LPKTS XXVIII ataskaitinis suvažiavimas
Praėjusį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovėje vyko LPKTS XXVIII ataskaitinis suvažiavimas. Nepaisant jau kelintą savaitę kamuojančių karščių, delegatai atvažiavo beveik iš daugelio veiklą vykdančių filialų. Suvažiavimo metu buvo išklausytos LPKTS pirmininko dr. Gvido Rutkausko ir LPKTS valdybos pirmininko Vlado Sungailos veiklos ataskaitos, buvo patvirtinti LPKTS Įstatų papildymai ir pakeitimai, priimtos rezoliucijos.
Suvažiavimas tradiciškai pradėtas LPKTS filialų vėliavų įnešimu. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas pakvietė sugiedoti himną ir tylos minute pagerbti brangius, šiais metais į Amžinybę iškeliavusius filialų narius ir žuvusius už Lietuvos laisvę bei negrįžusius iš Sibiro platybių. LPKTS Kauno filialo nariai gėlių puokštes išnešė prie Laisvės paminklo ir Nežinomo kario kapo.
Suvažiavime dalyvavo ir svečių. Delegatams sveikinimo žodžius tarė ir gero darbo linkėjo švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, krašto apsaugos ministras dr. Arvydas Anušauskas, Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Irena Haase, Mindaugas Lingė, Andrius Kupčinskas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, nuoširdžius sveikinimus perdavė ir europarlamentarai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius.
Svečių kalbose atsispindėjo pagarba tremtinių bendruomenei. Jie akcentavo šių, daug iškentėjusių ir nelengvą gyvenimo kelią praėjusių, žmonių patriotiškumą, atsakingumą, požiūrį į vertybes. Visiems linkėjo sveikatos, darnos, kvietė bendrauti ir bendradarbiauti.
Išklausius svečių sveikinimus, LPKTS veiklos ataskaitą pateikė LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas, valdybos ataskaitą pristatė LPKTS valdybos pirmininkas V. Sungaila. Po ataskaitų patvirtinimo – LPKTS Įstatų papildymų ir pakeitimų tvirtinimas. Juos apžvelgė pirmininkas dr.G. Rutkauskas. Už kiekvieną punktą buvo balsuojama. Beveik visi LPKTS Įstatų papildymai ir pakeitimai patvirtinti, pritariant suvažiavimo daugumai.
LPKTS pirmininkas dr. G. Rutkauskas pristatė rezoliucijas „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“ ir „Dėl paminklo Lukiškių aikštėje, Vilniuje“. Jos taip pat patvirtintos.
Kadangi šiais metais LPKTS neteko Vilhelm Haase, pirmininko pavaduotojo, pirmininkas iki rinkiminio suvažiavimo pasiskyrė dvi pavaduotojas: Rasą Duobaitę-Bumbulienę ir Reginą Armoškienę.
Suvažiavimo pabaigoje LPKTS III laipsnio žymuo „Už nuopelnus Lietuvai“ buvo įteiktas LPKTS Širvintų filialo narei Rimutei Onai Kadžienei, LPKTS padėkos įteiktos ir jubiliejaus proga pasveikintos LPKTS Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė ir LPKTS Kauno filialo narė Jolanta Gražina Ona Gineitytė-Gerulskienė. Susirinkusiųjų nuotaiką praskaidrino kapelija „Ąžuolynas“ (vadovas Vincas Bieliūnas).
„Tremtinio“ inf. ir nuotraukos:
1) LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas su svečiais krašto apsaugos ministru dr. Arvydu Anušausku ir švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene
2) Suvažiavimo dalyviai
3) LPKTS Šilalės filialo pirmininkę Teresę Ūksienę sveikina LPKTS vadovybė: (dešinėje) LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas, (centre) LPKTS valdybos pirmininkas Vladas Sungaila
Rezoliucija „Dėl nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos“
Lietuvoje šiuo metu tik nedidelę dalį Lietuvos senjorų sudaro buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir kiti kovotojai už mūsų Tėvynės laisvę ir nepriklausomybę. Dauguma šių nukentėjusių žmonių gyvena jausdami finansinį nepriteklių ir negali oriai leisti likusias dienas. Buvę politiniai kaliniai ir tremtiniai, praradę savo sveikatą, artimuosius ir visą turtą, grįžę iš tremties galėjo dirbti tik sunkius ir mažai apmokamus darbus. Todėl turėjo ir mažas pajamas, dėl ko yra ir ypač mažos senatvės pensijos.
Lietuvos Respublikos įstatyme numatyta, jog nukentėję asmenys gauna nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, kuri yra valstybinių pensijų bazės dydžio ir sudaro 62,30 euro. Nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos skiriamos politiniams kaliniams ar tremtiniams, taip pat nukentėjusiems dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos nukentėjusiems asmenims.
Buvusiais tremtiniais, politiniais kaliniais ir laisvės kovotojais bandė pasirūpinti ir tuometinė Seimo Laisvės kovų komisija, kuri užregistravo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-1120), kuriame buvo siūloma ne mažiau 20 procentų didinti nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, kas užtikrintų didesnes valstybines pensijas buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams, dėl 1991 m. sausio 11–13 dienomis vykdytos agresijos tapusiems invalidais ir kitiems nukentėjusiems asmenims.
Reikia prisiminti, kad nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos dydis buvo beveik nepakitęs net nuo 2009 metų. 2018 m. sausio 1 d. socialinio draudimo pensijos buvo perskaičiuojamos pagal naujas pensijų apskaičiavimo taisykles ir indeksuotos atsižvelgiant į darbo užmokesčio fondo pokyčius. Vyriausybės siūlymu, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos didintos ne 20 procentų, kaip buvo prašoma, o tik 7 procentais. Pinigine išraiška – tai keturi eurai.
Mes sutinkame, kad tremtinio pensijos didinimas tik 7 procentais bent simboliškai parodo dėmesį nukentėjusiems žmonėms. Tačiau esant tik tokiam simboliškam dėmesiui, garbaus amžiaus Lietuvos buvusiems politiniams kaliniams, tremtiniams ir kitiems Laisvės kovotojams sunku oriai gyventi, po COVID-19 pandemijos didėjant vaistų, energijos bei būtiniausių maisto prekių kainoms. Primename, kad tokios pensijos Estijoje ir Latvijoje yra net kelis kartus didesnės.
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių suvažiavimo dalyviai dalyviai –
reikalauja, kad biudžete būtų numatyta atskirai lėšų nukentėjusiems asmenims valstybinę pensiją padidinti bent 50 procentų. Ją turėtų gauti ir visi turintys tam teisę kartu su kitomis priklausančiomis valstybinėmis pensijomis, tokiomis kaip daugiavaikių motinų, našlaičių bei mokslininkų.
LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
Rezoliucija „Dėl paminklo Lukiškių aikštėje, Vilniuje“
Mes, buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. birželio 29 d., dokumento Nr. XIII-3202, priimtam bei Lietuvos Respublikos Prezidento pasirašytam įstatymui „Dėl Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso“.
Diskusijos dėl Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir memorialinių akcentų joje vyksta nuo nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nuomone, didelį visuomenės nepasitenkinimą ir susipriešinimą kelia Vilniaus miesto savivaldybės vienašališkas sprendimas, kad Vyčio monumentas Lukiškių aikštėje, Vilniuje, turėtų būti pastatytas iki 2026 metų. Šis terminas numatytas sostinės savivaldybės Nacionalinei žemės tarnybai pateiktame priemonių plane. Jis rengtas pagal susitarimą su buvusia Vyriausybe. Savivaldybė buvo įsipareigojusi per keturis mėnesius pateikti detalų planą, kaip įgyvendinti Lukiškių aikštės įstatymą. Todėl savivaldybė siūlo iki 2022 m. kovo mėn. paskelbti naujas kūrybines dirbtuves dėl aikštės sutvarkymo ir zonavimo, o iki 2024 m. surengti konkursą dėl monumento projekto. Mes manome, kad reikėtų skubiai ieškoti sprendimo, kuris vienytų visuomenę, o ne skaldytų, ir pradėti realius Vyčio monumento statybos veiksmus.
Lukiškių aikštė Vilniuje turi tapti pagrindine reprezentacine Lietuvos valstybės aikšte su suformuotais laisvės kovų memorialiniais akcentais. Memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, KGB rūsiuose kankintų ir žuvusių kovotojų atminimą bei 1863–1864 m. sukilėlių egzekucijos vietą. Lukiškių aikštė turėtų būti naudojama ir tvarkoma, laikantis priimtame įstatyme numatytų principų.
Buvę tremtiniai, politiniai kaliniai ir laisvės kovų dalyviai reikalauja, kad Vilniaus miesto savivaldybė liautųsi kurstyti tautos susipriešinimą, vilkinant skubos tvarka priimti sprendimą dėl Vyčio monumento statybų pradėjimo Lukiškių aikštėje, Vilniuje.
LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas
