LPKTS XXIV ataskaitinis suvažiavimas
Kovo 18 dieną Kauno įgulos karininkų ramovėje įvyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV ataskaitinis suvažiavimas. Jį pradėjo ir atvykusius svečius bei delegatus pasveikino LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas.
Įneštos LPKTS filialų vėliavos, sugiedotas Lietuvos valstybės himnas, tylos minute pagerbti Amžinybėn iškeliavę tremtiniai ir politiniai kaliniai. Alytaus, Kauno, Šilalės ir Šiaulių filialų atstovai išnešė gėles prie Nežinomo kareivio, Laisvės, Kovotojų už laisvę Motinoms paminklų ir „Tautos kančios“ memorialo Petrašiūnų kapinėse.
Suvažiavimo dalyvius skambiomis dainomis ir nuostabiomis akordeono melodijomis pasveikino Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleiviai, o Kauno šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčios kunigas Vytenis Vaškelis, pakvietęs bendrai maldai, visiems palinkėjo Dievo palaimos ir geros kloties.
Suvažiavimui pirmininkavo Loreta Kalnikaitė ir Juozas Yla, dalyvavo 224 delegatai.
Kaip įprasta, buvusius tremtinius ir politinius kalinius pasveikinti atvyko ir garbingų svečių. Vienas jų – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, į suvažiavimą atskubėjęs su žmona Irena ir didžiuliu naminės ruginės duonos kepalu. „Duona yra tai, kas mus vienija“, – sakė Seimo pirmininkas ir prisiminė vieno jauno tremtinio gyvenimo epizodą, kai jis ilgai stovėjo eilėje prie kepalėlio duonos, o jį gavęs turėjo dalintis su dešimčia jo laukusių likimo brolių. Tas jaunuolis buvo Viktoro Pranckiečio tėvas... Seimo pirmininkas visiems palinkėjo vienybės ir kad niekada nepritrūktų duonos.
Seimo narė, TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė suvažiavimo dalyviams perdavė Vytauto ir Gabrieliaus Landsbergių linkėjimus ir priminė, kad šiemet minime Laptevų jūros tremtinės Dalios Grinkevičiūtės gimimo 90 metų sukaktį. „Ji – 1941 metų tremtinių simbolis, jos istorija įkvepia kurti,“ – kalbėjo Seimo narė.
Seimo narė, TS-LKD PKT frakcijos narė Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad Lietuvoje dar gajus sovietinis palikimas – valstybės turto savinimasis. Ji vylėsi, kad bus priimti įstatymai, pažabosiantys valstybės lėšų švaistymą ir nesąžiningumą. Taip pat ji žadėjo pasirūpinti buvusiais tremtiniais ir politiniais kaliniais, nukentėjusiųjų nuo okupacijų valstybinių pensijų padidinimu. „Tai – mūsų garbės reikalas,“ – sakė A. Bilotaitė.
Kauno miesto vicemerė Rasa Šnapštienė suvažiavimo dalyviams perdavė mero Visvaldo Matijošaičio sveikinimus. Ji teigė, kad bendrystė ir pagarba istorijai – itin svarbu. „Sustatytos jūsų organizacijos filialų vėliavos liudija, kad ši istorija palietė visus Lietuvos regionus. Tikriausiai nėra šeimos, kurios nepalietė tremtis. Jūs esate tikros meilės, tikro ilgesio Lietuvai liudytojai. Jūs žinote, kad laisvė yra tas gėris, už kurį reikia kovoti,“ – sakė R. Šnapštienė.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininkas dimisijos majoras Vytautas Balsys palinkėjo būti vieningiems.
Po svečių sveikinimų pranešimą apie pastarųjų metų Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą perskaitė ir suvažiavimo rezoliuciją bei pareiškimus pristatė LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas (spausdiname atskirai). Valdybos veiklos bei finansinę ataskaitą pateikė LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė (spausdiname atskirai).
Revizijos komisijos ataskaitą perskaitė šios komisijos pirmininkas Vaclovas Spraunis. Jis teigė, kad finansinė LPKTS padėtis nėra prasta, pajamos viršija išlaidas, gauname nemažai finansinės paramos. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Eugenija Buitvydienė pasidžiaugė, kad komisijai dirbti neteko – negauta jokių nusiskundimų ar pareiškimų. „Norėčiau, kad ir ateityje ši komisija darbo neturėtų,“ – sakė E. Buitvydienė.
Valdybos pirmininkės pavaduotoja Ona Aldona Tamošaitienė suvažiavimui paskelbė valdybos nutarimą apdovanoti LPKTS 1-ojo laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“ valdybos pirmininkę Rasą Duobaitę-Bumbulienę, 2-ojo – valdybos narį Vaidą Banį. Iškilmingai pasveikinti apdovanotieji bei jubiliejų švenčiantys filialų pirmininkai: Stasė Janušonienė, Julius Lukys bei Mindaugas Babonas.
Diskusijose dalyvavo Šiaulių filialo narė S. Tamoševičienė, Vilniaus skyriaus atstovas Gediminas Uogintas, Lentvario filialo pirmininkas Jonas Počepavičius.
Suvažiavime buvo priimta rezoliucija „Dėl tarptautinės institucijos komunizmo nusikaltimams tirti įsteigimo“ ir du pareiškimai: „Dėl paminklo laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“ ir „Dėl neteisingos informacijos paneigimo“ (spausdiname atskirai).
Jolita NAVICKIENĖ
Jono Ivaškevičiaus nuotraukos
Esame stiprūs, reikalingi ir vieningi
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko dr. Gvido RUTKAUSKO pranešimas, skaitytas LPKTS XXIV suvažiavime
Su dideliu skausmu prisimename, kad šiemet sukaks jau 76 metai, kai buvo įvykdytas pirmasis 1941 metų birželio 14 dienos masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į tolimuosius SSRS kraštus. Po to vyko kiti trėmimai: „Bangų mūša“, vėliau vienas didžiausių gyventojų trėmimų „Pavasaris“ ir taip toliau, kol trėmimai palietė visus socialinius sluoksnius ir visas tautines grupes. Kiekvienas – senas ar jaunas, mokytojas ar darbininkas – privalo žinoti, kad trėmimai, per kuriuos buvo išvežta daugiau kaip 300 tūkstančių iškiliausių Lietuvos gyventojų, – didžiulė netektis šaliai. Tūkstančiai žmonių buvo išplėšti iš gimtinės, prarado viską: nuosavybę, sveikatą, artimuosius. Jie buvo žiauriai naikinami kalėjimuose, lageriuose ir specialiose tremties vietose, iš kur šimtai tūkstančių nebegrįžo į savo gimtinę, nes didelė dalis jų žuvo arba mirė. Visa tai vertinama kaip nusikaltimas žmogiškumui, okupacinės valdžios vykdyto Lietuvos gyventojų genocido apraiška.
Kaip ir kasmet, į savo šventę atvykome pabūti kartu su savo likimo broliais, pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais, aptarti mums rūpimus svarbius ne tik buvusių tremtinių ir politinių kalinių, bet ir aktualius valstybės klausimus. Svarbiausia įrodyti visiems, kad esame stiprūs, reikalingi ir vieningi kilniems Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės išsaugojimo ir įtvirtinimo darbams
LPKT sąjunga stengiasi suvienyti ir įtraukti į savo kilnią veiklą daugiau kaip 50 tūkstančių Lietuvoje gyvenančių buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kurie, nepalūžę lageriuose ir kalėjimuose, išliko gyvi ir sugrįžo į savo tėvynę. Sakau tėvynę, nes tremtyje gimę ir gyvenę vaikai grįžo į tėvų ir senelių žemę – Lietuvą.
Galime džiaugtis ir didžiuotis, kad nors mūsų gretos mažėja, tačiau veiklių, protingų ir patriotiškai nusiteikusių žmonių tikrai nestokojame. Kaip ir anksčiau, didžiausi mūsų filialai, kurie turi daugiau kaip 500 narių, rikiuojasi į tokią eilę: Kaunas (2600), Klaipėda (1650), Panevėžys (1100), Šiauliai (850), Šilutė (700), Anykščiai (500) ir Varėna (500). Mažiausi narių skaičiumi yra Lazdijų (12) ir Druskininkų (26) filialai. Tačiau atsakingai sakau, kad atliktų darbų skaičius ir kokybė mažai priklauso nuo narių skaičiaus filiale.
Iš ataskaitų matyti, kad ne visuose filialuose jaučiamas narių mažėjimas. Džiugu pranešti, kad per 2016 metus Palangos, Ukmergės ir Domeikavos filialuose į mūsų gretas įstojo daugiau kaip 80 naujų narių. Todėl viena iš svarbiausių mūsų darbo krypčių laikau naujų narių į LPKTS priėmimą. Retėjančias gretas privalo papildyti tremtiniai ir jų vaikai, kurie dar nėra LPKTS nariai, o tokių yra daug. Kiekvienas paraginkime savo tremtinius draugus, vaikus ir vaikaičius tai padaryti, kad artimiausiu metu galėtume pasidžiaugti matant rankose LPKTS nario pažymėjimą. Džiaugiuosi, kad mano abu sūnūs šiemet tapo LPKTS nariais.
Maloniai priimtume į savo gretas ir mus gerbiantį, ir palaikantį jaunimą. Žinoma, darbui, o ne būsimos svaiginančios politinės karjeros tikslams įgyvendinti. Praėjusiame suvažiavime sakiau ir dabar pakartosiu: apgailestauju, bet šis darbas vyksta nepatenkinamai. Šia kryptimi dar reikia dirbti, kad potencialius naujus narius sudomintume savo idėjomis, vertybėmis, siekiais, darbais, o gal ir mūsų organizacijos jaunesniems tinkančiu ir patraukliu pavadinimu. Keleto mūsų narių siūlymu, LPKTS valdyboje klausimas dėl pavadinimo jau buvo svarstytas. Nutarta kol kas nekeisti, tačiau manau, kad netolimoje ateityje prie jo dar sugrįšime, nes kyla klausimas, ar korektiška būti Tremtinių sąjungoje jaunesniems ar vyresniems žmonėms, kurie negali vadintis tremtiniais, nes niekada nebuvo ir nebus tremtyje.
Labai svarbu, kad mes aktyviai dalyvautume ir šalies politiniame gyvenime. Šiemet vyko rinkimai į LR Seimą. Čia turėjome TS-LKD Politinių kalinių ir tremtinių frakcijos pasiūlytų kandidatų daugiamandatėje apygardoje. Labai apgailestauju, kad dabar LR Seime nėra nė vieno mūsų išrinkto Seimo nario, buvusio tremtyje. Mes visi esame laisvos Lietuvos piliečiai ir balsuojame taip kaip norime, bet ar susimąstome apie tai, kad niekas kitas mumis nepasirūpins, kaip tie žmonės, kurie buvo tremtyje ir yra iškentėję kalėjimo ar tremties sunkumus.
LPKTS valdybai ir tarybai pritarus, vykdėme darbus pagal įstatuose numatytas kryptis: dalyvavome tautinėje, patriotinėje, švietėjiškoje, socialinėje bei kultūrinėje veikloje.
Galima didžiuotis nenuilstamu ir pasiaukojančiu visų filialų narių darbu. Išanalizavę ir įvertinę pateiktas 2016 metų filialų veiklos ataskaitas galime teigti, kad visi filialai mini visas valstybės šventes, turintys chorus koncertuoja, dalyvauja chorų festivaliuose, prižiūri, stato bei atstato paminklus ir partizanų žemines, dalyvauja muziejų veikloje, ekskursijose po atmintinas kovų už laisvę vietas, rengia mokinių konferencijas, inscenizuotas partizanų kovas, dalyvauja knygų tremties tematika aptarimuose bei vykdo įvairius LPKTS įstatuose numatytas veiklas atitinkančius projektus. Taip pat mūsų sąjungos nariai rašo knygas, kurių šiemet jau keletas išleista. O kur dar tradicinis sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, jaunesniosios kartos sąskrydis, respublikinė buvusių politinių kalinių ir tremtinių dainų ir poezijos šventė „ Leiskit į Tėvynę“ Kėdainiuose.
Vienas iš svarbiausių mūsų darbų – auklėti jaunąją kartą patriotiškumo ir pagarbos kovotojams už Lietuvos laisvę dvasia. Šia tema organizuoti seminarai buvo labai gerai įvertinti istorijos mokytojų. Jeigu tokių darbų nedirbtume, tai mūsų kovos, vargai ir netektys būtų paskandinti užmaršty, o tauta, nežinanti savo praeities, neturi ir ateities. Su vyresnės kartos atstovais nuoširdžiai bendravome organizuodami seminarus apie orią senatvę ir jos ypatumus.
Per šiuos dvejus metus LPKTS atliko ir daugiau reikšmingų darbų: remiant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui išspręsta tremties ir rezistencijos muziejų Kaune ir Druskininkuose tolimesnio darbo klausimai, periodiškai leidžiamas, nemažinant apimties ir nedidinant kainos, savaitraštis „Tremtinys“, galutinai laimėta kova dėl paminklo Dainavos partizanams statymo Alytaus mieste, išspręstas klausimas įtraukti laisvės kovų istorijos mokymą į naujai sudaromą mokyklų mokymo programą, sėkmingai baigti LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Krašto apsaugos ministerijos įvairių programų projektai.
Nors jau daugiau kaip dvidešimt dveji metai LPKTS deda didžiules pastangas dėl Vilniaus Lukiškių aikštės paskirties ir paminklo „Kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pastatymo, tačiau šiuo klausimu dar gerų žinių neturime. Buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovotojai sutvarkytoje aikštėje norėtų matyti aiškiai suprantamą paminklą, skirtą Laisvės kovoms įamžinti. Laisvės kovotojai mano, kad visų laikų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą gali įprasminti ir viena iš istorinio Vyčio modifikacijų. Todėl Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV suvažiavimo dalyviai pakartotinai išreiškia savo nuomonę – Lukiškių aikštėje turi būti laiku pastatytas Vyčio paminklas Laisvės kovoms įamžinti.
Kaip ir praėjusiais metais, LPKTS finansinė padėtis yra nebloga, nesame turtuoliai, tačiau lėšų turime tik būtiniausioms išlaidoms. Turiu pastebėti, kad net aštuoni filialai nepateikė metinių ataskaitų, ir akivaizdu, kad nepervedė numatytų 10 procentų jų surinktų lėšų. Tas faktas tikrai nepasitarnauja mūsų sąjungos gerovei. Labiausiai reikia pagirti Grigiškių filialą, kur nario mokestį moka 100 procentų jo narių. Tai geras pavyzdys visiems. Nerimą kelia ir tai, kad Dusetų, Garliavos ir Vilkijos filialai nepateikė ataskaitų jau nuo 2013 metų, o Kazlų Rūdos, Naujosios Akmenės ir Zarasų net nuo 2010, 2012 metų. Manome, kad tai reikalaujantys dėmesio ir kardinalių sprendimų filialai, keičiant jų pirmininkus, nes nuo iniciatyvaus ir autoritetingo pirmininko labai priklauso filialo darbo rezultatai.
Brangieji buvę partizanai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, kentėję Sibiro šaltį, alkį, paniekinimą, praradę savo sveikatą, namus, brolius, tėvus ir artimuosius, būkime budrūs, visi vieningai remkime Lietuvos nepriklausomybę ir suverenitetą, dirbkime ir kovokime už mūsų teises ir neleiskime komunistų pasekėjams mūsų žeminti, o kovų istoriją paskandinti užmarštin. Tik mūsų gausios, vieningos ir patriotiškai nusiteikusios gretos padės išlikti kovoje už buvusių tremtinių, partizanų ir politinių kalinių teises.
Artimiausias mūsų susitikimas įvyks Jaunesniosios kartos sąskrydyje gegužės 20 dieną Ukmergėje, o rugpjūčio 5 dieną – „Su Lietuva širdyje“ Ariogaloje. Nuoširdžiai dėkoju LPKTS etatiniams darbuotojams, valdybai, tarybai, pavaduotojams, visiems palaikiusiems, patarusiems, padėjusiems ir, žinoma, negailėjusiems nuoširdžios kritikos.
LPKTS nuolat seka ir domisi Lietuvos ir kitų šalių politine situacija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas – rezoliucijas. Šiame XXIV suvažiavime teikiu bendram dalyvių pritarimui tris valdybos paruoštus dokumentus.
Valdybos veiklos ataskaita
Asociacijos Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kolegialaus valdymo organo– valdybos veiklos ataskaitinis laikotarpis yra nuo 2016 metų balandžio 2 dienos (tada įvyko LPKTS XXIII suvažiavimas) iki 2017 metų kovo 18 dienos (iki šio suvažiavimo).
Per šį laikotarpį įvyko devyni valdybos posėdžiai, iš kurių vienas – išvažiuojamasis posėdis – konferencija Šilalėje, bei šeši neatidėliotinų klausimų aptarimai elektroniniu būdu. Per tą patį laikotarpį įvyko trys LPKTS tarybos posėdžiai.
Valdybos veikla buvo organizuota siekiant įvykdyti 2016 metų sąjungos veiklos programą bei vykdyti sąjungos veiklą.
Šiuo laikotarpiu suorganizuoti didieji LPKTS renginiai: gegužės 7 dieną – Jaunesniosios kartos sąskrydis Ariogaloje, birželio 18 dieną – XII respublikinė tremtinių, politinių kalinių dainų ir poezijos šventė „Leiskit į Tėvynę“ Kėdainiuose, rugpjūčio 5–6 dienomis – sąskrydis „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje, du žygiai „Partizanų takais“: rugsėjo 10 dieną – Kęstučio apygardoje, rugsėjo 24 dieną – Vytauto apygardoje, gruodžio 17-ąją įspūdingai paminėtos Labūnavos mūšio metinės Kėdainių rajone. Minint liūdnas masinių trėmimų sukaktis (1941 metų birželio 14-ąją ir 1951 metų spalio 2–3 dienomis) visoje Lietuvoje surengtos akcijos „Lietuva“, du seminarai mokytojams „Apie Laisvės kovas kalbėkime gyvai ir įdomiai“ Vilniuje ir Kėdainiuose ir bemaž dešimt knygos „Tremties vaikai. Antroji knyga“ pristatymo renginių visoje Lietuvoje. Dėkoju visiems aktyviems filialams, kurie ne tik dalyvavo pagrindiniuose sąjungos renginiuose ir palaikė jų idėjas, bet ir patys organizavo minėjimus, renginius, remontavo ir statė paminklus, bunkerius, bendravo su jaunimu ir visuomenei skleidė gyvąją istorinę atmintį. Dėkoju už kvietimus į filialų susirinkimus ir puikius jūsų renginius. Aplankėme didžiąją dalį LPKTS filialų, be galo džiaugiuosi susipažinusi, pabendravusi.
Nė vienas iš paminėtų LPKTS renginių, tarp jų ir išvažiuojamasis posėdis, nebuvo finansuotas iš LPKTS lėšų. Visų renginių, konferencijų organizavimas, paminklų statyba ir priežiūra, knygų leidyba finansuojama tik iš projektų lėšų arba rėmėjų paramos. Šias lėšas administruoja LPKTS, jomis taip pat prisidedama ir prie filialų veiklos.
Šiuo laikotarpiu sėkmingai vykdyti projektai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programa Remti vyresnio amžiaus žmonių veiklą (administruoja O.A.Tamošaitienė), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojami projektai „Lietuvos laisvės kovų, tremties ir tautos netekčių atspindžiai“ ir „Istorija be „baltų dėmių“ (administruoja J. Navickienė). Ačiū joms!
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Istorinės atminties puoselėjimo 2016 metų programą, „Lietuvių fondo“ (JAV) žiniasklaidos rėmimo programą, Krašto apsaugos ministerijos bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondo remiamus projektus administruoja valdybos pirmininkė.
Šie ir keletas papildomų („Europa piliečiams“, Kultūros tarybos ir t.t.) projektų yra parengti ir 2017 metams. Džiaugiuosi, jog jau kelis metus turime puikių partnerių, su kuriais kartu dalyvaujame projektuose, tai – VšĮ „Salva Media“, Latvijos bei Estijos organizacijos, vienijančios buvusius politinius kalinius ir tremtinius. Ačiū visiems ruošiantiems projektus ir juos administruojantiems.
Šiuo metu LPKTS dirba šie komitetai:
Finansų komitetas (pirmininkė – valdybos pirmininkė), jis rinkosi esant reikalui, prieš valdybos posėdžius, svarstė gautus iš filialų prašymus, finansinius LPKTS klausimus, teikė siūlymus valdybai.
Strategijos komitetas (pirmininkas – Gvidas Rutkauskas), sprendžia aktualiausius, strateginius LPKTS klausimus.
Organizacinis komitetas, jo pirmininkė Ona Aldona Tamošaitienė palaikė ryšį su filialais, savo patarimais padėjo filialams rašyti ir vykdyti projektus, organizuoti tradicinius sąjungos renginius.
Socialinis komitetas (pirmininkė – LPKTS tarybos narė Jūratė Antulevičienė) teikia informaciją ir padeda sutvarkyti dokumentus norintiems įgyti teisinį statusą, gauti valstybinę pensiją ir naudotis transporto bei kitomis lengvatomis, gauti pašalpas, slaugą ir t.t.
Jaunesniosios kartos komitetas veiklos nevykdo, tačiau jo pagrindinis tikslas – Jaunesniosios kartos sąskrydis organizuojamas LPKTS valdybos.
Informacinis komitetas (pirmininkė – „Tremtinio“ redaktorė Jolita Navickienė) parengia ir publikuoja informacinius straipsnius apie LPKTS valdybos, tarybos, filialų veiklą, apie įvykusius ir būsimus renginius, aktualijas iš LR Seimo, Vyriausybės ir iš kitų institucijų savaitraštyje „Tremtinys“. Savaitraščio „Tremtinys“ archyvas šiuo metu yra skaitmeninamas ir netrukus bus visas pasiekiamas internetiniame puslapyje. Už internetinio tinklalapio www.lpkts.lt, kuriame informacija lengvai ir operatyviai atnaujinama, administravimą atsakinga Vesta Milerienė. Aktyviai bendraujama socialiniuose tinkluose.
Istorinės atminties ir patriotinio ugdymo komitetas (pirmininkas – LPKTS Druskininkų filialo pirmininkas Gintautas Kazlauskas). Pagrindinis komiteto rūpestis buvo ir yra išsaugoti ir pagerinti LPKTS įkurtų rezistencijos ir tremties muziejų veiklą. Aktyviai vyksta darbai dėl Druskininkų ir Kauno Tremties ir rezistencijos muziejų perdavimo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Tai itin džiugina, nes muziejų problema buvo vienas didžiausių mūsų skaudulių.
Ryšių su kitomis organizacijomis komitetas palaiko ryšį su Lietuvos patriotinėmis organizacijomis ir tarptautine buvusių politinių kalinių ir komunizmo aukų asociacija (Inter Asso), dalyvauja šios asociacijos renginiuose.
Šiuo laikotarpiu paruošta ir išleista Stanislovo Abromavičiaus „Tremties vaikai. Trečioji knyga“, prie kurios leidybos prisidėjo ne tik LPKTS ir paramos fondai, bet ir jūs – aukojusieji. Džiugu, jog tiek daug jūsų nori pasidalinti prisiminimais ir taip įamžinti savo šeimos istoriją. Kviečiu aukojusius ir herojus atsiimti knygą, kurią Jums dovanojame, o kitus kviečiu ją įsigyti mūsų atnaujintame knygynėlyje.
Šiuo metu Sąjunga vienija daugiau nei 30 tūkstančių narių, kurie susibūrę į 53 filialus, juridinių asmenų registre užregistruoti 32 filialai. Išanalizavus filialų pateiktus duomenis, matyti, kad aktyvesne, nuoseklia veikla pasižymi apie du trečdaliai filialų. Ne visi moka ir 10 procentų nuo surinkto nario mokesčio. Filialams, mokantiems šį mokestį, bus suteikiamas prioritetas siekiant dalinio finansavimo veiklai. Džiaugiuosi, jog pajudėjo reikalai dėl dviejų naujų filialų steigimo bei kelių pritilusių filialų veiklos atgaivinimo. Tikiu, jog asociacija Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga palaipsniui gali tapti ne tik buvusius politinius kalinius, tremtinius ir Laisvės kovų dalyvius vienijančia organizacija, bet ir jų palikuonis ar aktyviai tuo laikotarpiu besidominčius bei jį gerbiančius žmonės vienijančia stipria pilietine, patriotine, tautine dvasia dirbančia organizacija. Pabandykime pradėti nuo mažų dalykų, pavyzdžiui, pakvieskite į sąskrydį „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje savo vaikus, vaikaičius ir provaikaičius, o mes pasistengsime pasirūpinti, kad ten kiekvienas atrastų sau įdomios veiklos. Gal tai juos paskatins pasidomėti kitais mūsų renginiais ir iniciatyvomis, o gal net įsilieti į LPKTS gretas?!
Nuoširdžiai dėkoju LPKTS apskričių koordinatoriams, filialų vadovams, chorų vadovams, nariams už nuoširdų darbą, pagalbą, patarimus. 2016-ieji jau buvo lengvesni nei 2014-ieji, kai pradedant pirmąją kadenciją sąskaitoje turėjome vos 5 124 eurus (to nepakako net vienam mėnesiui išlaikyti pastatus ir darbuotojus. Vis dar stipriai taupome ir ataskaitinį laikotarpį baigiame su 133 tūkstančiais eurų. (2016 metų pradžioje turėjome 17 099 eurus, metų pabaigoje – 136 407 eurus (iš jų 117 tūkstančių eurų gauti parduotą nekilnojamąjį turtą), tai yra 2308 eurais daugiau nei praėjusių metų pradžioje (neskaičiuojant parduoto nekilnojamojo turto). Laikėmės visų 2014 metais įvestų taupymo būdų – sumažintos algos ar etato dalys, atgavome didelę dalį, atrodytų, beviltiškų skolų, nuomojome patalpas. Šiuo metu visos patalpos yra išnuomotos, visi klientai yra mokūs ir moka skolas, kurių jau nedaug belikę. Parduotas namas Putvinskio gatvėje (šį sprendimą priėmė praėjusios kadencijos valdyba). Lėšos, gautos už jį, kol kas saugiai guli banko sąskaitoje, jas planuojama investuoti į pastato Laisvės al. 39 būklės pagerinimą ir naujų patalpų, galinčių nešti finansinę grąžą, įrengimą. Šiuo metu sąjungoje dirba devyni etatiniai darbuotojai.
Nuolat ieškome rėmėjų. Ačiū visiems, kurie stengiasi ir ypač ačiū tiems, kurie supranta, jog tai – mūsų visų reikalas, ne tik pirmininko ar valdybos pirmininkės. Kasmet sulaukiame vis gausesnės 2 procentų gyventojų pajamų mokesčio paramos. Jau ir šiemet prasidėjo pajamų deklaravimas, kurio metu 2 procentus GPM galima skirti palaikomai organizacijai. Paraginkite dirbančius artimuosius šiuos procentus skirti LPKTS ar filialui. Tai svarbi parama mūsų veiklai. Ačiū sąjungos nariams, „Tremtinio“ skaitytojams, filialams ir visiems, kurie aukoja sąjungai.
Noriu padėkoti kartu dirbusiai komandai: visiems valdybos nariams, pirmininkui Gvidui Rutkauskui – už bendrystę ir veikimą vieno tikslo link, garbės pirmininkui Povilui Jakučioniui – už galimybę pasitarti visais klausimais, tarybos pirmininkei Vincei Vaidevutei Margevičienei – už gražias iniciatyvas ir renginius, mano pavaduotojai Onai Aldonai Tamošaitienei ir pirmininko pavaduotojui Juozui Ylai, kurie yra tikrieji „spiritus movens“, visiems LPKTS darbuotojams. Ačiū jums.
Šie trys metai man buvo nuostabūs, ačiū už galimybę jus pažinti, su jumis bendrauti, prisiliesti prie jūsų istorijos, prisidėti prie jūsų darbų ir iš jūsų mokytis. Ačiū jums visiems!
Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ,
valdybos pirmininkė
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV suvažiavime priimti dokumentai
Pareiškimas „Dėl paminklo laisvės kovoms įamžinti Lukiškių aikštėje“
Jau daugiau nei dvidešimt dveji metai nesprendžiamas Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymo bei kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui paminklo pastatymo klausimas. Dar 1993 metais Vilniaus miesto savivaldybė surengė pirmąjį konkursą, skirtą tautos kovas dėl laisvės įamžinančio memorialo Lukiškių aikštėje sukūrimui, Lietuvos Respublikos Seimas 1999 metais nutarė šį plotą suformuoti kaip pagrindinę reprezentacinę Lietuvos valstybės aikštę su Laisvės kovų memorialiniais akcentais, kurioje vyktų iškilmingi valstybiniai renginiai, prie pastatyto paminklo būtų pagerbiamas kovojusiųjų ir žuvusiųjų už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę atminimas.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 metais paskelbė, kad konkursą Lukiškių aikštei Vilniuje sutvarkyti laimėjo trys įmonės – „Infes“, „Ekstra statyba“, „Pamario restauratorius“. Projekto vykdymui numatyta per du milijonai eurų. Nesuprantame dėl kokių priežasčių čia nenumatytas paminklo kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pastatymas.
Buvę Lietuvos tremtiniai, politiniai kaliniai ir Laisvės kovų dalyviai sutvarkytoje aikštėje norėtų matyti aiškiai suprantamą paminklą, skirtą Laisvės kovoms įamžinti. Laisvės kovų dalyviai mano, kad visų laikų kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą gali įprasminti ir viena iš istorinio Vyčio modifikacijų – skulptoriaus Arūno Sakalausko „Laisvės karys“. Tam pritaria ir Visuomeninė taryba prie Lietuvos Respublikos Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos. Deja, dabartinio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus ir jo komandos vizijoje paminklo statybos dar nėra – numatoma neribotam laikui atsisakyti paminklo statymo ir gal kažkada Vyriausybės ar savivaldybės iniciatyva skulptūrai sukurti vėl skelbti konkursą, o toje vietoje palikti tik dabar esančią istorinę Lietuvos vėliavą.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV suvažiavimo dalyviams toks Vilniaus miesto valdžios ir jos atstovų sprendimas, prieštaraujantis monumento istorinėms Laisvės kovoms įamžinti statybai, kelia didelį susirūpinimą ir nusivylimą. Manome, kad susiklosčius tokiai situacijai 2018 metų vasario 16 dienai paminklą pagaminti ir jį pastatyti Vilniaus Lukiškių aikštėje nebeužteks laiko.
Todėl Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV suvažiavimo dalyviai Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Kultūros ministerijai, Vilniaus miesto merui bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dar kartą primena tvirtą savo nuomonę:
– reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos laikytųsi 1999 metais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lukiškių aikštės, kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su Vyčio paminklu Laisvės kovoms įamžinti, sutvarkymo.
– reikalaujame, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei Vilniaus miesto savivaldybė nedelsiant organizuotų ne tik Lukiškių aikštės sutvarkymo, bet ir išskirtinai monumento kovojusiųjų ir žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui sukūrimo ir pastatymo darbus.
***
Rezoliucija „Dėl tarptautinės institucijos komunizmo nusikaltimams tirti įsteigimo“
2015 metų rugpjūčio 23 dieną Taline (Estija) Čekijos, Estijos, Gruzijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Vengrijos teisingumo ministrai priėmė bendrą pareiškimą dėl tarptautinės institucijos, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus, įsteigimo. Mūsų šalies Vyriausybės pozicija šiuo klausimu iki šiol nėra suformuluota.
Vengrijai, Lietuvai ir Lenkijai pasiūlius, Europos Sąjungos Taryba nusprendė kasmet rugpjūčio 23-iąją, Molotovo–Ribentropo pakto pasirašymo dieną, minėti Totalitarinių režimų aukų atminimo dieną. Dar 2000 metais Vilniuje posėdžiavo Tarptautinis visuomeninis tribunolas. Posėdžių metu buvo išklausyti daugelio šalių visuomeninių organizacijų atstovų ir pavienių asmenų kaltinimai komunistiniam režimui, apklausti liudytojai ir ekspertai, sukaupta ir išnagrinėta daugybė dokumentų, įrodančių komunistinių režimų genocidinę nusikalstamą veiką. Be to, buvo politiškai bei teisiškai įvertinti komunistinės sistemos prievartos struktūrų veiklos padariniai. Tribunolo teisėjų kolegija pripažino komunistinių ir okupuotų šalių kolaboravusias komunistines partijas bei kitas institucijas nusikalstamomis organizacijomis, o jų narius – nusikaltėliais.
Daugelis laisvės kovotojų, disidentų ir politinių kalinių bei tremtinių su dideliu nerimu pastebi, kad vis dar klastojama Laisvės kovų istorija, jos tikslas, iškreipiama prasmė. Laisvės kovotojams keliami šmeižikiški ir melagingi priekaištai kolaboravus su nacių okupacine valdžia, o vėlesnieji sovietų okupantai ne tik teisinami, bet ir nutylimi jų įvykdytais veiksmais padaryti nusikaltimai žmogiškumui. Tyla ilgainiui virsta melu, vis dažniau kalbama apie susitaikymą ir žaizdų gydymą. Tačiau tik tada, kai be užuolankų ir išsisukinėjimų sakome, kas iš tiesų vyko, galime tikėtis pasididžiavimo savo valstybe, patriotiškumo ir pilietiškumo vertinimo, moralinių vertybių išryškinimo.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXIV suvažiavimo dalyviai Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teisingumo ministerijos prašo:
- neatidėliotinai ir aktyviai inicijuoti aštuonių Europos valstybių iškeltos idėjos įgyvendinimą, įsteigti tarptautinę instituciją, kuri tirtų komunizmo nusikaltimus;
- apie įsteigtą tarptautinę instituciją ir jos veiklą informuoti ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio visuomenę.
***
Pareiškimas „Dėl neteisingos informacijos paneigimo“
Prašome Baltarusijoje Ambasadą inicijuoti Baltarusijos antrojo nacionalinės televizijos kanalo paskelbtos neteisingos, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimą.
Baltarusijos antrojo nacionalinės televizijos kanalo (ONT) laidoje „25 metai po TSRS (SSSR)“ žurnalistas Tengiz Dumbadze, kalbėdamas apie Lietuvą, apibrėždamas tam tikrą istorijos laikotarpį, deklaravo: „1944–1957 metais 300 tūkstančių Lietuvos žmonių ištrėmimas už bendradarbiavimą su vokiečių okupantais“.
Toks visam pasauliui pagarsintas neteisingas ir lietuvių tautą šmeižiantis konstatavimas skaudžiai įžeidė visus buvusius tremtinius, politinius kalinius ir kitus kovotojus už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
1941 metų birželio 14 dieną sovietiniai okupantai pradėjo masiškai tremti Lietuvos žmones. Tai buvo J. V. Stalino iš anksto suplanuota ir parengta akcija – Lietuvos gyventojų genocidas. Trėmimus vykdė NKVD daliniai. Buvo tremiami ir vyrai, ir moterys, vaikai ir seneliai. Labiausiai nukentėjo inteligentija. Kas dešimtas Lietuvos tremtinys buvo vaikas. Kelyje į tremtį mirė arba žuvo apie 5000 vaikų. Lageriuose buvo sušaudyta arba žuvo tremtyje daugiau kaip 50 tūkstančių lietuvių. Bendras 1941–1952 metais be jokio teismo deportuotų nekaltų, niekada nebendradarbiavusių su vokiečių okupantais asmenų skaičius buvo 300 tūkstančių.
Mes, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai, gerbiame baltarusių tautą ir vertiname gerus kaimyniškus santykius. Manome, kad toks teiginys yra atsitiktinis, neapgalvotas ir klaidinantis ne tik Baltarusijos, bet ir kitų valstybių žmones. Žurnalisto Tengiz Dumbadze padaryta apmaudi klaida Jūsų pagalba gali būti ištaisyta ir ateityje neturėti įtakos Lietuvos ir Baltarusijos draugiškiems santykiams.
