo 29 dieną Šakių rajone vyko žygis „Partizanų takais“ Tauro apygardoje. Spalio 20 dieną iškilmingai paminėjome LPKTS 30-metį Kaune: eisena sudrebino miestą, sustabdė eismą, o į renginį VDU salėje atvyko daugybė garbių svečių, tarp kurių ir LR Prezidentė. Ir ilgai lauktos iškilmės – Vasario 16-ąją atidarytas mūsų projektas „Partizanų alėja“ Kaune, pradėtas dar jau Amžinybėn iškeliavusių LPKTS vadovų. Taip pat tęstos akcijos „LIETUVA“, minint jubiliejines trėmimų sukaktis, „Uždek žvakutę savo krašto partizanams“ bei daugybė kitų renginių centrinėje LPKTS būstinėje bei filialuose.
Dėkojame visiems filialams, kurie, kaip ir kasmet, labai daug nuveikė: dalyvavo sąjungos renginiuose, palaikė ir prisidėjo prie bendrų idėjų, patys inicijavo ir organizavo renginius, bendravo su jaunimu ir skleidė gyvąją istorinę atmintį, vykdami į mokyklas, kviesdami jaunąją kartą į renginius ir organizuojamas atminimo išsaugojimo akcijas, taip pat remontavo ir statė paminklus, bunkerius, išsakė savo poziciją miestų ir miestelių tvarkymo ir valdymo klausimais.
Daugelis LPKTS filialų ir skyrių šiemet minėjo 30-mečius. Dėkojame už gražius renginius ir kvietimus į juos ir kraštų, kuriuose esate įsikūrę, bendruomenės ir valdžios vienijimą, būnant drauge dainoje ir darbuose. Dėkojame už kvietimus į visus renginius bei susirinkimus. Stengiamės nuvykti ten, kur seniai nebuvę, tad atleiskite, kur nesuspėjome atvažiuoti, nes renginių iš tiesų labai daug.
2018-aisiais po kelių metų pertraukos LPKTS dalyvavo tarptautiniame Inter-Asso kongrese, vykusiame Rumunijoje, Brašovo mieste. Tarptautiniame buvusių politinių kalinių ir komunizmo aukų asociacijos, kuriai iš Lietuvos priklauso tik vienintelė mūsų sąjunga, kongrese LPKTS atstovavau aš. Manau, jog dalyvavimas buvo tikrai naudingas, nes ne tik sužinota, kokia nukentėjusių asmenų padėtis kitose šalyse, bet ir užmegzti ryšiai, kurie ateityje galės pasitarnauti dalyvaujant tarptautiniuose projektuose.
Didžioji dalis LPKTS renginių finansuojami būtent dalyvaujant projektuose arba renkant paramą. Šiuo laikotarpiu sėkmingai vykdyti projektai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programa „Remti vyresnio amžiaus žmonių veiklą“ (administruoja O.A.Tamošaitienė), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projektai „Lietuvos laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ (administruoja J. Navickienė). Lietuvos Respublikos Vyriausybės Istorinės atminties puoselėjimo priemonę, dalyvavimą konkurse „Kauno akcentai“, JAV „Lietuvių fondo“ žiniasklaidos rėmimo programą bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo projektus administruoju aš. Nemažai projektų yra parengta ir 2019 metams. Kviečiu filialus aktyviai dalyvauti, teikti paraiškas ir mūsų administruojamuose projektuose, ir tiesiogiai. Tai yra viena realiausių galimybių gauti lėšų renginiams, leidybai, paminklams ir kitoms veikloms, nes kaip ir minėjau, LPKTS lėšomis to daryti negalime. Nuoširdžiai dėkoju visiems rėmėjams – ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Be šios paramos daug darbų negalėtume atlikti. Dėkoju partneriams, su kuriais drauge dalyvaujame projektuose.
Pernai išrinkta nauja valdyba persvarstė LPKTS komitetų reikalingumą ir darbus. Buvo nutarta komitetų skaičių sumažinti, tad ataskaitiniu laikotarpiu LPKTS dirbo šie komitetai:
Finansų komitetas (pirmininkė – valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė), jis rinkosi esant reikalui, prieš valdybos posėdžius, svarstė iš filialų gautus prašymus, finansinius LPKTS klausimus, teikė siūlymus valdybai.
Strategijos ir organizacinis komitetas (pirmininkas – dr. Gvidas Rutkauskas), sprendžia aktualiausius, strateginius LPKTS klausimus, palaiko ryšį su filialais, atsako už tradicinių Sąjungos renginių organizavimą, informavimą apie juos.
Istorinės atminties ir patriotinio ugdymo komitetas (pirmininkas –  LPKTS valdybos narys Vaidas Banys). Komitetas rūpinasi Tremties ir rezistencijos muziejų veikla, atminimo įamžinimo vietomis, moksleivių pilietiniu patriotiniu ugdymu.
Leidyba. Minint sąjungos 30-metį išleista knyga „LPKTS kūrėjai“, kurią sudarė garbės pirmininkas dr. Povilas Jakučionis. Tikimės, jog šiemet skaitytojus pasieks jau parengtos knygos „Tremties vaikai“ 4 dalis bei rinktinė anglų kalba. Knygų leidybai lėšas toliau renkame, tad norintys kviečiami ir šiandien paremti. Taip pat dar trūksta nedidelės dalies lėšų Partizanų alėjai, tad kviečiu aukoti. Iš anksto dėkoju.
Šiuo metu sąjunga vienija daugiau kaip 30 tūkstančių narių, kurie susibūrę į 53 filialus, juridinių asmenų registre užregistruoti 32 filialai. Išanalizavus filialų pateiktus duomenis, matosi, kad aktyvesne, nuoseklia veikla pasižymi apie du trečdaliai filialų. Ne visi moka ir 10 procentų nuo surinkto nario mokesčio. Filialams, mokantiems šį mokestį, gali būti suteikiamas prioritetas siekiant dalinio finansavimo veiklai.
Nuoširdžiai dėkoju LPKTS apskričių koordinatoriams, filialų vadovams, chorų vadovams, nariams už nuoširdų darbą, pagalbą, patarimus.
Praėjęs laikotarpis buvo itin darbingas. Kaip jau anksčiau minėta, turėjome du didelius papildomus renginius (LPKTS 30-metį ir „Partizanų alėjos“ atidarymą), kurie pareikalavo nemažai jėgų ir lėšų. Dėkoju visiems padėjusiems, patarusiems ir palaikiusiems. Buvo ir nenumatytų situacijų – vasaros liūtis, vykstant Laisvės al. rekonstrukcijos darbams, užsėmė mūsų rūsius. Tai atnešė papildomų rūpesčių ir išlaidų.
Džiugu, jog finansinius metus baigėme turėdami 86 751 eurą. (Šiai dienai likutis sąskaitoje 77 993 eurus.) Laikėmės visų 2014 metais įvestų taupymo būdų – sumažintos algos/etato dalys, atgautos skolos, nuomojamos patalpos. Šiuo metu sąjungoje dirba devyni etatiniai darbuotojai. Pirmininkas Gvidas Rutkauskas dirba neatlygintinai.
Nuolat ieškome rėmėjų. Ačiū visiems, kurie stengiasi ir ypač ačiū tiems, kurie supranta, jog tai mūsų visų reikalas, ne tik pirmininko ar valdybos pirmininkės. Ačiū sąjungos nariams, „Tremtinio“ skaitytojams, filialams ir visiems, kurie aukoja sąjungai.
Noriu padėkoti kartu dirbusiai komandai: pirmininkui, tarybos pirmininkei, pavaduotojams, LPKTS darbuotojams, filialų pirmininkams, visiems nariams. Ačiū jums. Kadencija įpusėjo, tad siūlau jau šiandien pradėti galvoti, ką kitais metais rinksime į sąjungos valdymo organus. Savo filialuose pasitarkite, pagalvokite. Siūlau pabandyti pritraukti jaunesnių žmonių, kurie galėtų užsiimti aktyvia veikla, dalyvauti projektuose ir kitose veiklose. Jums tai gali tapti svaria pagalba, o jiems – savanoriškos veiklos ir istorijos pamokomis. Auginkime pamainą, kad vėliau nereikėtų rinktis skubotai. Kalbu ne tik apie asociacijos valdymo organus, bet ir filialus. Kartais pasigirsta, kad pirmininkai jau pavargo, pamainos nėra... Tad kvieskite prisijungti, kvieskite savo vaikus, vaikaičius, Lietuvą mylinčius žmones, kad būtume ne nykstančia, o klestinčia pilietine, patriotine organizacija. Iš pradžių pakvieskite į mūsų renginius. Į sąskrydį Ariogaloje, į atminimo renginius jūsų filialuose, žygius Partizanų takais. Jei žmonėms bus įdomu – norės aktyviai dalyvauti. Kalbu ne tik apie moksleivius, bet ypač apie tremties vaikus, Sibire gimusius, tokius kaip sąjungos pirmininkas. Jie – mūsų organizacijos išlikimo ir jūsų darbų tąsos garantas.

 

Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ,

LPKTS valdybos pirmininkė

 

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVI suvažiavimo rezoliucijos

Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos

Vasario 16 dieną, Lietuvai švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, Vilniaus operos ir baleto teatre išdalintos 2018 metų nacionalinės kultūros ir meno premijos. Vienu iš šios premijos laureatų tapo rašytojas Marius Ivaškevičius, kuris savo knygoje „Žali“ išsityčiojo iš Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vado Jono Žemaičio-Vytauto ir jo kovos bendražygių, o partizaninį karą pavaizdavo visiškai neadekvačiai. Jo knygoje visa Lietuvos pokario rezistencija sumaišyta su purvais, o kovotojai už laisvę pavadinti išsigimėliais, trukdančiais Lietuvos nepriklausomybės priešininkams jaustis mūsų šalyje kaip savo namuose. Per visą knygos turinį vyksta akivaizdi partizanų ir jų vadų šmeižto kampanija.
Kokių idėjų ir neapykantos persunktas turi būti autorius, išdrįsęs savo knygą perleisti antrą kartą, kai 2019 metai Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu paskelbti Jono Žemaičio metais, o 1949 metų vasario 16 dieną Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos Deklaracija yra pripažinta kaip Lietuvos valstybės teisės aktas. Šią istorinę Deklaraciją pirmasis pasirašė Mariaus Ivaškevičiaus apšmeižtas Jonas Žemaitis-Vytautas.
Visos Lietuvos patriotinės organizacijos, kartu ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, vienijanti per 50 tūkstančių buvusių tremtinių ir politinių kalinių, pateikė skundą LR generaliniam prokurorui, o skundą jam atmetus, – Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pastarasis skundą taip pat atmetė. Šiais skundais buvo prašoma pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant nacionalinės literatūros ir meno premijos įteikimą Mariui Ivaškevičiui, kol baigsis tyrimas ir teismai.
Patriotinės organizacijos prašė skundus dėl nusikalstamų veikų išnagrinėti ir įvertinti pagal LR BK 170 *2 straipsnio pirmąją dalį ir 313 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVI suvažiavimo dalyviai nepritaria nekompetentingam Nacionalinės kultūros ir meno premijos komisijos sprendimui skirti Mariui Ivaškevičiui nacionalinę literatūros ir meno premiją ir reikalauja nedrįsti menkinti tautos didvyrių, nes nuvainikavę didvyrius demoralizuosite visą tautą.

Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos

Šiuo metu LR valstybinių pensijų įstatyme numatyta, jog nuo okupacijų nukentėję asmenys gauna nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, kuri yra valstybinių pensijų bazės dydžio. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skiriamos politiniams kaliniams ar tremtiniams, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo 1991 metų sausio 11–13 dienomis SSRS vykdytos agresijos.
Dar 2017 metų rugsėjo 20 dieną tuometinė Seimo Laisvės kovų komisija užregistravo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1120), kuriame buvo siūloma 20 procentų didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas. Tai užtikrintų didesnes valstybines pensijas politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis SSRS vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims.
Pažymime, kad nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydis buvo nekitęs nuo 2009 metų.
2018 metų sausio 1 dieną socialinio draudimo pensijos buvo perskaičiuojamos pagal naujas pensijų apskaičiavimo taisykles ir indeksuotos, atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius. Vyriausybės siūlymu nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos didintos ne 20 procentų, kaip buvo prašyta, o tik 7 procentais. Pinigine išraiška tai atitinka vidutiniškai keturis eurus.
Vyriausybės vadovai sutinka, kad didinimas tik 7 procentais bent simboliškai parodo dėmesį nuo okupacijų nukentėjusiems žmonėms. Tačiau esant tik tokiam simboliniam dėmesiui, garbaus amžiaus Lietuvos politiniams kaliniams, tremtiniams ir Laisvės kovų dalyviams sunku oriai gyventi, juk neadekvačiai didėja vaistų, energijos bei būtiniausių maisto prekių kainos.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių XXVI suvažiavimo dalyviai prašo 2020 metų biudžete numatyti ir nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją padidinti bent 20 procentų – tiek, kiek siūlė Seimo Laisvės kovų komisija.

 

 

Klaida | LPKTS

Klaida

Svetainėje nenumatyta klaida. Prašome pabandyti vėliau.