“Laisvės kovų archyvas “ Nr. 41

    Vėl išleistas naujas “Laisvės kovų archyvo” numeris. Skaitytojas istoriniame žurnale ras įdomių straipsnių, gausiai iliustruotų prisiminimais ir partizaninio karo epizodais įvairiose Lietuvos vietovėse. Aprašytas partizanų šeimų likimas, tremtis ir žmonių gebėjimas išgyventi. ”Likimai”, “Tremtis” – pastovios žurnalo rubrikos. Pastarajame numeryje išspausdintas Marijos Abramaitienės straipsnis “Iš liūdnos praeities” apie Tauro apyg. Stirnos rinktinės įkūrėjo ir vado, karininko Broniaus Abramaičio-Spyglio bei jo žmonos Marijos likimą. Tremtyje patirtus vargus ir kančias Sibire, tremtinių susitelkimą ir pagalbą, kad išgyventų, aprašo buvęs tremtinys Julius Martišius. Gabrielė Alksninytė-Karalienė pristato Kalniškės mūšį ir jame dalyvavusius partizanus. Po kruopelytę surinkta informacija – neįkainojamas lobynas istorikams, moksleiviams, Pietų Lietuvos krašto gyventojams, menantiems partizaninį karą ir asmeniškai pažinojusiems Laisvės kovų dalyvius. Zenonas Klapatauskas “Laisvės kovų archyve” pristato pokario metų kovas Žemaitijoje, Pašilės krašte, ir paskutinį Kęstučio apyg. partizaną Edmundą Kmitą. Taip pat spausdinami ir amžininkų prisiminimai apie šį drąsų kovotoją.
    Naują “Laisvės kovų archyvo” numerį galima įsigyti LPKTS būstinės knygynėlyje (Laisvės al. 39) bei Tremties ir rezistencijos muziejuje (Vytauto pr. 46) Kaune.

“Tremtinio” inf.

*   *   *

“Laisvės kovų archyvas” Nr. 40

    Naujo “Laisvės kovų archyvo” numerio pagrindinės temos – partizaninio karo atspindžiai, pogrindžio veiklos prisiminimai, laiškai iš tremties.
    Straipsnius apie partizaninį karą, pagrįstus archyvine medžiaga, pateikė Balys Juodzevičius ir Petras Girdzijauskas. Išspausdinti partizano Antanas Rybelio prisiminimai.
    Balys Juodzevičius aprašo pirmuosius partizanų sambūrius Aukštaitijoje, kurie vėliau išaugo į didesnius padalinius, pasakoja apie netektis ir ciniškus skrebų veiksmus. Straipsnyje minimi Burbiškio, Kurklelių ir Pakalnių miškai, kur vyrai būrėsi kovai su okupantu. “1944 m. prieš Kalėdas Burbiškio miške jau buvo apie 500 vyrų,” – rašo straipsnio autorius. Pirmieji kruvini susirėmimai šiose apylinkėse įvyko 1945 m. balandį. B.Juodzevičius aprašo sovietų aktyvistų mėginimus kurti “kolchozus” ir gyventojų priešinimąsi, pirmąsias jaunuolių aukas.
    Petras Girdzijauskas rašo apie Eržvilko krašto gyventojų pasipriešinimą okupantams ir kolaborantams. Skaitytojas ras vertingos informacijos apie Algimanto, Kęstučio apygardų ir rinktinių kūrimą, garsių vadų ir eilinių partizanų kovos epizodus.
Antano Rybelio, buvusio partizano, prisiminimai “Vargo ir kančių keliais” “Laisvės kovų archyve” išspausdinti po jo mirties, todėl rengusi šį numerį redakcija apgailestauja, kad jo atsiminimai liko neužbaigti ir nepavyko su autoriumi patikslinti kai kurių įvykių autentiškumo. LKA jie publikuojami atskirais fragmentais. Aprašomi įvykiai iš pakaunės ir kitų Vidurio Lietuvos vietovių.
    Apie pogrindinės Šilutės gimnazijos antisovietinio pasipriešinimo organizacijos “Geležinio Vilko pulkas” ištakas ir veiklą rašo Remigija Bukaveckienė. Straipsnyje išvardijamos susijusių su šia veikla asmenų pavardės, pateikiama antisovietinės organizacijos struktūra, pristatomi jos įkūrėjai – Algimantas Jutkevičius, Alfonsas Česlovas Vaičekauskas, nušviečiami organizacijos ryšiai su partizanais, aprašomi žmonių likimai.
    Sudėti paskutiniai Veronikos Aleliūnaitės – Bernotienės ir jos vyro, Pečioros kankinio, laiškai “Gyvoji istorijos ašara”. Juose daug nuoširdumo, atskleidžiama žmonių stiprybė, gebėjimas išgyventi pačiomis netikėčiausiomis sąlygomis.

“Tremtinio” inf.

*   *   *

“Laisvės kovų archyvas” Nr. 39

   LPKTS knygynėlyje (Laisvės al. 39, Kaunas) jau galima įsigyti “Laisvės kovų archyvo” 39-ąjį numerį. Leidinyje pakomentuoti antisovietinio pasipriešinimo įvykiai Kaune bei sovietų saugumo dokumentuose užfiksuoti pirmųjų pokario metų įvykiai ir autentiški tų įvykių liudininkų, dalyvių prisiminimai, išspausdintos slaptųjų dokumentų faksimilės. “Kad buvusioje laikinojoje sostinėje stipri rezistencijos dvasia, pažymėdavo ir sovietų partiniai bei saugumo vadovai. Kauno miesto VKP(b) pirmasis sekretorius J.Grigalavičius teigė: “Kauno miestas – tai vienas iš priešo pogrindžio centrų, iš kur lietuviški-vokiški nacionalistai semia savo jėgas...” – rašoma istorinio žurnalo įžanginiame žodyje.

   Istorijos tyrinėtojai 1944–1947 metų antisovietinio pasipriešinimo faktų Kaune “neiškerpa” iš konteksto, tačiau stambaus veikalo šia tema kol kas neišleido. “Laisvės kovų archyvo” 39 numeryje publikuojamų dokumentų chronologinės ribos apima reikšmingą Antrojo pasaulinio karo bei pokario metų laikotarpį, kai buvo kuriamas antisovietinis pogrindis Kaune. Sovietinio saugumo dokumentuose iškraipytos lietuviškos pavardės, vietovardžiai. Tai darė kliūčių identifikuoti dokumentuose minimus asmenis, tačiau čekistų leksikonas realiai atspindi to laikotarpio realijas.
   Leidinyje dominuoja trys temos: Kauno gyventojų pasipriešinimas okupantui, NKVD ir NKGB veikla slopinant šį pasipriešinimą bei partizaninio karo epizodai ir atspindžiai. Nors miesto sąlygos neleido pasireikšti aršioms kovoms, tačiau į vakarus ir pietvakarius nuo miesto kūrėsi Tauro apygarda, į rytus ir pietryčius – Didžiosios Kovos, į šiaurę – Prisikėlimo apygardos. Partizanai, ryšininkai iš šių apygardų dažnai lankydavosi Kaune ir po jų “vizitų” netrukus atsirasdavo atsišaukimų, informacijos lapelių, kvietimų.
   Skaitytojai, kuriems pokario metais nebuvo lemta susidurti su antisovietiniu pasipriešinimu, susidomėję perskaitys pažymų, informacinių biuletenių pranešimus, rašytus Stalinui, Molotovui, Berijai apie atmosferą Kauno aukštosiose mokyklose, nuotaikas po rinkimų, krepšininkų pergales ir “Smerš” kontržvalgybos veiksmus.
    Leidinio paskutiniuose puslapiuose spausdinami kauniečio Zigmo Tamakausko “Audringojo rudens prisiminimai”, kuriuose autorius pasakoja apie 1956 m. Vengrijos įvykių ištakas ir reakciją į juos tarp Kauno visuomenės, studentijos, taip pat apie tolesnius pasipriešinimo okupantui įvykius. “Nepaisant patirtų asmeninio gyvenimo skaudulių, galiu pasidžiaugti nepalaužtais jaunatviškų idealų sparnais, tikėjimu ir viltimi,”– šiais optimistiškais žodžiais užbaigiami ““Audringojo rudens prisiminimai”.

Aušra ŠUOPYTĖ

*   *   *

„Laisvės kovų archyvas“ Nr. 38

    LPKTS būstinės knygynėlyje jau galima įsigyti “Laisvės kovų archyvo“ 38 tomą. Tikimasi, kad jis sulauks nemažo skaitytojų susidomėjimo. Jame publikuojami kaunietės žurnalistės Janinos Semaškaitės surinkti ir literatūriškai pateikti žmonių prisiminimai, pagrįsti dokumentine medžiaga. Kūrinys pavadintas “Protėvių žemės šauksmas”. Leidinį sudaro dvi dalys – „Mūsų juodosios dienos...” ir “Dienos su šventais paveikslais” – apie pasiaukojamą mūsų tautos sūnų ir dukterų kovą, netektis, tremtį, begalinį Tėvynės ilgesį, kurį patiria žmonės, jos netekę.

    Pirmoji dalis skirta Aukštaitijos  partizano Felikso Juto-Liepos šeimos išgyvenimams.  Pagrindinė įvykių liudininkė ir veikėja – partizano duktė Stefanija.
    Jau nuo pirmojo puslapio suvokiame, į kokias “prarajas” autorė mus veda: “...prie Zizdros upelio jie žuvo keturi. Vieną žuvusiųjų atpažino vietos gyventoja Anelė Glasinskienė, kareivių išvaryta nuvežti nušautus partizanus iki Vidiškių: tai buvo Feliksas Jutas-Liepa, Bimba, Kotas, Didžiosios Kovos apygardos Plieno partizanų jungtinio štabo narys. (...) Partizanų kūnus griovyje užkasė be karstų. Tik 1989 metais rugsėjo 25 d. juos perlaidojo į Dukstynos kapines.”
   Autorė įtaigiai kuria tolimesnio Jutų šeimos gyvenimo vaizdinius, žiaurią pokario metų tikrovę, kai pradžioje sovietų parankiniai atiminėjo iš gyventojų turtą, išdraskė jų gyvenimus, po to – išsiuntė į Sibirą. Visa tai perteikiama pagal vyriausios Jutų dukters Stefanijos prisiminimus. Ilga kelionė šiapus ir anapus Uralo, skaudžios artimųjų netektys, išsiskyrimo kartėlis... Tačiau jaunos merginos pasąmonėje nė minutei nenustojo rusenti viltis: kada nors grįšime į Lietuvą!
    Antroji dalis – ”Dienos su šventais paveikslais” – tai lyriniai vaizdai apie dainingąją Dzūkijos žemę, garsius jos žmones, rūsčiais pasipriešinimo metais susitelkusius į kovą, nesitaiksčiusius su okupanto primestomis “vertybėmis”. Tai pasakojimas apie Laisvės kovos dalyvių vaikus, šiandieninių abiturientų, studentų bendraamžius, ir jų likimus. “Gimtinės ilgesio vedami partizanų vaikai per ledo tiltus ir poliarinių naktų speigą ėjo į gyvenimą”, – šiais žodžiais autorė nusako kūrinio esminę mintį.
Jei ankstesniuose “Laisvės kovų archyvo” numeriuos skaitytojai ieškojo išskirtinės, tik tam tikrais aspektais pateiktos ir juos dominančios informacijos, tai šį numerį perskaitys vienu atsikvėpimu. Knyga sudomins įvairaus amžiaus skaitytoją. To siekė LKA leidėjai ir autorė.

Aušra ŠUOPYTĖ

*   *   *

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga išleido

1998-1999 m.

Armija krajova Lietuvoje. 2 dalis
Moksliniai straipsniai ir dokumentai. Sudarė K.Garšva.

A.Šimėnas. Laivės kovos Aukštaitijoje
Istorinė apžvalga, prisiminimai, dokumentai.

Žuvome dėl tėvynės
Žaliosios rinktinės partizanų fotonuotraukų albumėlis. Sudarė B.Juknevičius ir kt.

Reguiem 2
Kunigas Kanauninkas Antanas Kiela / sud. E.Urbaitienė. 55 psl.

S.Abromavičius. Didžioji Kova.

V.Slapšinskas. Vytis. Lietuvos Laivės armijos kariai.
Nuotraukos, prisiminimai.

K.Kasparas. Lietuvos karas.

2000-2001 m.

V.Juodsnukis. Suvalkijos partizanų takais.

A.Jasnauskas. Stalinizmo pragare.

L.Peleckis-Kaktavičius. Pasaulio pabaiga atidedama

A.Ruškys. Endriejavo žemėje

B.Pečiokaitė-Adomėnienė. Paskutinieji.

V.Raibikis. Tėvyne, nepalik mūsų.

Ž.Baltė. Amžių kanklės.

V.Bražėnas. Nauja pasaulio santvarka.

LPKTS sąjungos įstatai ir reglamentai.

Antikomunistinis kongresas ir visuomeninis tribunolas.

LPKT sąjungos, Seimo ir Vyriausybės adresai ir telefonai.

2002 m.

A.Šimėnas. Bolševizmas – tai genocidas ir smurtas.

B.Adomėnienė Skirmanto žūtis

*   *   *