Asociacija
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga

     Būstinė:
Laisvės al.39, 44309 Kaunas, Lietuvos Respublika, tel. faksas: (8 37) 323 214
El. paštas: lpkts@zebra.lt
Ats./sąsk. AB "SEB", Nr. LT18 70440600 0425 8365.

 


Sąjungos pirmininkas
Gvidas RUTKAUSKAS
Tel. 8 614 295 00 mob.
El. paštas:
gvidas.raudondvaris@gmail.com


Valdybos pirmininkė
Rasa DUOBAITĖ-BUMBULIENĖ

Tel. (8 37) 323 214 d.,
8 614 85 117 mob.
El. paštas:
tremtinys.lpkts@gmail.com


Tarybos pirmininkas
Petras MUSTEIKIS
Tel. 8 612 78 166 mob.
El.paštas:
pmusteikis@gmail.com

    1988 m. pakilusi tautinio Atgimimo banga sužadino viltis kovoti dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo. Buvę sovietinių konclagerių politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai pirmieji suskato jungtis į organizacija. Jų organizacija, pavadinta Tremtinio klubu, buvo įkurta 1988 m. liepos 30 d., sukvietus pirmąjį terminių ir politinių kalinių suvažiavimą. Vėliau organizacija buvo pavadinta Lietuvos politinių kalinių ir terminių sąjunga (LPKTS). Dabar Sąjunga turi 58 skyrius visoje Lietuvos teritorijoje.

    Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga yra visuomeninė organizacija turinti paramos gavėjo statusą. Ji savo veikloje vadovaujasi Įstatais ir Programa. Svarbiausias Sąjungos veiklos tikslas yra Lietuvos Respublikos nepriklausomybės, teisingumo, demokratinės santvarkos ir valstybingumo įtvirtinimas. Sąjunga puoselėja tautinę savimonę ir tautinę kultūrą, palaiko politines ir ekonomines reformas ir šalies gynybinės galios stiprėjimą. Kiti svarbūs uždaviniai yra sovietinės okupacijos ir komunistinio lietuvių tautos genocido padarinių likvidavimas ir istorinės tiesos apie pasipriešinimą okupacijai atkūrimas.

    Įgyvendindama savo idėjas Sąjunga teikia pirmenybę kultūrinei veiklai, kultūros renginiams. Periodiškai organizuoja dainų šventes „Leiskit į Tėvynę“ ir kasmetines „Su Lietuva širdy“ Ariogaloje. Dauguma skyrių turi savo chorus ir kitokius meno saviveiklos būrelius, muziejus. Didesni genocido, rezistencijos ir tremties muziejai įkurti Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Alytuje, Panevėžyje. Sąjungos lėšomis ir pastangomis Lietuvoje pastatyta šimtai paminklų ir keletas memorialų žuvusiems Lietuvos partizanams ir okupantų nukankintiems Laisvės kovotojams atminti. Perlaidojami okupantų išniekinti partizanų kūnai.

    Sąjunga turi sutelkusi istorikų grupę, kuri renka, tiria ir publikuoja rezistencinę medžiagą, dirba muziejinį darbą, leidžia žurnalą „Laisvės kovų archyvas“, taip pat savaitraštį „Tremtinys“, tremtinių ir partizanų atsiminimų knygas. Sąjunga organizuoja paramą sergantiems ir nelaimės ištiktiems buvusiems politiniams kaliniams ir tremtiniams.

    Aukščiausia Sąjungos valdymo institucija yra atstovų suvažiavimas. Jis dvejiems metams renka Sąjungos Pirmininką ir Valdybą. Pirmininkas ir Valdyba vadovauja Sąjungai tarp suvažiavimų. Tarybos yra patariamasis organas.