LPKTS XXVII suvažiavimas

LPKTS atstovų suvažiavimas. Pirmasis suvažiavimas surengtas 1988 m. Kauno sporto halėje. Ataskaitinis suvažiavimas šaukiamas kasmet, kas antrus metus – rinkiminis.

LPKTS suvažiavime išrinktas pirmininkas ir nauja valdyba

Dar kovo mėnesį planuotas ir dėl pandemijos atidėtas sekmadienį Kauno rajone, Raudondvaryje, vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXVII suvažiavimas, kurio metu buvo išrinktas LPKT sąjungos pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, nauja valdyba, Revizijos, Procedūrų ir etikos komisijos, išklausytos ataskaitos. Seniai nesimatę buvę bendražygiai smagiai pabendravo prie arbatos puodelio gražioje dvaro aplinkoje.
Suvažiavimas tradiciškai pradėtas iškilmingu filialų vėliavų įnešimu, sugiedotu Lietuvos valstybės himnu bei tylos minute, pagerbiant buvusius politinius kalinius, tremtinius, Laisvės kovų dalyvius, negrįžusius iš Sibiro platybių ir žuvusius ar mirusius kalėjimo kamerose.
Kad darbas vyktų sklandžiai, ganytojišku žodžiu pasveikino kunigas karo kapelionas Alfonsas Bulota, savo kalboje raginęs visada išlikti budriais, linkėjęs, kad visi buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai būtų labiau gerbiami.
Suvažiavime dalyvavo daug svečių. Savo apsilankymu pagerbė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Europos parlamento narys Liudas Mažylis, Seimo nariai: Arvydas Anušauskas, Vytautas Juozapaitis, Irena Haase, Andrius Kupčinskas, Kazys Starkevičius, Laurynas Kasčiūnas, Gintarė Skaistė, Jurgis Razma, Žygimantas Pavilionis, Paulius Saudargas, Vilija Abramikienė, LGGRT centro direktorius Adas Jakubauskas, Jurgita Šiugždinienė, Kauno miesto tarybos narė, Justinas Urbanavičius, Kauno rajono savivaldybės tarybos narys, Angelė Jakavonytė, partizano Juozo Jakavonio-Tikro duktė. Visi jie delegatams linkėjo darnaus darbo, stiprios sveikatos, džiaugėsi tvirta tremtinių bendruomene.
Pagrindinį pranešimą perskaitė LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas, akcentavęs buvusių tremtinių bendruomenės svarbiausias veiklas, iniciatyvas, raginęs palaikyti LPKT sąjungos leidžiamą savaitraštį „Tremtinys“. Jis suvažiavimo delegatams pristatė ir pakomentavo rezoliuciją dėl Lukiškių aikštės.
Kadangi suvažiavimas ataskaitinis rinkiminis, metinę ataskaitą pristatė LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. Taip pat kalbėjo Revizijos, Procedūrų ir etikos komisijų pirmininkai. „Per ataskaitinį laikotarpį pažeidimų nerasta, nusiskundimų nebuvo, taip kad ir darbo nebuvo“, – kalbėjo Eugenija Buitvydienė.
Vėliau vyko kandidatų į LPKTS pirmininkus prisistatymas. Buvo du kandidatai; Gediminas Uogintas ir Gvidas Rutkauskas. G. Uogintas dėl svarbių priežasčių negalėjo dalyvauti. Delegatams buvo pristatyti kandidatai į naująją valdybą.
Kol vyko slaptas balsavimas ir dirbo Balsų skaičiavimo komisija, delegatų širdis džiugino Kauno buvusių tremtinių choro „Ilgesys“, (koncertmeisteris Mindaugas Šikšnius) atliekamos gražiausios tremtinių dainos, vadovės Bronės Paulavičienės skambios eilės apie meilę, Tėvynę.
LPKTS I laipsnio žymuo „Už nuopelnus Lietuvai“ įteikti dr. A. Anušauskui ir LPKTS Pasvalio filialo pirmininkui Antanui Sudavičiui.
Paskelbus rezultatus, buvo pasveikintas ketvirtą kadenciją perrinktas LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, savo pavaduotojais pasirinkęs Vilhelm Haasę (Šakiai), Petrą Musteikį (Vilnius) ir Juozą Ylą (Kaunas). Naujai išrinkta LPKTS valdyba iškart po suvažiavimo susibūrė ir slaptu balsavimu išsirinko pirmininką. Juo tapo LPKTS Kauno filialo pirmininkas Vladas Sungaila.

„Tremtinio“ inf.

Rezoliucija „Dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymo“

Mes, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 29 d. dokumento Nr. XIII-3202 priimtam įstatymui „Dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso“.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nuomone, didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą sukėlė Vilniaus miesto mero vienašališki sprendimai ne tik dėl Jono Noreikos bei Kazio Škirpos įamžinimo klausimai, bet ir šiuo metu dėl nepastatyto memorialo su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu bei įrengto paplūdimio Lukiškių aikštėje. Tai būtų neįvykę, jeigu mes turėtume priimtą aukščiau minėtą įstatymą.
Lukiškių aikštė Vilniuje turi tapti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su suformuotais laisvės kovų memorialiniais akcentais. Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, KGB rūsiuose kankintų ir žuvusių kovotojų atminimą bei 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą. Lukiškių aikštė turėtų būti naudojama ir tvarkoma, laikantis priimtame įstatyme numatytų principų.
Buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė liautųsi kurstyti tautos susipriešinimą, svarstydama ne tik memorialo statybą Lukiškių aikštėje, bet ir atminimo lentų, gatvių pavadinimų bei kitų paminklų nusipelniusiems Lietuvai kovotojams už nepriklausomybę klausimus.

 

LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas