Žygis Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais

Archyvas

Archyve renginių nėra

Žygiai „Partizanų kovų takais“ pradėti organizuoti nuo 2001 metų. Pirmąjį žygį po Tauro apygardą surengė Marijampolės filialas. Kasmet organizuojami du žygiai, dažniausiai – pavasarį ir rudenį, vis kitoje apygardoje. Žygiai jau tris kartus apkeliavo visas devynias partizanų apygardas.

Žygis Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais

Laukuvoje

Saulėtą, vasariškai šiltą birželio 6-osios rytą prie Šilalės rajono Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, LPKTS Šilalės filialo ir Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos sukviesti, rinkosi Šilalės rajono mokyklų jaunieji skautai, šauliai, mokiniai. Atvyko ir Laisvės kovų dalyviai, buvę tremtiniai, partizanai, svečiai iš Kauno ir Klaipėdos, Kelmės ir Alytaus, Anykščių ir Mažeikių, Telšių ir Tauragės, Jurbarko ir Šiaulių rajonų, Palangos, Varnių ir Rietavo – visi, kuriems brangi mūsų tautos kovų už Laisvę istorija.
Už žuvusius Žemaičių apygardos partizanus, šeimų narius, artimuosius ir rėmėjus šv. Mišias aukojo Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos klebonas Virgilijus Pocius ir kunigas Antanas Saunorius. Iškilmingai, pritariant vargonams ir bažnyčios chorui, šventės dalyviai sugiedojo Lietuvos himną. Vedami vėliavininkų žygio dalyviai pasuko prie prelato, šv. Rašto vertėjo, Antano Rubšio kapo šventoriuje. Loreta Kalnikaitė supažindino su prelato gyvenimo, darbų ir kūrybos istorija. Buvo padėta gėlių, uždegta žvakučių, kunigo Antano Saunoriaus vedami sukalbėjome „Amžiną atilsį...“ Dalios Grinkevičiūtės kūrybos ir gyvenimo ekspoziciją prie namo, kuriame ji gyveno, pristatė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus muziejininkė S. Merkelienė.
Gėrėdamiesi atstatytu paminklu Vytautui Didžiajam, pro buvusią Laukuvos ambulatoriją, kurioje dirbo Dalia Grinkevičiūtė, vykome prie paminklo Žemaičių apygardos partizanei Irenai Petkutei-Neringai Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos sodelyje. Susipažinome su memorialine lenta, prie gimnazijos paradinio įėjimo, žuvusiems gimnazistams – Lietuvos partizanams.
Žygio dalyvius pasveikino ir palinkėjo visada prisiminti Tėvynės istoriją Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas pasidžiaugė dalyvių gausa, jaunuolių, moksleivių, skautų ir jaunųjų šaulių entuziazmu, palinkėjo žygio dalyviams kuo daugiau sužinoti ir niekada nepamiršti skaudžios Lietuvos Laisvės istorijos.

Bilionyse ir Vabaluose

Iš Laukuvos senuoju Žemaičių plentu pasukome Bilionių kaimo link. Aplankėme paminklą 1952 metų balandžio 18 dieną žuvusiems Žemaičių apygardos partizanams Aloyzui Sabockiui-Genučiui, Kaziui Rupšiui-Tigrui, Tadui Gediminui Liatukui-Vytautui. Padėkojome Bilionių seniūnijos seniūnei Loretai Daukantienei už labai gražiai tvarkomą aplinką.
 Gėrėdamiesi gražiomis Žemaitijos kalvelėmis, kelyje Varnių link sustojime Vabalų kaime, prie paminklinio kryžiaus, skirto 1950 metų sausio 25 dieną žuvusiems Žemaičių apygardos partizanams Genei Martinavičiūtei-Laimei, Napoleonui Keršiui-Napoleonui, Pranui Vasiliauskui-Aidui. Tylos minutei sustingo žygio dalyviai, tik vėliavos, vasariško vėjelio plazdenamos, drumstė tylą.

Gatautiškėje, Varniuose

Pagerbę žuvusius partizanus vėl sėdome į mašinas ir pamojavę Paršežerio bangelėms, atsisukę į didingąjį Medvėgalį sustojome Šilalės rajono teritorijos pakraštyje Gatautiškės kaime, prie tipinio atminimo ženklo, skirto pažymėti Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Žemaičio gimtąjį kaimą ir žūties vietą. Gatautiškės kaimas prigludęs tarp Lūkšto ir Paršežerio ežerų. Čia 1911 metais dvaro darbininkų šeimoje gimė garsusis Lietuvos partizanas – Žemaičių apygardos vadas. Padėkojome Laukuvos seniūnijos seniūnui Virgilijui Ačui už tvarkomus paminklinius kryžius ir atminimo ženklus, kurių Laukuvos seniūnijoje – gausu.
Nuvykome į Varnius, į buvusios NKVD būstinės teritoriją. Šią kovotojų krauju aplaistytą teritoriją žymi net keturi paminklai: buvusio telšiškio Gintaro Šidlausko iniciatyva dar okupuotoje Lietuvoje 1989 metais pastatyta koplytėlė Žemaitijos partizanams, nerūdijančio metalo kryžius toje teritorijoje nužudytiems ir užkastiems ir paminklas Žemaičių apygardos vadui Vladui Montvydui-Žemaičiui. Vladas Montvydas Varniuose tarnavo Lietuvos kariuomenėje, pas Varnių stalius ir kalvius mokėsi amatų. Čia vokiečių okupacijos metais įsteigė kooperatyvą, aprūpino miesto gyventojus maisto produktais. Varnių bažnyčioje tuokėsi su žmona Bronislava, čia krikštyti visi penki jų vaikai, čia į šeimos kapą Amžinojo poilsio atgulė žmona Bronislava.
1953 metų rugpjūtį NKVD kieme, prie tvarto – daržinės buvo paniekinamai sumesti paskutinių Žemaičių apygardos partizanų palaikai: Vlado Montvydo-Žemaičio, Broniaus Alūzos-Bedalio ir Irenos Petkutės-Neringos. Enkavedistai pasimėgaudami vedė atpažinimui jų artimuosius ir kaimynus. Kur okupantai užkasė paskutinio Žemaičių apygardos štabo narių palaikus, tebėra paslaptis.
Varniuose žygio dalyvius pasitiko būrelis varniškių. Kartu su žygeiviais keliavo Varnių Žemaitijos vyskupystės muziejaus darbuotojai su šeimomis.

Nevardėnuose, Dirgėluose

Vingiuotas, dulkėtas kelias vedė į Nevardėnų kaimą Telšių rajono pakraštyje, Girgždutės šventkalnio papėdėje. LLKS tarybos nario Vlado Montvydo-Žemaičio buvusi sodybos vieta įamžinta atminimo ženklais: atstatytas kryžius, įrengtas informacinis stendas, akmuo su iškaltu tekstu, jog 1944 metais sodyboje buvo įrengtos trys žeminės, veikė LLA „Vanagų“ štabo vadavietė. Vlado Montvydo vyriausioji duktė Irena papasakojo, kad 1944 metų Kūčių vakarą sodyba buvo sudeginta. Ji prisiminė, kaip buvo atnešti šiaudai, kraunami baldai. Iš degančio namo išbėgę, pasigedo antrus metus einančio Algiuko. Vėliau pamatė, kad kareivis, susukęs į apklotą, neša Algiuką ir šautuvo buože daužo namo langus. Mama su naujagimiu Rimuku išvežta į Varnius ir uždaryta į kalėjimą.
Gerėdamiesi gražiomis Žemaitijos kalvomis, dulkėtais vieškeliais vėl atvykome į Šilalės rajono teritoriją – Dirgėlų kaimą Kaltinėnų seniūnijoje, prie paminklo, įamžinančio paskutinę Žemaičių apygardos štabo vadavietę – bunkerį. Paskutinis Žemaičių apygardos štabas buvo įrengtas Putvinskių kaime pas kolūkietį Joną Gečą. Čia veikė pogrindžio spaustuvė. Štabą sudarė apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, adjutantas Bronius Alūza-Bedalis, Irena Petkutė-Neringa, Vilnelė ir vokiečių tautybės partizanas, slapyvardžiu Juozas.
Po žinios apie apygardos vado ir jo adjutanto žūtį, slėptuvės gyventojai ieškojo galimybių susisiekti su pavieniais partizanais. Gečo sūnus Steponas paklausinėjo savo draugo Vytauto Jasiulio kalėjime nukankinto tėvo sūnų apie galimybes susisiekti su kitais partizanais. Išaiškėjo, jog draugas jau buvo MGB agentu, slapyvardžiu „Tėvas“. Tą pačią dieną okupanto kariauna apsupo Gečo sodybą. Vokiečių tautybės partizanas pasidavė, o Irena Petkutė šovėsi. Leisgyvę nuvežė į Telšių ligoninę. Po poros dienų mirusią atvežė į Varnius. NKVD tarnai surašė pažymą, jog jos palaikai užkasti netoli NKVD teritorijos. Ten dabar stovi nerūdijančio metalo kryžius.

Kaltinėnuose

Vingiuotas kelias pro miškelius ir kalvas atvedė į Kaltinėnų miestelį. Nuo didžiulės kalvos atsivėrė graži panorama. Nusileidę į pakalnę užsukome į Aleksandro Stulginskio gimnazijos sodelį prie paminklo gimnazistams, Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono Lūkšto būrio partizano Vytauto Astrausko-Linksmučio ir partizanų rėmėjo – ryšininko Alekso Mizgirio atminimui. Apie gimnazijoje saugomą gimnazistų atminimą papasakojo istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė, apie gimnazijos tradicijas kalbėjo Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos direktorius Virginijus Andrejauskas. Padėkojome gimnazijos šeimininkams už puoselėjamą istorinę atmintį. Vingiuodami Kaltinėnų gatvėmis sustojome prie Kaltinėnų bažnyčios šventoriaus. Pagerbiant žuvusius ir Kaltinėnų miestelio gatvėse niekintus partizanus bei minint Žemaitijos krikšto 600-ąjį jubiliejų 2013 metais čia pašventintas paminklinis kryžius.
Kaltinėnų kapinėse aplankėme Žemaičių ir Kęstučio apygardos partizanų kapus. Buvęs LPKTS Šilalės skyriaus pirmininkas Pranas Gedmantas su bendražygiu Vytautu Dinapu iš Pašilės rinko informaciją, ieškojo partizanų užkasimo vietos. Paieškos buvo sėkmingos, rasti žuvusių partizanų palaikai iškilmingai palaidoti Kaltinėnų kapinėse, 1990 ir 1991 metais atidengti ir pašventinti paminkliniai kryžiai. Pagerbę žuvusius Kęstučio ir Žemaičių apygardos partizanus pasukome į Kaltinėnų Dvasingumo parką. Žygio dalyvių laukė kareiviška košė ir arbata. Istorijos mokytoja Nomeda Kasmauskaitė papasakojo Dvasingumo parko kūrimo istoriją. Bendravome, dalijomės įspūdžiais, džiaugėmės patriotinių jaunimu. LPKTS pirmininkas dr. Gvidas Rutkauskas ir LPKTS valdybos narė Ona Tamošaitienė įteikė padėkos raštus žygio organizatoriams. Mažeikiškis Alfonsas Degutis pasveikino žygio dalyvius trimis salvėmis: už patriotinį jaunimą, už Lietuvos partizanus, už Tėvynę Lietuvą.
Dėkojame visų Šilalės rajono mokyklų ir gimnazijų vadovams, visiems skautų ir jaunųjų šaulių vadovams, visų rajonų delegacijoms, atvežusioms į žygį moksleivius. Jūsų darbas su jaunimu duoda vaisių, tuo įsitikinome žygiuodami Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų takais. Dėkojame visiems žygio dalyviams, vingiuotais ir dulkėtais Žemaitijos keliais keliavusiais ir siekusiais susipažinti su Lietuvos laisvės kovų istorija.

Loreta KALNIKAITĖ,
Irena MONTVYDAITĖ-GIEDRAITIENĖ

Klaida | LPKTS

Klaida

Svetainėje nenumatyta klaida. Prašome pabandyti vėliau.